Lietuvių liaudies žaidimai, rateliai ir šokiai yra neatsiejama lietuvių kultūros dalis, perduodama iš kartos į kartą. Šie žaidimai ne tik linksmina, bet ir moko bendravimo, bendradarbiavimo, lavina fizinius ir protinius gebėjimus. Jie ypatingai svarbūs vaikų ugdymui, padėdami jiems pažinti savo šalies tradicijas ir vertybes.
Liaudies muzika Lietuvoje nėra vienoda. Kiekvienas kraštas turi savitų muzikos bruožų, muzikavimo tradicijų, instrumentų. Vieni mėgsta dainuoti po vieną - solo ar grupe - a kapela (a cappella), kiti dainuoja pritariant instrumentams (akompanimentui). Dainuojamos daugiabalsės; Linksmos (mažorinės); Paprastesnės melodijos; Dainuojamos sutartinės - tai būdinga Aukštaitijai.
Dzūkija - Lietuvos pietryčiai pasižymi tuo, kad dainuojamos vienbalsės dainos; Liūdnos (minorinės); Melodingos ir vingrios melodijos.
Suvalkija pasižymi tuo, kad dainuojamos vienbalsės dainos; Liūdnos (minorinės); Vingrios melodijos.
Žemaitija pasižymi tuo, kad dažniausiai dainuojamos daugiabalsės dainos; Linksmos (mažorinės); Dainingos dainos.
Mažoji Lietuva pasižymi tuo, kad dainuojamos vienbalsės; Liūdnos (minorinės); Melodingos dainos.
Tradicijos ir žaidimai
Tradicinis gyvenimo būdas apima dainas, pasakojimus, tarmės. Lietuviški žaidimai ratelyje, taip pat lauko žaidimai vaikams, yra smagūs ir linksmi. Jie tinka visai šeimai smagiai praleisti laiką lauke ar namuose. Įvairūs lietuviški ir lietuvių liaudies žaidimai vaikams, žaisti grupelėse ir su draugais. Žaidimai šventėms, žaidimai gimtadieniui, žaidimai gamtoje. Daug žaidimų vaikams ir ne tik.
Rateliai ir jų įvairovė
Daugelis žaidimų yra rateliai, kuriuose žaidėjai sustoja ratu. Pavyzdžiui, žaidime „Metam skepetaitę“ visi susėda ratu. Vienas kitam meta skepetaitę. Ją sugavęs turi tuojau pasakyti kokį nors žodį, prasidedantį susitarta raide. Jei kuris pasivėlina atsakyti arba ne ta raide prasidedantį pasako žodį, tas klaupiasi ant vieno kelio ir meta skepetaitę kitam.
Žaidime „Kepurė“ žaidėjai sustoja į eilę arti vienas kito. Kiekvienas užpakalyje savęs per žingsnį pasideda savo kepurę. Vedėjas vaikšto užpakaly žaidėjų kalbėdamas: „Ugnis dega, derva verda, kam žiužį įdėti?" Vedėjas pasilenkia, nuduodamas lyg dėtų žiužį po...
Žaidime „Medžiotojas“ visi žaidėjai iš savo tarpo išsirenka „medžiotoją". Žaidimas prasideda, kai tik medžiotojas suriks: „Medžiotojas medžiotų eina!" Tada žaidėjai į visas puses išbėgioja. Medžiotojas tris kartus sviedžia aukštyn sviedinį ir jį gaudo. Po to jis turi teisę...
Žaidime „Žmogeli, žmogeli!" vienas žaidėjas sėdasi viduryje kambario, o kiti bėgioja aplink jį vis arčiau ir arčiau, kad sėdintysis galėtų juos ranka pasiekti, ir vis erzina jį sakydami: Žmogeli, žmogeli! Trauk mus į upelį! Tas, kurį sėdintysis paliečia ranka, tampa žmogeliu ir sėdasi vidurin.
Žaidime „Puodą degu!" kėdes arba suolus sustato į dvi eiles nugaromis vieną prie kitos, viena vieta mažiau, kiek yra žaidėjų. Visi sėdi, išskyrus vieną. Likusis eina aplinkui ir suduoda kuriam nors sėdinčiam per kelį sakydamas: „Puodą degu!" Paliestasis atsistoja, ir tada bėga...
