Siamo dvyniai - tai itin retas ir stebinantis gamtos reiškinys, kai dvyniai gimsta suaugę kurią nors kūno dalimi. Šie atvejai visuomet kaitino žmonių vaizduotę, nuo mitų apie dviveidį Janą iki legendų apie pusiau žmones, pusiau arklius kentaurus. Viduramžiais kūnu suaugusiems mažyliams būdavo priskiriamas velnio prakeiksmas, o vėliau, inkvizicijai užgesus, manyta, kad Siamo dvynių motina nėštumo metu žiūrėjo į apsigimėlius. Mokslas iki šiol nepateikia vienareikšmiškos tikslios priežasties, tačiau dažnai kaltinama ekologinė situacija ir gamtos išdaigos.
Siamo dvynių gimimas yra nedažnas reiškinys, o kuria nors kūno dalimi suaugusių dvynukų gimimas - dar retesnis. Paskaičiuota, kad Siamo dvyniai gimsta vienai iš 120-150 tūkstančių nėščiųjų. Jie vystosi iš vienos apvaisintos kiaušalastės, turi vienodą genų rinkinį ir yra visiškai identiški. Dėl tam tikrų priežasčių, pradėjus augti dviem organizmams, vieno kūno ląstelės nevisiškai atsiskiria nuo kito organizmo, ir šio sklaidos defekto vietoje mažylių kūnai lieka suaugę.
Siamo dvyniais kūnu suaugusius dvynius vadina dviejų brolių Čango ir Engo (išvertus iš tajų kalbos šie vardai reiškia „dešinysis” ir „kairysis”) garbei. 1811 metų gegužės 11 dieną Siamo (dabar Tailandas) gimė du krūtine suaugę broliai. Palaipsniui broliai išmoko sėdėti, o jiems sulaukus 17 metų, amerikiečių verslininkas išvežė juos į JAV dalyvauti pasirodymuose. Gastroliuodami jie aplankė visą pasaulį. 1843 metais broliai vedė dvi seseris; Čangui gimė 10 vaikų, Engui - 12. Broliai tikino, kad per visą gyvenimą jie susipyko vos vieną kartą, kai maudynių metu vienam broliui vanduo pasirodė šiltas, o kitam - per šaltas. Mirė broliai 63 metų amžiaus. Pirmasis nuo plaučių uždegimo mirė Čangas, o Engas tuomet dar miegojo. Netrukus Engas pastebėjo, kad jo brolis mirė, o po 2 valandų, būdamas visiškai sveikas, mirė ir jis.
Lietuvos Siamo dvynių istorija: Vilija ir Vitalija Tamulevičiūtės
Viena garsiausių Siamo dvynių istorijų Lietuvoje - tai Vilijos ir Vitalijos Tamulevičiūčių likimas. Merginos gimė 1987 m. liepos 30 d. Alytuje suaugusios viršugalviais. Tai tapo sensacija ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje. Gydytojai mamai, Daivai Tamulevičienei, apie dukrų būklę pranešė tik praėjus trims dienoms po gimdymo, suleidę raminamųjų. Alytaus ligoninėje praleidę 10 parų, naujagimės buvo išvežtos į Santariškių ligoninės Vaikų neurochirurgijos skyrių, vėliau - į Kauno akademines klinikas.
Dvejus pirmuosius metus Siamo dvynėms buvo tikra kova už gyvybę. Medikai nebuvo vieningi - vieni pasisakė už tai, kad dvynės būtų atskirtos, kiti abejojo tokio chirurginio gydymo sėkme. Specialiai šiai operacijai Vilija ir Vitalija buvo skraidintos į Maskvą. 1989 m. liepos 6 d., likus 24 dienoms iki jų antrojo gimtadienio, po 16 valandų trukusios neurochirurginės operacijos, kuriai vadovavo garsus rusų gydytojas profesorius Aleksandras Konovalovas, dvynės buvo atskirtos. Tai buvo didelis įvykis ir tikra sensacija. Po šios operacijos sekė dar viena - Amerikoje, Dalase, Vitalijai ir Vilijai buvo atlikta kaukolių rekonstrukcijos operacija. Po jos kurį laiką sesės privalėjo dėvėti specialius šalmus, saugančius nuo susižalojimų, nes žinojo, kad jeigu susižeis, tai galėtų kainuoti joms gyvybę.
Dabar suaugusios moterys gyvena atskirus gyvenimus. Vilija dirba ligoninėje registratore, o Vitalija - knygyne pardavėja-konsultante. Nors jos stengiasi nebūti išvien kartu, kartais pasitaiko atvejų, kai jos, nesusitarusios, pasipuošia vienodais drabužiais arba nusiperka bilietus į tą patį kino seansą. „Mes didžiuojamės savo gyvenimo istorija. Dažnai pristatome save kaip merginas, kurios yra paprastos, tačiau kurių gyvenimo istorija - nepaprasta. Buvo laikas, kai nebuvo aišku, ar mes gyvensime. Medikai nežinojo, ar pavyks išgelbėti mūsų abiejų gyvybes, o gal tik vienos iš mūsų. Vis tik iki šiol mes esame dėkingos savo tėvams. Tik jų dėka esame gyvos. Jie surizikavo ir leido medikams atlikti mums operaciją, kuri buvo labai sudėtinga“, - kone vienu balsu kalba merginos. Jos neslepia - šiandien ypač vertina gyvenimą ir mėgaujasi kiekviena diena.
