Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 15-18 procentų porų turi su vaisingumu susijusių problemų. Lietuvoje kas šešta pora negali susilaukti vaikų be medikų pagalbos, o pastaruoju metu pastebimas vyrų nevaisingumo didėjimas. Teigiama, kad stipriosios lyties atstovų, susiduriančių su šia problema, daugėja. Remiantis pasauline statistika, per pirmąjį šio amžiaus dešimtmetį vyrų spermoje spermatozoidų sumažėjo perpus! Teigiama, kad apie 30-40 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl vyro vaisingumo sutrikimų. Vienas pirmųjų žingsnių aiškinantis, kodėl moteris negali pastoti, turėtų būti jos partnerio spermos tyrimas. Kai kurie vyrai klaidingai mano, kad didelis sekso metu išsiskiriančios spermos kiekis reiškia, jog ji - puikios kokybės. Kai kurie vyrai vis dar mano, kad pastojimas - moterų reikalas, todėl jos, o ne jie, turi tirtis. Tai - egoistiška, moteris traumuojanti nuostata, bet vyrams, ypač vyresniems, kartais būna labai sunku įsileisti mintį, jog gandras gali neatskristi dėl to, kas vyksta jų pačių organizme. Beveik 9 proc. porų susiduria su nevaisingumu. Nevaisingumas - tai negalėjimas sulaukti nėštumo, nepaisant 1 metų trukmės nesaugių lytinių santykių. Šį sutrikimą patiria 15 proc. porų, o iki 50 proc. atvejų jis siejamas su vyro sveikatos būkle. Apie 30 proc. šeimų nevaisingos dėl vyriško faktoriaus, t. y. vyrų spermos kokybės, 50 proc. - dėl kombinuoto vyriško ir moteriško faktoriaus. 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moteriškas faktorius. Apie 40 proc. nevaisingų pacientų į klausimą, kodėl jie negali susilaukti vaikų, neišgirsta aiškaus atsakymo. Likusiems nurodomi hormonų reguliacijos sutrikimai, genetiniai dalykai, patirtos infekcijos ir uždegimai (ne tik lytinių takų), chemoterapijos, radioterapijos ir daugybės kitų veiksnių poveikiai.
Vyrų nevaisingumo priežastys
Vyrų spermos kokybę lemia daugybė veiksnių, įskaitant įgimtas genetines ligas, chromosomų pakitimus, Y chromosomos mikrodelecijas, sėklidžių nusileidimą. Įtakos turi ir tam tikros infekcinės ligos, tokios kaip parotitas, tuberkuliozė, lytiniu būdu plintančios infekcijos. Spermos kokybė gali suprastėti dėl medikamentų vartojimo, žalingų įpročių, streso. Bet koks karščiavimas, kai kūno temperatūra viršija 38 laipsnius Celsijaus, gali sutrikdyti sprematogenezę 3-6 mėnesiams. Konsultuojantis dėl nevaisingumo būtina pasakyti, jei buvo pakilusi aukšta temperatūra. Kalbant apie ligas, didžiausią ir dažnai negrįžtamą poveikį spermatogenezei gali padaryti onkologinių ligų gydymas chemoterapija. Norėčiau paminėti ir medikamentus, vartojamus ne gydymo, o kūno grožio tikslais - anabolinius steroidus. Ilgai ir didelėmis dozėmis vartojami steroidai daro didelę žalą spermatogenezei, sėklidės atrofuojasi - nyksta. Niekada negalima garantuoti, kad vėl viskas bus, kaip buvę, nustojus vartoti steroidus. Dar vienas nepageidaujamas jų poveikis yra lytinės funkcijos sutrikdymas. Nutraukę vartoti steroidus, dauguma vyrų skundžiasi susilpnėjusia potencija, nors testosterono koncentracija kraujyje normali.
Gyvenimo būdo veiksniai
- Amžius. Šiuolaikiniai vyrai ir moterys per ilgai delsia tapti tėvais.
- Mityba. Mitybos įtaka spermos kokybei vis dar tyrinėjama. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad, jei mitybos racione gausu sočiųjų riebalų rūgščių, didesnė rizika, jog išsivystys spermatozoidų judrumo sutrikimas. Įdomus mėsos ir žuvų vartojimo ryšys su spermos kokybe. Neseniai publikuotas Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas parodė, kad tų vyrų, kurie valgo daug vadinamosios raudonos mėsos, spermoje yra mažiau morfologiškai normalių spermatozoidų.
- Nutukimas. Mokslinėje literatūroje nutukimas seniai siejamas su prastesniu vyro vaisingumu. Priežastimis laikyti hormonų poslinkiai - nutukusiems vyrams būdingas testosterono (vyriškų hormonų) koncentracijos sumažėjimas, estrogenų (moteriškų hormonų) koncentracijos padidėjimas, sėklidės būna aukštesnėje temperatūroje dėl didesnio riebalinio audinio kiekio.