Žaidime su medžiais miške, sode ar kitoje vietoje visi žaidėjai sustoja prie medžių. Vienas lieka be medžio.
Žaidime „Teisėjas“ vienas išrenkamas „teisėju", kitas - „teisiamuoju". Teisiamasis išeina į kitą kambarį. Tuo metu teisėjas kiekvieną paeiliui klausia, ką jis gali pasakyti apie teisiamąjį. Teisėjas privalo turėti gerą atmintį, kad atmintų viską, ką jam sako, ir kad tą...
Žaidime „Kariauna" žaidėjai dalinasi į dvi lygias partijas, kurios stovi kita nuo kitos už 100 žingsnių. Abi partijos renkasi vedėją. Kiekvienos partijos žaidėjai sustoja ratu, katro viduryje yra po vedėją. Katras nors vedėjas pradeda žaidimą. Jis sviedžia didelį...
Žaidime „Šaulys" žaidėjai sustoja į dvi eiles, kita nuo kitos už 15 žingsnių. Viename eilių gale stovi „šaulys", antrame - sviedinio padavėjas. Žaidėjai po vieną paeiliui bėga iš vienos eilės į kitą. Bėgantį „kiškį" „šaudo" „šaulys", t. y. į jį taiko sviediniu. Jei...
Žaidime „Raguolis" „raguolis" gaudo kitus, šokinėdamas ant vienos kojos. Jei atsistoja ant abiejų kojų, tai tada jis turi sugaut du žaidėjus ir tik antras sugautasis tampa „raguoliu". „Raguolis" šokinėdamas pakeist vieną koją kita gali, kad tik abi kojos nebūtų vienkart ant...
Žaidime „Jojam dvaran" žaidėjai sėdasi ant žemės į eilę, vienas kitą apsikabindami. O vienas, apsižergęs lazdelę, apie juos joja sakydamas: „Joju, joju apie dvarą: dvaro šunes vampt, vampt, aš kepure plampt, plampt". Paskiau, apsistojęs prie pirmojo, sako: „Laba diena". „Laba",-...
Žaidime „Kėdės" visi susėda ratu. Viena kėde turi būt daugiau nei yra žaidėjų. Kas sėdi po kairiai tuščios vietos, tas kurį nors moja. Pamotasis užima tuščiąją vietą. Toliau moja sėdintis prie naujosios tuščios vietos. Kuris nepastebi kvietimo arba nepamato šalia savęs...
Žaidime „Skepetaitė ratu" visi susėda ratu, o vienas stoja į vidurį. Žaidėjai mėto vienas kitam skepetaitę, kurią viduryje stovintysis rūpinasi sugaut. Jei sugaus, tai į rato vidurį eis tas asmuo, kuris buvo pasiryžęs mestą skepetaitę sugauti, o jei niekas nemėgino, tai tas, kuris...
Žaidime „Varpas" žaidėjai padaro „varpą", t. y., stipriai susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas žaidėjas, „varpo šerdis", stojasi į rato vidurį. Ratas keletą kartų apsisuka, ką nors dainuodamas, ir paskui sustoja. Tada vidurinis, surikęs: „Perskelsiu varpą!", rūpinasi...
Žaidime „Amatai" kiekvienas pasirenka sau kokį nors amatą ir tylėdamas daro jo judesius. Kai „meistras", žaidimo vedėjas, pradeda stalan pirštais belsti, tada visi pertraukia savo darbą ir taip pat beldžia stalan, kai vedėjas nustoja beldęs, tada visi vėl pradeda savo amatą...
Žaidime „Vilkas ir avys" vienas žaidėjas - „vilkas", o kitas gano „aveles". Vilką įstumia į kertę ir kėdėmis užstato, it tvora užtveria. „Piemuo", vaikščiodamas apie aveles, sako: „Ganau, ganau aveles, vilkas tupi už tvoros, aš to vilko nebijau".
