Vytautas Landsbergis gimė 1932 m. spalio 18 d. Kaune. Jis yra žinomas lietuvių politikas, muzikologas, publicistas. Vytautas Landsbergis yra kilęs iš Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimos.
Kaune Vytautas Landsbergis baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. Vėliau, 1950-1955 m., jis studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, Aldonos Dvarionienės fortepijono klasėje. Nuo 1952 m. iki 1990 m. kovo mėnesio dirbo pedagogu. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje (1956-1963 m. ir nuo 1974 m.), jos Klaipėdos fakultete, taip pat 1957-1974 m. dirbo Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1969 m. Vytautas Landsbergis apgynė mokslo kandidato disertaciją „M. K. Čiurlionis“. Nuo 1978 m. iki 1990 m. jis buvo Lietuvos muzikos akademijos profesorius. 1992 m. Vytautas Landsbergis tapo Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru. 1994 m. Lietuvos muzikos akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „M. K. Čiurlionis“. Nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio draugijos garbės pirmininkas.
Vytautas Landsbergis yra išleidęs apie 30 knygų. Iš pradžių jo kūryboje vyravo M. K. Čiurlionio kūrybos nagrinėjimas, vėliau jis gilinosi į Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Taip pat jis yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimų. Vytautas Landsbergis suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius. Jis ilgametis Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, iki šiol yra M. K. Čiurlionio draugijos garbės pirmininkas.
1988 m. birželio 3 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. 1988 m. spalio 22-23 d. įvyko Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Nuo 1988 m. lapkričio 25 d. iki 1990 m. balandžio 21 d. jis buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas. 1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį TSRS liaudies deputatu. 1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando saloje (Švedija), kartu su Lietuvos ir išeivijos atstovais, pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimas“. Komunikatas suteikė impulsą Lietuvos nepriklausomybės paskelbimui 1990 m.
1990 m. kovo 11 d. Vytautas Landsbergis buvo išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku. Jis vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame tą dieną buvo paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. 1990-1992 m. jis buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų. Nuo 1990 m. iki 1991 m. vadovavo Lietuvos Konstitucijos metmenų rengimo komisijai. Jam vadovaujant, Konstitucijos projektas buvo galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo buvo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990-1991 m. Vytautas Landsbergis buvo Valstybinės derybų su TSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovavimo Seimui laikotarpiu Lietuva atsispyrė TSRS ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. pasirašė sutartis su Rusija.
Per 1992 m. rinkimus Vytautas Landsbergis buvo išrinktas LR Seimo nariu 1992-1996 m. kadencijai. Nuo tada, Tėvynės Santaros - Seimo jungtinės opozicijos - balsu sprendimu, veikė kaip parlamento opozicijos lyderis. 1993 m. gegužės 1 d., steigiant Lietuvos konservatorių partiją, jis buvo išrinktas jos pirmininku. Vėliau, 1995, 1998 ir 2000 m., jis buvo išrinktas į 1996-2000 m. kadencijos Seimą. Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir dirbo iki 2004 m. 2003-2004 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o 2004 m. birželio 13 d. išrinktas Europos Parlamento nariu. 2009 m. vėl išrinktas į Europos Parlamentą.
1991 m. Vytautas Landsbergis tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru. 1992 m. tapo Lietuvos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru. 1997 m. tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademiku. 1998 m. tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu. 2000 m. tapo Lietuvos teisės universiteto ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu. Vytautas Landsbergis yra apdovanotas ordinais ir medaliais. 2022 m. birželio 30 d. LR Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui Jo Ekscelencijos Valstybės šimtmečio ordino Didįjį kryžių.
Vytautas Landsbergis yra vedęs pianistę, Lietuvos muzikos akademijos profesorę Gražiną Ručytę-Landsbergienę. Jie turi dvi dukras - Jūratę ir Birutę, kurios taip pat yra muzikės. Vytauto ir Gražinos Landsbergių vaikai yra:
- Vytautas V. Landsbergis (g. 1962 m. gegužės 25 d.)
- Jūratė Landsbergytė
- Birutė Landsbergytė-Cechanavičienė
Vytautas V. Landsbergis, gimęs 1962 m. gegužės 25 d., yra kino režisierius. Jis mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, studijavo Vilniaus universiteto filologijos fakultete ir baigė lietuvių filologijos studijas. Taip pat studijavo kino režisūrą Tbilisio teatro institute ir Jono Meko antologinių filmų archyve Niujorke. 1996 metais V. V. Landsbergis sukūrė trumpus filmus-portretus apie S. Eidrigevičių, P. Repšį, Š. Sauką. Jis taip pat yra sukūręs filmus „Komunistinės nostalgijos“ (kartu su L. Balsiu), „Iš gyvenimo vėlių“ (kartu su S. Sabaliausku), „Intymi išpažintis“ (pagal I. Sruogienę), „Lelijos romansas“ (kartu su A. Šemeta) ir „Vilis“ (apie V. V. Landsbergį). 2003 m. Vytautas V. Landsbergis gavo LR švietimo ministerijos Vaikų literatūros premiją už pastarųjų metų nuopelnus vaikų literatūrai (2006 m.) ir apdovanotas „Už nuopelnus Lietuvai“ - Riterio kryžiumi (2007 m.). Baltijos valstybių teatrų festivalyje Panevėžyje 2007 m. buvo pripažintas geriausiu režisieriumi. Apdovanotas J. Aisčio literatūrine premija už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones“ (2008 m.).
Vytauto ir Gražinos Landsbergių anūkai ir proanūkis yra:
- Vytautas V.
- Rita Kučinskaitė (Sakalienė) (g. 1955 m.)
- Gerdenis Grickevičius (g. 1987 m. rugsėjo 2 d.)
- Vytautas Oškinis (g. 1991 m.)
- Gabija Andrulienė (Cechanavičiūtė) (g. 1988 m.)
- Lukas Cechanavičius (g. 1991 m. balandį)
- Laurynas Cechanavičius (g. ?)
- Goda Andrulytė (g. ?)
- Gabrielius Landsbergis (g. 1982 m. sausio 7 d.)
- Jonas Landsbergis (g. 1990 m.)
- Elena Bukauskienė (Landsbergytė) (g. 1991 m.)
- Julija Landsbergytė (g. 1998 m. gruodžio 15 d.)
- Severija Landsbergytė (g. 2000 m.)
- Augustas Gabrielius Landsbergis (g. 2001 m. kovo 30 d.)
- Vilhelmas Konstantinas Landsbergis (g. 2003 m. vasario 12 d.)
- Morta Sofija Landsbergytė (g. 2006 m. sausio 25 d.)
- Gertrūda Elena Landsbergytė (g. 2008 m. liepos 29 d.)
- Rytė Landsbergytė (g. 2013 m.)
Vytautas Landsbergis, kaip svarbus Lietuvos politinis veikėjas ir kultūros puoselėtojas, turėjo didelę įtaką šalies istorijai. Jo šeima, kurioje daug muzikų ir menininkų, atspindi gilų ryšį su Lietuvos kultūros paveldu.
Vytauto Landsbergio komentaras apie kandidatavimą į partijos pirmininko postą
tags: #vytautas #landsbergis #vaikai