- Fizinis krūvis. Ne vieną kartą įrodyta, kad reguliarus fizinis krūvis gerina spermos kokybę, bet kol kas nepavyko įrodyti, kad, pradėjus mankštintis, pagerėja vaisingumas. Atliekant kitą tyrimą, klausimynais buvo vertinamas jaunų vyrų fizinis krūvis ir tai, kiek laiko jie žiūri televizorių.
- Alkoholis. Esu dalyvavusi tarptautiniuose projektuose, kuriuose buvo vertinti vyrų spermos kokybę veikiantys veiksniai. Vienoje iš naujausių mūsų publikacijų „Human Reproduction“ žurnale apibendrinti daugiau nei 8000 Europos ir Jungtinių valstijų gyventojų tyrimų duomenys, jie parodė, kad atsitiktinis negausus alkoholio vartojimas žymesnės įtakos vyro reprodukcinei sveikatai neturi. Tačiau reikėtų priminti, kad riba tarp atsitiktinio ir sistemingo, negausaus ir gausaus gyvenime yra labai trapi.
Spermos kokybei įtakos turi vitaminų B12, C, E, cinko, seleno, Q10 kiekis organizme, tad gydytojas gali Jums rekomenduoti atlikti šių vitaminų ir mikroelementų tyrimus.
Klinikinė anamnezė apima lytinių santykių įvertinimą, ypatingą dėmesį atkreipiant į erekcijas, ejakuliaciją ir lytinių santykių laiką. Vaikystės ligos (pvz., kiaulytė, nenusileidusios sėklidės, sėklidės prielipo uždegimas), ankstesnės sėklidžių traumos ar operacijos, lėtinės ligos (pvz., cukrinis diabetas, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas), receptinių vaistų vartojimas, narkotikai (pvz., marihuana), alkoholio vartojimas, cigarečių rūkymas, ankstesnis jonizuojančios radiacijos poveikis ar chemoterapija.
Spermos tyrimas: kaip atliekamas ir ką vertina
Į specialų sterilų indą surenkama ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma, kuri vėliau ištiriama laboratorijoje. Toks tyrimas gali būti atliekamas tiek tiriančioje gydymo įstaigoje, tiek tiek namuose, kur vyras, tikėtina, jaučiasi ir patogiau, ir jaukiau. Mėginį paėmus namuose, jį į laboratoriją privalu pristatyti per valandą, laikant šiltai arti kūno, mat dėl sugaišto laiko ar netinkamų laikymo sąlygų gali nukentėti spermos kokybė ir reikšmingai pakisti tyrimo rezultatai. Labai svarbu, kad tyrimui būtų pristatytas visas ištekėjusios sėklos kiekis, nes šis taip pat vertinamas analizės metu ir tai gali daryti įtaką galutiniam tyrimo rezultatui. Tyrimui negalima naudoti į prezervatyvą surinktos sėklos. Jame esantys spermicidai (cheminė spermos judėjimą trukdanti medžiaga) gali pakenkti tyrimo rezultatams.
Automatinis tyrimas atliekamas aukščiausios kokybės analizatoriumi SQA-V, tyrimo protokole rezultatai pateikiami ne tik skaitmenine išraiška, bet ir vaizdu nuotraukoje. Spermos analizatoriuje įmontuotas mikroskopas - optinė sistema leidžia padidinti vaizdą nuo 300 iki 500 kartų. Yra padidinto jautrumo režimas, naudojamas nustatant oligospermiją, azoospermiją, vazektomijos efektyvumą.
Atliekant spermogramą analizuojamas spermos kiekis, jos fizinės savybės: pH, spalva, kvapas, tirštumas, klampumas. Įvertinamas spermatozoidų kiekis ir judrumas, tiriamas jų gyvybingumas. Įvertinama ir spermatozoidų morfologija, t. y. spermatozoidų struktūra ir forma.
Būtinieji ir papildomi tyrimai
Pagrindinis tyrimas yra bent dviejų spermos pavyzdžių, gautų masturbacijos būdu ir vertinamų per 4 valandas po išskyrimo, ištyrimas. Pasmegeninės liaukos hormoninei ašiai įvertinti funkciniu aspektu ir endokrininėms ligoms paneigti reikia nustatyti folikulus stimuliuojančio hormono, liuteinizuojančio hormono, testosterono ir prolaktino koncentracijas.
| Parametras | Normalios vertės |
|---|---|
| Tūris | >2 ml |
| Spalva | Pilkai geltona |
| Spermos tankis | >20 milijonų ml |
| Judrumas | >50 proc. po 4 valandų |
| Nenormalios formos | <40 proc. |
| Normalių, judrių spermatozoidų tankis | >2 milijonai ml |
Normalių, judrių spermatozoidų kiekis daugiau nei 2 milijonai ml rodo normalų vaisingumą.
