Atraskite Dailės Terapijos Stebuklus: Kaip Ji Padeda Valdyti Hiperaktyvių Vaikų Energiją

Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime. Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse).

Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems. Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.

Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.

Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS)

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS) - vienas dažnėjančių vaikų sveikatos sutrikimų. Jis gali tęstis ir paauglystėje, ir net suaugus. Pagrindiniai, bet ne vieninteliai šio sutrikimo simptomai - sunkumas susikaupti, sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį, hiperaktyvumas. Nedėmesingumas, hiperaktyvumas, impulsyvumas - sakysite, daugeliui vaikų šie dalykai ir taip būdingi, negi visi jie turi sutrikimą? Iš dalies būsite teisūs, tačiau pagrindinis skirtumas, kad didžioji dalis vaikų kartais išties būna hiperaktyvūs, išsiblaškę, nedėmesingi. Tačiau vaikams, turintiems DTHS, taip nutinka nuolat ir tai apkartina ne tik jų pačių, bet ir gimdytojų bei aplinkinių gyvenimą.

Kaip ir daugelio smegenyse vykstančių procesų, mokslininkai iki galo negali paaiškinti, kodėl vieni vaikai linkę į dėmesio ir aktyvumo sutrikimus, kiti linkę mažiau. Manoma, kad įtakos tam turi genetika, taip pat tokie faktoriai kaip smegenų pažeidimas, mityba, socialinė aplinka. Yra ir dar kitų teorijų. Pavyzdžiui, kad DTHS sukelia cukraus vartojimas, maiste esantys konservantai ir priedai.

Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.

Skaidykite informaciją.
Leiskite daryti pertraukas.
Koreguokite aplinką.
Darykite patikslinimus.
Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.

Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.

Stebėkite, kas blogina situaciją.
Įtraukite fizinį aktyvumą.
Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties.
Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.

Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.

Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį.
Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje.
Imkitės prevencijos.

Dailės terapija kaip pagalbos priemonė

Dirbant su specialiųjų poreikių ir raidos sutrikimus turinčiais vaikais ir jaunimu, yra taikoma raidos dailės terapija, kuri grindžiama raidos psichologija ir teorijomis apie normalios vaiko raidos kūrybos, piešimo, žaidimo dėsningumus.

Dailės terapijos metodas yra labai saugus būdas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tiek išgyvenantiems stresą, patyrus emocines traumas, tiek turintiems elgesio sutrikimų, kurie, neretai, yra kaip išgyventos trauminės patirties pasekmė. Tiesiog norintys labiau pažinti save, išmokti atpažinti, įvardinti savo emocijas, jas išveikti tinkamais būdais.

Dailės terapija naudinga išgyvenantiems staigius nuotaikų pokyčius, linkusiems į depresines mintis ar sergantiems depresija. Naudinga vaikams, turintiems įvairius raidos ar elgesio sutrikimus, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimus, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromą ir dar daugiau.

Vaikui dailės terapija labai patogus metodas, nes piešinys jiems padeda kalbėti. O neretai piešinys yra vienintelis būdas komunikuoti su aplinka. Dirbu su berniuku, turinčiu autizmą. Jo verbalinė komunikacija yra ribota, tačiau apie savo gyvenimo įvykius jis puikiai papasakoja piešiniais. Berniuko svajonė buvo skristi oro balionu. Berniukas net ir pateikus užduotį piešti žmogų vengdavo tai daryti, tačiau kai artėjo jo skrydžio oro balionu diena jis nupiešė piešinį, kuriame buvo žmogus, jis pats šaliai oro baliono. Po paskutinės mokslo metų dienos, norėdamas man apie tai papasakoti, jis lapas po lapo piešė raides, geometrines figūras, užduotėles iš pratybų sąsiuvinio ir panašiai.