Žaidime „Šuo" žaidėjai išsirenka „šunį", o šis pasako vardą to, kurį nori sugauti. Sugautasis tampa šuniu. Jei gaudant kuris nors žaidėjas perbėgs kelią tarp šuns ir kiškio, tai šuo turi mest pirmąją savo auką ir bėgt paskui naująją ir t.t. Žaidimas tol tęsiasi, kol...
Žaidime „Akmenukai" kiekvienas žaidėjas privalo turėti du arba tris plokščius akmeniukus, sidabrinio rublio didumo. Kuris nors žaidėjas, kaip nors nuburtas, meta vieną akmeniuką, kuris tada visiems yra taikinys. Paskui visi paeiliui meta savus akmeniukus, rūpindamiesi, kad jie...
Žaidime „Šeškas" susėda ratu vienas viduryje atsistoja ir gaudo šešką (žiužį). Žaidėjai kiekvienas savo žiužiu iš palengvo muša viduryje stovintį, o šis gaudo žiužius. Kai pasiseka sugauti, tai sėdasi į to vietą, kieno žiužį sugavo. Tas, į kurio vietą atsisėdo,...
Žaidime „Aštuoni berniukai" šiam žaidimui reikia aštuonių berniukų - keturių didesnių ir keturių mažesnių. Mažesnieji susėda kryžmais ant žemės ir suduria padus. Keturi didesnieji sustoja tarp sėdžiančiųjų ir paduoda jiems rankas. Tada vienu metu sėdintieji pasikelia, bet visi...
Žaidime „Kvietimas" šiam žaidimui reikia mažiausiai 16 žmonių. Žaidėjai pasidalina perpus ir stojasi viena dalis nuo kitos už 40 žingsnių. Nuburtoji dalis pradeda. Vienas iš jos, „kvieslys", eina pas priešus, kurie visi iškišę priekin dešiniąsias rankas. Kvieslys suduoda vienam...
Žaidime „Širdį skauda" susėda visi ant kėdžių. Vienas lieka be vietos, atsistoja viduryje kambario ir sako: „Oi, širdį skauda!" - „Kas sužeidė?“ - „Rūta." (Pirmiau visi pasirenka vardus žolynų ar daržovių.) Rūta stojasi į jo vietą ir taip pat sako, kas jos širdį žeidė. Bet...
Žaidime „Gyvuliai" vedėjas paaiškina sėdintiems ratu žaidėjams, kad jie vaizduos gyvenimą valstiečio gyvulių, mėgdžiodami jų balsus. Kiekvienam į ausį jis pasakys, kurio gyvulio balsą jis turės kuo garsiausiai mėgdžioti. Vedėjui įsakius, turės visi kartu pradėti.
Žaidime „Skambutis" visi užsiriša akis, išskyrus vieną, kuris rankoje laiko skambutį ir skambina juo, bėgdamas kaskart į kitą vietą. Kuris jį sugaus tas ima skambutį, o sugautajam užriša akis.
Žaidime „Siuvėjas" visi susėda ratu, vienas - „siuvėjas" - stojasi rato vidurį. Siuvėjas ieško savo žirklių ir, eidamas nuo vieno prie kito klausia: „Ar nėra čia mano žirklių?" Kiekvienas siunčia - pas kaimyną. Nebetekęs kantrybės, siuvėjas pagaliau sušunka: „Visi ieškokit...
Žaidime „Kiškelis" visi sustoja ratu. „Kiškelis" - vidury. Žaidėjai svaido vienas kitam sviedinį. Tas, kuris tikisi kiškelį kliudyti, muša jį sviediniu. Jei pasiseka, tai kuris nors žaidėjas nuo žemės paima sviedinį, ir žaidimas tęsiasi.
Žaidime „Aklas kiškis lauke" šiam žaidimui reikia plačios lygios vietos. Ant žemės brėžia tiesią ilgą liniją. Už 50-100 žingsnių nuo jos sustoja į eilę žaidėjai. Jų visų užrištos akys. Išgirdę ženklą, pradeda dainuodami eiti nubrėžtosios linijos link. Kada nori, tada ir gali kiekvienas sustot.