Jei aptinkama varikocelė, po chirurginio perrišimo, veninės embolizacijos ar periodinės skleroterapijos gali pagerėti 60 proc. vyrų spermos kokybė. Geriausi rezultatai gaunami po mikrochirurginės varikocelektomijos (40-70 proc. nėštumų dažnis). Jei tokiu būdu vaisingumas neatstatomas, pirmiausia pasirenkamas gydymas yra intracitoplazminė spermatocito injekcija. Jei varikocelės nėra, iš pradžių turi būti skiriamos paprastos konservatyvios priemonės, o dirbtinis apvaisinimas taikomas tik tuomet, kai jos neefektyvios. Hormoninio gydymo nauda vyrams, kuriems yra oligopsermija (sumažėjęs spermatozoidų kiekis), neįrodyta.
Jei čiuopiamos pakitusios sėklinės pūslelės ir įtariama ejakuliacinio latako obstrukcija, galima atlikti priešinės liaukos ultragarso tyrimą per tiesiąją žarną. Atvira sėklidės biopsija indikuotina retai, nes ji gali sukelti antisperminių antikūnų susidarymą ar pažeisti sėklides ir atitolinti paėmimą ar neleisti paimti spermos dirbtiniam apvaisinimui.
Genetinių nevaisingumo priežasčių tyrimai
Vyrų genetinių nevaisingumo priežasčių tyrimai - tai specializuoti genetiniai tyrimai, skirti nustatyti, ar nevaisingumą sukelia paveldimi ar įgyti genetiniai veiksniai. Genetiniai pokyčiai gali paveikti spermatogenezę (spermatozoidų gamybą) arba jų struktūrą ir funkciją, todėl šie tyrimai padeda tiksliai nustatyti nevaisingumo priežastis bei parinkti tinkamiausią gydymo strategiją.
Indikacijos genetiniams tyrimams
Šie tyrimai rekomenduojami vyrams, kurie susiduria su:
- Azoospermija - visiškas spermatozoidų nebuvimas spermoje.
- Oligozoospermija - sumažėjęs spermatozoidų kiekis ejakuliate.
- Teratozoospermija - nenormali spermatozoidų forma ir struktūra.
- Asthenozoospermija - sumažėjęs spermatozoidų judrumas.
- Pakartotiniai persileidimai partnerėje (galimas paveldimų genetinių pakitimų perdavimas).
- Įtariamos genetinės sindrominės ligos arba giminės istorijoje pasitaikę reprodukcinės sistemos sutrikimai.
Tiriamieji genetiniai veiksniai
- Y chromosomos mikrodelecijų tyrimas. Tikrinama, ar nėra smulkių chromosominių Y chromosomos sričių praradimų, kurie gali sukelti spermatozoidų gamybos sutrikimus. Dažniausiai tikrinamos AZF (azoospermijos faktorius) zonos: AZFa, AZFb, AZFc. AZFc delecija yra dažniausia ir gali būti siejama su oligozoospermija, o AZFa ir AZFb delecijos dažnai lemia visišką spermatozoidų nebuvimą (azoospermiją).
- Klinefelterio sindromo ir kitų chromosomų anomalijų tyrimas (kariotipo analizė). Klinefelterio sindromas (47,XXY) yra dažniausia vyrų genetinė nevaisingumo priežastis. Atliekama kariotipo analizė, siekiant nustatyti papildomas ar netipines lytines chromosomas, kurios gali paveikti spermatogenezę ir hormonų balansą.
- CFTR geno mutacijų tyrimas (susijęs su cistine fibroze ir įgimtu latakų nebuvimu). Cistinė fibrozė gali sukelti įgimtą vyriškų lytinių takų (pvz., sėklinių latakų) nebuvimą, dėl kurio spermatozoidai negali patekti į ejakuliatą (Congenital Bilateral Absence of the Vas Deferens - CBAVD). Tiriamos dažniausios CFTR geno mutacijos, susijusios su šia būkle.
- Spermatogenezę reguliuojančių genų tyrimai. Tyrimai gali būti nukreipti į specifinius genus, atsakingus už spermatogenezę ir spermos vystymąsi, pavyzdžiui, TEX11 mutacijų analizę.
- Mitochondrijų DNR tyrimai. Nustatomi mitochondrijų genetiniai defektai, galintys turėti įtakos spermatozoidų judrumui ir energijos gamybai.
Kaip atliekami genetinių tyrimai?
- Tyrimui dažniausiai imamas veninis kraujas arba burnos epitelio mėginys (seilės, gleivinė).
- Gali būti atliekami papildomi spermos tyrimai, hormonų analizė ir ultragarsinis tyrimas siekiant išsamesnio įvertinimo.
