Vytautas Statulēvičius - tai vienas žymiausių Lietuvos matematikų, kurio darbai turėjo didelę įtaką tikimybių teorijos ir matematinės statistikos srityms. Jo gyvenimas ir veikla neatsiejamai susiję su Lietuvos mokslų plėtra, Vilniaus universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto istorija.
Vytautas Statulevičius gimė 1929 m. lapkričio 27 d. Bikūnų kaime, Utenos rajone, ūkininkų šeimoje. Mokslininko kelias į mokslą nebuvo lengvas - jį apsunkino karas ir pokario nepritekliai. Po Antalieptės žemės ūkio mokyklos baigimo, 1947 m. jis eksternu išlaikė egzaminus iš progimnazijos kurso ir įstojo į parengiamuosius kursus prie Vilniaus valstybinio universiteto. 1949 m., baigęs parengiamuosius kursus, įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą.
1954 m. baigė Vilniaus universitetą ir jame iki 1996 m. dėstė. 1957 m. V. Statulevičius apgynė fizikos-matematikos mokslų daktaro (dabar - habilituoto daktaro) disertaciją. 1958 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1957-1977 m. dirbo Fizikos ir matematikos institute, 1959-1965 m. Matematikos sektoriaus vadovas, 1967-1977 m. instituto direktorius. Nuo 1977 m. iki 2003 m. dirbo Matematikos ir informatikos institute (veikė įvairiais pavadinimais), 1977-1995 m. buvo jo direktorius, o 1996-2003 m. - Senato pirmininkas ir Tikimybių teorijos skyriaus vedėjas.
Akademiko Vytauto Statulevičiaus mokslinė veikla daugiausia koncentravosi tikimybių teorijos ir matematinės statistikos srityse. Jam vadovaujant Fizikos ir matematikos institutui, tikimybių teorija ir matematinė statistika tapo pagrindine instituto mokslinių tyrimų kryptimi. Šios krypties darbai susilaukė ir tarptautinio pripažinimo.
V. Statulevičius pasiūlė ir su savo mokiniais R. Rudzkiu ir L. Sauliu išplėtė tikimybių teorijoje ir matematinėje statistikoje dabar gerai žinomą ir dažnai taikomą semiinvariantų metodą, skirtą retai pasitaikančių įvykių tikimybėms nagrinėti. Šiuo metodu buvo tiriamos didžiųjų nuokrypių tikimybės nepriklausomų ir silpnai priklausomų atsitiktinių dydžių sumoms, daugiatiesinėms formoms, kartotiniams stochastiniams integralams ir įvairioms statistikoms. Šie fundamentiniai rezultatai buvo įvertinti TSRS valstybine premija (1979 m.) ir kitais svariais apdovanojimais.
Taip pat plėtotos ir kitos matematikos šakos - diferencialinės lygtys ir skaitmeniniai jų sprendimo metodai, matematinė logika ir algoritmų teorija. Daug dėmesio V. Statulevičius skyrė informatikos plėtrai. 1962 m. įkurtas instituto Skaičiavimo centras suvaidino reikšmingą vaidmenį plėtojant Lietuvoje informatikos mokslą ir jo taikymus.
Be mokslinės veiklos, Vytautas Statulevičius aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. 1988 m. jis buvo Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo iniciatyvinės grupės narys. 1976-1985 m. ėjo Lietuvos mokslų akademijos Fizikos, technikos ir matematikos skyriaus akademiko sekretoriaus pareigas, o 1985-1991 m. buvo Mokslų akademijos viceprezidentas. 1984-1986 m. vadovavo Lietuvos „Žinijos“ draugijos valdybai.
1987 m. akad. V. Statulevičius buvo išrinktas TSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatu ir Lietuvos deputatų grupės, kovojusios dėl Lietuvos ekonominio, politinio bei valstybinio savarankiškumo, seniūnu. Jo komunikabilumas ir diplomatiniai sugebėjimai turėjo įtakos Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui.
Reikšminga akademiko V. Statulevičiaus veiklos sritis - Vilniaus tarptautinių tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencijų organizavimas, pradėtas 1973 m. Jos tapo garsiųjų Berklio konferencijų tęsiniu ir pelnė pasaulinį pripažinimą.
Akademiko Vytauto Statulevičiaus mokslinė ir organizacinė veikla buvo aukštai įvertinta. Už fundamentalius rezultatus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos ribinių teoremų problematikoje 1971 m. jam buvo paskirta TSRS mokslų akademijos Markovo premija, 1979 m. - TSRS valstybinė mokslo ir technikos premija. Taip pat jis yra LSSR valstybinės premijos (1956, 1988 m.) laureatas.
Vytautas Statulevičius buvo 35 disertantų mokslinis vadovas, iš kurių 10 tapo profesoriais. Jis buvo daugelio mokslinių leidinių redaktorius ir autoritetas matematikos pasaulyje. Jo indėlis į Lietuvos mokslą ir visuomenę yra neįkainojamas.
Kaip gyventi šiame iššūkių pilname pasaulyje? Diskusija su Tomas Gudėnas.
Vytautas Statulevičius mirė 2003 m. lapkričio 23 d. Jo atminimas gyvuoja ne tik per jo darbus, bet ir per jo vardu pavadintą stipendiją matematikos studentams, įsteigtą 2005 m. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institute.
tags: #vytautas #statulevicius #gimes #1958m