Žaidime „Katytė" šitą žaidimą galima žaisti tiktai vakare, kai sutems. Tinkamiausia vieta - sodas su uogų krūmeliais. Vienas žaidėjas, „katė", slepiasi krūmeliuose, kiti jo ieško. Ieškotojai klausia: - Katyte, kur tu? Katė atsako: - Miau! Ir skubiai nubėga į kitą vietą, o tuo metu...
Žaidime „Karveliai" padaro „karveliams". „gūžtą“, t. y. ant žemės nubrėžia ratą. Žaidėjai išsirenka „šeimininką" ir „vanagą", kiti visi - „karveliai". Visi karveliai sueina į gūžtą. Įsakius šeimininkui, jie išskrenda iš gūžtos ir bėgioja po aikštelę. Kai šeimininkas...
Žaidime „Javai" žaidėjai, susėdę ratu, pasivadina javų vardais. Vienas ir sako: „Aš savo karvelius užleisiu ant rugių". Tas, kuris rugiais pasivadino, atsako: „Ne ant rugių, bet ant kviečių", o kviečiai tuojau atkerta: „Ne ant kviečių, bet ant žirnių" ir t.t. Kuris...
Žaidime „Ožiukas" prie kiekvieno žaidėjo stovi prižiūrėtojas, kuris jam primena: „Ožiuk, nesižvalgyk!", ir saugo, kad ožiukas akių nekraipytų. O kiti paeiliui prieina ir įvairiais judesiais arba sakiniais rūpinasi nukreipti į kurią nors pusę ožiuko akis.
Žaidime „Maišas" lenktynėms parenkama lygi, be akmenų vieta, o dar geriau pieva. Žaidėjai sustoja į eilę, kiekvienas maiše, prie kaklo užrišamame. Kai vedėjas sušuks: „Viens, du, trys!", visi pradeda skubėti į paskirtą vietą.
Žaidime „Panaktinis" žaidėjai iš savųjų išsirenka vieną, kurį pavadina „panaktiniu". Visi sustoja įvairiose vietose, paženklintose akmenimis, duobelėmis, lentelėmis, arba prie medžio. Panaktinis vaikščioja po aikštelę, ir tas žaidėjas, kurį jis ranka palies arba kurį vardu, pašauks, turi eiti paskui...
Žaidime „Sviedinio varymas" žaidėjai, susikibę už rankų, sustoja ratu. Vienas eina į vidurį ir rūpinasi iš rato lauk koja išmušti didelį sviedinį. Žaidėjai dešiniąja koja atmuša jį atgal į vidurį. Tas, kuris sviedinį iš rato išleidė, eina jo iš vidurio varyti, o vidurinis eina į...
Žaidime „Žiužio gaudymas" žaidėjai sustoja ratu ir artėja vienas prie kito. Vienas žaidėjas su žiužiu rankoje stovi viduryje rato ir sviedžia žiužį aukštyn. Kuris sugavo, slepia jį už nugaros ir siunčia kuriam nors savo kaimynui. Paskui žiužis arba keliauja iš rankų į rankas,...
Žaidime „Joniukas ir Marytė" dviem užriša akis ir pastato toliau vieną nuo kito. Vieną pavadina Joniuku, kitą - Maryte. Marytė klausia: „Joniuk, kur tu?" - „Čia, Maryte",-atsako ir rūpinasi greit patylomis pereiti į kitą vietą. Marytė rūpinasi sugaut Joniuką. Kai sugauna, tada akis paeiliui riša kitiems dviem....
Žaidime su virvele šiam žaidimui reikia virvelės tokio ilgumo, kad, atsistojus abiem kojom ant jos vidurio, jos galai siektų pažastis. Suėmęs dešiniąja ranka vieną, kairiąja - antrą galą, nuleidžia virvelę už nugaros, paskui meta ją per galvą priekin ir, kai lekia prie žemės, peršoka per ją...
Žaidime „Mergaitė rate" žaidimo dalyviai eina ratu. Išrenkama viena mergina, kuri turi atsistoti arba atsisėsti ratelio viduryje. Žaidėjai susikimba rankomis, eina rateliu ir dainuoja. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kokie veiksmai apdainuojami dainelėje.