- Genetinių tyrimų trukmė paprastai siekia 2-4 savaites.
Tyrimų nauda ir tolimesni sprendimai:
- Tiksliai nustatoma vyrų nevaisingumo genetinė priežastis.
- Galimybė pasirinkti tinkamiausią gydymo metodą (pavyzdžiui, ICSI - intracitoplazminė spermatozoidų injekcija).
- Prevencinė nauda - jei randama paveldima mutacija, galima įvertinti riziką perduoti genetinius sutrikimus vaikams.
- Sprendimų priėmimas dėl pagalbinio apvaisinimo ar kitų vaisingumo gydymo būdų.
Vyrų nevaisingumo gydymas
Visais atvejais gydoma pora, o ne tik vyriškosios lyties partneris. Jei dėl vyro nevaisingumo atliekamas dirbtinis apvaisinimas, moteris taip pat turi būti ištiriama ir atliekamos tam tikros procedūros.
Konservatyvus oligospermijos gydymas
- Vengti nuovargio ir su darbu susijusių stresų.
- Mesti rūkyti ir vartoti alkoholį.
- Gydyti visas galimas medicinines priežastis.
- Nutraukti receptinių vaistų ir narkotikų vartojimą.
- Dėvėti neaptemptus apatinius (pvz., boksininkų trumpikes).
- Šalti kapšelio dušai du kartus per dieną.
Idiopatinis vyrų nevaisingumas
Šiuo metu naudojamas dirbtinis apvaisinimas gimdos inseminacijos būdu, taikant apvaisinimą mėgintuvėlyje ar intracitoplazminę spermatocito injekciją. Tokie metodai paprastai naudojami reprodukcinės medicinos specialistų, o ne urologų. Intracitoplazminės spermatocito injekcijos būdu gydytoms poroms sėkmės dažnis gali būti 20-50 proc.
Azoospermija, esant normaliai folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) koncentracijai
Jei FSH koncentracija yra normali, tikėtina, kad yra sėklinių takų obstrukcija. Tokiu atveju pirmiausia pasirenkamas gydymas yra spermos aspiracija, atliekama per odą ar atviros revizijos metu. Sperma gali būti aspiruota iš sėklidės ar sėklidės prielipo. Jei yra ejakuliacinių latakų obstrukcija, ją galima gydyti endoskopine latakų rezekcija ir chirurginiu obstrukcijos pašalinimu. Tai atstato vaisingumą 50-75 proc.
Azoospermija, esant labai padidėjusiai FSH koncentracijai
Ši būklė paprastai susijusi su mažomis sėklidėmis ir yra pirminio sėklidžių nepakankamumo diagnostinis požymis. Nėra jokio įmanomo gydymo ir poroms turi būti pasiūloma apsvarstyti arba įvaikinimą, arba dirbtinį apvaisinimą donoro sperma.
Retrogradinė ejakuliacija
Retrogradinę ejakuliaciją sukelia neurologinės ligos arba ankstesnė šlapimo pūslės kaklelio operacija. Spermą galima aspiruoti iš sėklidžių ar išskirti tiesiogiai iš poejakuliacinio šlapimo ir panaudoti dirbtiniam apvaisinimui.
Vazektomijos pasekmių panaikinimas
Po mikrochirurginio vazektomijos pasekmių panaikinimo, kai perpjauti sėkliniai latakai siusiuvami galas su galu, sėkmės tikimybė didžiausia. Operacijos sėkmė didžiausia, jei ji atliekama per 7 metus po buvusios vazektomijos, o bendras nėštumų dažnis yra 50-55 proc.
Net ir aptikus nuokrypių nuo normos ribų, mūsų centro urologai ragina vyrus nepulti į paniką. Pirmą kartą aptikti spermos pakitimai nebūtinai reiškia kokią nors ligą, tuo labiau dar nepatvirtina nevaisingumo. Pokyčiai gali būti laikini, atsiradę dėl gyvensenos ar aplinkos veiksnių, o pakoregavus tam tikrus įpročius, sugrįžti į normos ribas. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pirmojo tyrimo metu aptikus pakitimų, siūloma jį pakartoti priklausomai nuo individualaus atvejo net ir keletą kartų, darant 2-12 savaičių pertrauką. Gydymo eiga priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų. Jei tyrimo rezultatai neparodo reikšmingų pakitimų ir vyras vertinamas kaip sveikas, jis gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Esant pakitimų spermos tyrimuose ir nustačius anatomines to priežastis, pavyzdžiui, varikocelę - dėl išsiplėtusių kapšelio venų kylantį sėklidžių kraujotakos sutrikimą, taikomas chirurginis gydymas. Svarbu žinoti, kad tiek nevaisingumo ištyrimas, tiek gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams. Kreipkitės į vaisingumo specialistą arba registruokitės pas gydytojus urologus mūsų Centre.