Nors jos ir gyvena atskirai, jas sieja stiprus ryšys. „Daug kas idealizuoja šį ryšį - nėra taip, kad viena be kitos negalėtume žengti nė žingsnio", - sako Vitalija, tačiau pripažįsta, kad jos dažnai susitinka ir palaiko ryšį. Merginos didžiuojasi savo vertybėmis ir tikisi sutikti gyvenimo partnerius, su kuriais galėtų sukurti šeimą.
Siamo dvynių klasifikacija ir tipai
Siamo dvyniai klasifikuojami pagal tai, kuriomis kūno dalimis jie suauga. Dažniausiai pasitaikantys tipai yra:
- Torakopagai: suaugę krūtinės ląstomis (apie 35 proc. atvejų).
- Omfalopagai: suaugę nuo liemens iki krūtinkaulio (apie 30 proc. atvejų).
- Pigopagai: suaugę nugaromis (apie 19 proc. atvejų).
- Kraniopagai: suaugę galvomis.
Kur kas rečiau pasitaiko atvejis, kai vienas iš dvynių yra „parazitas”, t. y. neišsivystęs ar labai smarkiai deformuotas.
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, apsigimusių vaikų pasaulyje gimsta nuo 0,27 iki 7,5%. Siamo dvyniai gimsta retai - maždaug 1 iš 100 000 gimimų. Jie visada būna monozigotiniai ir tos pačios lyties. Dvynukų gimimas - nedažnas reiškinys, o kuria nors kūno dalimi suaugusių dvynukų gimimas - dar retesnis.
Siamo dvynių atskyrimo operacijos
Vis dažniau Siamo dvyniams atliekamos atskyrimo operacijos, po kurių, deja, ne visuomet išgyvena abu vaikai. Sunkiausiomis operacijomis laikomos tokios, kai gydytojams tenka atskirti dvynius, turinčius bendrą širdį, bendras kepenis ar smegenis. Tai, ar dvynukus galima atskirti, sprendžia daugelio tyrimų rezultatai, įvertinant abiejų dvynių gyvybingumą, galimybę išgyventi po atskyrimo ir būsimo gyvenimo kokybę.
Anksčiau Siamo dvynių operacija buvo atliekama 6-12 mėnesių amžiuje, laukiant, kol dvynukai sustiprės, o chirurgai tinkamai pasiruoš operacijai. Šiandien Siamo dvyniai operuojami anksčiau, kai kuriais atvejais - iš karto po gimimo, ypač jei vienas iš dvynių gimsta negyvas. Siamo dvynių atskyrimo operacijos gali būti vienpakopės arba daugiapakopės. Vienpakopės operacijos paprastai trunka iki kelių parų ir jose dalyvauja daug medicininio personalo. Daugiapakopės operacijos gali tęstis iki metų, vaikams tuo tarpu atliekama keletas operacijų.
Pirmoji sėkminga operacija buvo atlikta 1902 m. Paryžiuje. Buvo atskirtos indų dvynukės Rodika ir Dodika, suaugusios krūtinkauliais. Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 100 suaugusių dvynių atskyrimo atvejų.
Moksliniai tyrimai ir teorijos
Frankfurto žmogaus anatomijos instituto mokslininkai, atlikę tyrimus, pateikė neįtikėtinas išvadas. Jiems pavyko įrodyti, kad Siamo dvynių gimimas gali būti susijęs su psichikos liga, vadinama asmenybės susidvejinimu (šizofrenija). Vokiečių mokslininkai įrodė, kad Siamo dvyniai gimsta įvykus tam tikrai mutacijai genuose.
Tačiau tyrimai su beždžionėmis parodė, kad 80 proc. Didžioji dalis Siamo dvynių suauga krūtinės ląstomis (35 proc.), jie vadinami torakopagais, omfalopagai - tai dvyniai, suaugę nuo liemens iki krūtinkaulio (30 proc.), pigopagai - suaugę nugaromis (19 proc.), kraniopagai - galvomis.
Kiti žinomi Siamo dvynių atvejai
Istorija žino daugybę kitų įdomių ir neeilinių Siamo dvynių atvejų:
- 1965 m. Peru teritorijoje aptikti suaugę simetriniai dvyniai, gimę akmens amžiuje.
- XVI a. Airijoje gyveno dvigalvis individas.
- XV a. rasta geležinė plokštelė, kurioje pavaizduotos galvomis suaugusios dvynukės iš Vormso miesto (VFR).
- XX a. Sibire gimė berniukų pora - Slavą ir Vova, suaugę galvomis.
- 1701 m. Vengrijoje gimusios Elena ir Judita, suaugusios per kryžkaulį ir uodegikaulį.
- Bohemos seserys - Roza ir Juzefa Blažek, gimusios 1878 m., suaugusios dubenimis.
- Dvyniai filipiniečiai Liucijus ir Simplicijus Godinus, kurie buvo vedę seseris ir susilaukę vaikų.
- 1970 m. Saratove gimė suaugusios dvynės su dviem galvomis, dviem krūtinės ląstom, dviem stuburais, bet tik dviem rankom ir dviem kojom.
- 1980 m. Bulgarijoje gimė suaugusios mergaitės su atskiromis nervų sistemomis, bet viena širdimi.
- Siamo dvynės Carmen ir Lupita iš Meksikos, kurios dalijasi dubeniu ir reprodukcinėmis sistemomis, ir viena jų susituokė.
- Indonezijoje gimė Siamo dvynės, sujungtos krūtine ir pilvu bei turinčios tik vieną širdį.
Šie atvejai rodo ne tik gamtos įvairovę, bet ir žmonijos gebėjimą prisitaikyti, kovoti už gyvybę ir ieškoti išeities net sudėtingiausiose situacijose.