Žaidime „Šakaliniai padai" žaidimo vedėju išrinktas žmogus uždainuoja. Visi kiti dainuoja kartu ir atlieka dainoje nurodomus veiksmus. Dainuojama sustojus, susėdus, sutūpus ar atsigulus.
Žaidime „Jurgelis" žaidimo dalyviai eina ratu. Prieš tai reikia išrinkti vieną žmogų, kuris vaidins Jurgelį. Taigi Jurgelis atsistoja rato viduryje. Žaidimo dalyviai eina ratu.
Tradiciniai žaidimai, rateliai ir šokiai
Žaidimai advento laikotarpiu
Rateliai yra labai populiarūs lietuvių liaudies žaidimų gausoje, ne išimtis ir advento laikotarpis. Bet ne tik rateliai populiarūs advento laikotarpiu. Žaidimai prie stalo, kitaip - stalo žaidimai (su kauliukais, strategijomis, žaidimai rutuliukais, kortelėmis ir t.t.), pelno ne mažiau simpatijų įvairiose amžiaus grupėse. Tad panagrinėkime, kuo gi ypatingas šis laikotarpis ir kokios tradicijos bei žaidimai jį lydi.
Advento laikotarpis - tai keturių savaičių laikotarpis nuo lapkričio 30 dienos iki Šv. Kalėdų, įprasminantis šios gražios šventės laukimą. Krikščionybėje adventas yra ramybės, susikaupimo metas, žymintis laiką iki kūdikėlio Jėzaus gimimo. Šiuo metu nerengiamos šventės, kiti pasilinksminimai, krikščionys penktadieniais (kai kurie visą advento laikotarpį) pasninkauja, atsisakydami mėsos, pieno ir jų produktų.
Be pasninko, vienas iš esminių advento laikotarpio simbolių yra vainikas. Tradiciškai jis yra apvalios formos, iš eglišakių, gali būti puoštas gėlėmis, cinamono lazdelėmis, kankorėžiais ir pan. Advento vainiką būtinai dabina ir keturios žvakės - trys violetinės ir viena rožinė. Kiekviena iš žvakių turi savo reikšmę. Amžinybę, vienybę simbolizuojantis apskritimo formos vainikas gaminamas iš žaliuojančių ir gyvybę simbolizuojančių augalų, pavyzdžiui, eglės ar pušies. Dar vienas būtinas advento vainiko atributas yra keturios žvakės, kurių kiekviena turi savo simboliką. Tiesa, trys žvakės turi būti violetinės spalvos, o viena - rožinė.
Advento kalendorius. Šiandien tai daugiau yra vaikų džiaugsmas, tačiau advento kalendoriaus istorija gili ir prasminga. Jo paskirtis yra laukimo džiaugsmas, dienų iki Kalėdų skaičiavimas. Prasidėjus adventui kiekvieną kalendoriaus dieną atveriamas naujas langelis, dėžutė ar maišelis, kuriame slepiasi gardėsis, maža dovanėlė, išmintingi žodžiai, citata iš Biblijos, eilėraštis, pasižadėjimas ar kt.
Pasninkas. Visą advento laikotarpį penktadieniais nevalgoma mėsa, pienas ir jų produktai.
Ramybė.
Žaidimai ir rateliai advento laikotarpiu
Iš esmės advento laikotarpio žaidimai su dainomis susiję, mat daugelio žaidimų metu yra dainuojama. Anot dainų tyrėjų, atskirti advento dainas nėra sudėtinga, mat jose vyrauja specifiniai teksto elementai. Pavyzdžiui, kartojasi tokie refrenai (dėsningai besikartojanti dainos dalis, priedainis) kaip kalėda, leliumai, aleliuma, oi lėliu lėliu, lėliu kalėda ir pan. Kitų žanrų dainose tokių priedainių nesutinkama.
Kai dainuojami žodžiai ,,su rankelėm pliaukšt, pliaukšt“, žaidėjai tuo metu sustoja ir suploja (ties žodžiais pliaukšt, pliaukšt), o kai dainuojami žodžiai „su kojelėm taukšt, taukšt“, visi sutrypia kojomis (ties žodžiais taukšt, taukšt). Dainuodami ,,labas rytas jums, jums“, žaidėjai pasisuka veidu vienas į kitą ir sveikinasi.