Ateidamas į dailės terapiją žmogus turi žinoti, kad tai - laisvas kūrybinis procesas. Šio proceso metu išmintingiausia yra „išjungti mąstymą“ ir „paleisti ranką“. Tada bus pats tikriausias kūrybinis produktas. Tuomet žmogaus pasąmonė nudirbs visą reikiamą darbą, žmogui beliks tik skaityti savo piešinį, atpažinti, kokią žinią jis jam neša, apie ką kalba vienas ar kitas išpieštas simbolis, spalvų dėmės ar linijos.

Dailės terapijoje nevertinama, ar gražu, negražu, teisinga, neteisinga. Dailės terapijoje visi piešiniai yra didelė vertybė. O dailės technikų puikus išmanymas, gebėjimas puikia piešti kartais yra labiau trukdantis nei padedantis dalykas. Nes tokiam klientui reikia dar sugebėti atjungti savo protą ir nebevykdyti kontrolės piešinio metu, tad jam gali būti tik sunkiau leisti rankai laisvai piešti, tapyti, terlioti. Dailės terapija nėra vien simbolių, vaizdinių piešimas. Čia neretai naudojamas karakulinis piešimas, „žaidimas“ dažais rankomis, monotipija. Tai tokie dailės raiškos būdai, kurie nėra pavaldūs technikos išmanymui.

Mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką.

Dailės terapijos metodų taikymo galimybės

Formuojamos nedidelės grupės (iki 5 vaikų). Užsiėmimo trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus: vaikams iki 6 metų užsiėmimas trunka 1 val., vyresniems nei 6 metai - 1,5 val. Pirmas susitikimas - pokalbis su tėvais. Dešimtas susitikimas skirtas grupės užbaigimui. Grupėje dalyvauja iki 5 vaikų. Užsiėmimai vyksta kartą per savaitę 1 valandą.

Dailės terapijos sesija, kaip ir kiekviena terapija, turi tam tikrą struktūrą. Pradžiai rekomenduojama trumpas atsipalaidavimo užsiėmimas, kad žmogus pajaustų save čia ir dabar. Vėliau vyksta pats kūrybinis procesas ir po jo labai svarbi dailės terapijos dalis - refleksija, tai piešinio aptarimas. Jei tai individualus užsiėmimas, piešinys aptariamas su jo autoriumi. Jei grupinė terapija - tuomet apie kūrinį po jo autoriaus pasisako ir kiti grupės nariai.

Individualios terapijos pradžioje yra aptariamas pradinis terapijos užsiėmimų kiekis. Neturėtų būti mažiau kaip 8 sesijos. Vėliau galima užbaigti terapiją, jei tikslas, su kuriuo atėjo klientas, yra pasiektas. Kartais terapijos procesas yra labai ilgas. Dirbu su berniuku, su kuriuo mudu bendraujame jau ketverius metus.

„Meno terapija“ Tikrasis žvilgsnis į autizmą, 11 serija

Tyrimų rezultatai

Aim of Research - analyze The Effects of Art Therapy on behavior of 7-11 years old children with Attention Deficit Hyperactivity Disorder (ADHD). Goal of Research - Using Strengths and Difficulties Questionnaire research, to establish teachers‘ opinion about behavior of experimental and control groups of 7-11 years old children with Attention Deficit Hyperactivity Disorder before and after Art Therapy was applied. Questions of Research: How does the behavior of children suffering from Attention Deficit Hyperactivity Disorder change during Art Therapy sessions? How does behavior of children correlate with expression of emotions in creation process during Art Therapy sessions? Do results of Questionnaire, observation and analysis of paintings correlate with one another? Methods of Research - Strengths and Difficulties Questionnaire (Teachers‘ version), Observation, Case Study. There were 22 (7- 11 years old) participants with ADHD: 11 in experimental group, were AT was applied and 11 in control group where AT was not applied. After researching children’s behavior during Art Therapy sessions it was observed that in four cases (n=11) the behavior significantly improved (increased attention, dicreased hyperactivity and impulsivity), in one case the behaviour remotely improved, in one case remotely disimproved, in the rest five cases the behavior nearly changed.

2008 metais atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 22 šešerių - vienuolikos metų vaikai (13 berniukų ir 9 mergaitės), kuriems buvo taikoma Adlerietiška žaidimų terapija dėl elgesio ar emocinių sunkumų, kuriuos nurodė tėvai. Tiriamieji dalyvavo individualios žaidimų terapijos užsiėmimuose, kuris trukmė variavo nuo 6 iki 42 užsiėmimų. Užsiėmimai vykdavo kartą per savaitę, sutartu laiku, neskaitant atostogų ar ypatingų atvejų, dėl kurių tiriamasis/terapinius užsiėmimus atvykti negalėdavo. Kiekvieno žaidimų terapijos užsiėmimo trukmė - 50 min. individualaus darbo su vaiku. Užsiėmimai buvo vedami remiantis A.Adler teoriniais principais: pagarba vaikui, šilti ir draugiški santykiai, vaiko jausmų pripažinimas ir jų atspindėjimas tokiu būdu, kad tai padėtų vaikui suprasti save ir aplinkinį pasaulį, vadovavimo žaidimui nebuvimas, apribojimai, kurie reikalingi susieti žaidimų kambarį su realiu pasauliu, sukūrimas. Terapijos pradžioje ir pabaigoje vaikų tėvai buvo prašoma užpildyti klausimynus apie vaikų nusiskundimus. Terapijos metu terapeutas įvertindavo vaiko stipriąsias puses (bendrumo jausmą, savęs reikšmingumą, kompetencijos pojūtį bei drąsą). Tyrimo rezultatai parodė, kad po žaidimų terapijos sumažėjo vaikų dėmesingumo, atsiskyrimo bei agresyvumo problemos. Nustatyta, jog bendras vaikų psichologinės sveikatos pagerėjimas yra susijęs su žaidimų terapijos trukme. Hyperaktyvumo/impulsyvumo problemos po žaidimų terapijos nepakito. Taip pat nustatyta, kad emocinės problemos kitimas turėjo neigiamos įtakos vaikų dėmesingumo problemos kitimui, bet nebuvo susijęs su vaikų atsiskyrimo bei agresyvumo problemos kitimu. Pastebėta, kad savęs reikšmingumo jausmas labiau padidėjo vaikams, lankiusiems žaidimų terapiją psichoterapijos centre, nei tiems, kurie terapiją lankė mokykloje. Žaidimų terapijos lankymo vieta turėjo įtakos vaikų elgesio problemos kitimui. Nustatyta, kad agresyvumo problemos kitimas skirtingose terapijos lankymo vietose skyrėsi.

Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (DTHS) yra viena iš dažniausių vaikų sveikatos problemų. Manoma, kad gydant DTHS medikamentais, stimuliantai gali padidinti koncentraciją, dėmesio sutelkimą ir sumažinti hiperaktyvų, impulsyvų elgesį. Vis dėlto, kaip ir daugelis nervų sistemą veikiančių vaistų, jie gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Todėl specialistai pataria atsakingai juos skirti.

Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, yra nepamainoma, kai DTHS simptomai yra stipriai išreikšti. Šių terapijų metu vaikas mokomas kontroliuoti savo elgesį, suvaldyti emocijas ir spręsti problemas. Taip pat svarbi psichoedukacija - atviras pokalbis su vaiku apie jo sutrikimą, suteikiant jam žinių apie tai, kas su juo vyksta.

Reguliarus fizinis krūvis yra natūrali priemonė, didinanti dopamino ir kitų neurotransmiterių koncentraciją smegenyse, o tai gerina koncentraciją, susikaupimą ir nuotaiką. Sveika mityba svarbi gerai nuotaikai ir pastoviam energijos lygiui palaikyti. Režimas, kasdienis tvarkaraštis, kurį sudaryti galima kartu su vaiku, padeda jam planuoti savo užsiėmimus ir mažiau nukrypti nuo plano.

Buvimas gamtoje padeda sumažinti vaikų patiriamą stresą, ypač jei mokyklos ar darželiai įkurti natūralios gamtos vietovėse.