Vaikai ir / ar suaugusieji (tinka ir tada, jei domina advento žaidimai paaugliams) sustoja į eilę, susikimba rankomis. Pirmasis veda visą eilę, sukdamas šią vorelę aplink tą, kuris eilėje paskutinis. Taip imituojamas siūlų kamuolį. Gražią ringę padarykit. Gražią ringę išardykit. Šis žaidimas vaikams suteikia bene daugiausia emocijų, neretas ima vaizduoti, kokio dydžio jų siūlų kamuolys, kokių spalvų ir pan.
Žaidėjai sustoja ratu, o jo viduryje įsitaiso tas, kuris bus kiškeliu. Sulig žodeliu „čia“ ratelyje stovintieji pakelia rankas tarsi padarydami vartelius, o kiškelis mėgina sprukti. Ratelyje stovinčių žaidėjų užduotis - kiškelio taip lengvai nepaleisti, tad jie gali susiaurinti tarpus, pro kuriuos kiškelis bando pralįsti. Jei kiškeliui nepavyksta išsprūsti, dainelė kartojama.
Klausiate, kokie stalo žaidimai tinka advento laikotarpiu? Atsakymas paprastas - tinka visi, kurie suartina žaidėjus ir tampa jaukaus, ramaus, darnaus šeimos vakaro dalimi. Juk tai susikaupimo metas, todėl stalo žaidimai yra idealus pasirinkimas norint daugiau kokybiško laiko praleisti su šeima, žaidžiant, juokiantis ir pamirštant dienos rūpesčius.
Ne paslaptis, šiandien vaikai bei paaugliai daug laiko praleidžia prie ekranų. Čia žaidimai draugams ar po vieną įtraukia įvairaus amžiaus vaikus ir jaunuolius. Neretai atrodo, jog sudominti juos kitomis veiklomis yra misija neįmanoma. Tačiau tereikia rasti įdomių užsiėmimų, įtraukiančių žaidimų ir telefonas, tikėtina, bus padėtas į šalį. Mažesniems vaikams patinka aktyvūs žaidimai, reikalaujantys judėjimo. Paauglių simpatijas daugiau pelno įvairūs mąstymą, strategijų kūrimą, konkurenciją skatinantys stalo žaidimai. Tinkamai parinkus nustembama, jog žaidimai be interneto, be telefono ar kompiuterio taip sudomina šiuolaikinį jaunimą! O dar geriau tai, jog visi jie - nemokami.
Burtai advento laikotarpiu
Ne tik žaidimai advento laikotarpį padaro įdomų, tačiau ir burtai! Didžioji dauguma jų nuo senų laikų yra susiję su mergelėmis ir jų galimybėmis ištekėti, santuoka, o taip pat su ūkininkais ir būsimu derliumi, taip pat orų spėjimu. Advento laikotarpiu net išskiriamos kelios dienos, kurios burtams yra ypač palankios: tai gruodžio 4 (Šv. Barbora) ir gruodžio 13 (Šv. Liucija).
Per Šv. Barborą merginos vakarienei prisivalgydavo ko nors itin sūraus ir tikėjo, jog tąnakt susapnuos jaunikaitį, atnešiantį joms atsigerti. O štai per Šv. Barborą orus spėdavo. Dar populiarūs buvo burtai su žvakėmis, tiksliau - vašku. Pavyzdžiui, burtui reikia molinio dubens, vandens ir žvakės. Į dubenį pilamas vanduo, tada uždegama žvakė, o jos vaškas lašinamas į vandenį. Reikia stebėti ir analizuoti susiformuosiančią figūrą.
Na, ir būtina paminėti vieną populiariausių Kūčių vakaro būrimų - šiaudo traukimą. Iš po staltiesės kiekvienas šeimos narys traukia šiaudą. Tiesa, vis dar klaidingai manoma, jog trumpas šiaudas reiškia trumpą gyvenimą, o ilgas - ilgą. Burto reikšmė kiek kitokia. Trumpas šiaudas gali simbolizuoti pokyčius gyvenime, tam tikro gyvenimo tarpsnio (pavyzdžiui, mokslų) užbaigimą ir pan.
