Knyga „Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus SJ atsiminimai“ - tai ne tik asmeninė istorija, bet ir liudijimas apie tikėjimo kelionę, kupiną iššūkių ir dvasinio augimo. Autorius dalijasi savo prisiminimais, pradedant vaikyste Dzūkijos kaime, baigiant tarnyste Bažnyčioje, kuri truko daugiau nei penkiasdešimt metų.
Pirmi žingsniai - tyliai brandinama svajonė (1938-1955 m.)
Sigito Tamkevičiaus šaknys glūdi Dzūkijos žemėje. Jo tėvai, Motiejus ir Anelė Tumosaitė, buvo paprasti kaimo žmonės, kurių gyvenimas sukosi apie žemę, šeimą ir Bažnyčią. Jie gyveno kukliai, sunkiai dirbdami, kad išlaikytų keturis sūnus: Joną, Vladą, Albiną ir patį Sigitą. Vaikystė prabėgo be didelių prabاًimų - netradicinio radijo imtuvo, tačiau kupina mokyklos, bažnyčios ir knygų.
Nors tėvas darbštus, bet ne ypatingai pamaldus, vaikai nuo mažens buvo mokomi darbo. Mažiausiajam Sigitui, nors ir neteko kulti javų ar arti, teko ganyti karves ir avis. Šis darbas jam atrodė nuobodus, tačiau greitai atrado malonumą skaityti knygas, kurios tapo jo aistra.
Pokario metai paliko ryškius prisiminimus apie neramias dienas ir naktis. Partizanais pilna kaimo sodyba, ginkluoti vyrai, išeinantys į naktį, ir stribų reikalavimai - visa tai buvo realybė, kurioje augo jaunasis Sigitas. Kelias į Seirijų mokyklą vedė per turgavietę, kur buvo demonstruojami nukautų partizanų kūnai, primenantys apie sovietinės imperijos prievartą.
Net ir būdamas vienuolikmetis, Sigitas patyrė tardymą NKVD būstinėje dėl proklamacijos, raginančios nepamiršti Tėvynės. Ši patirtis, nors ir sunki, tapo pamoka, paruošusia jį vėlesniems, dar sunkesniems tardymams, siekiantiems sunaikinti laisvą mintį.
Katekizmo pamokos ir pašaukimo daigai
Didžiausia Dievo dovana vaikams buvo mylinti ir pamaldi motina, tretininkė. Jos tikėjimas ir meilė Jėzui paliko gilų pėdsaką Sigito gyvenime. Nuo šešerių su puse metų, baigęs pirmą klasę, jis pradėjo lankyti katekizmo pamokas, kurias vedė gera mokytoja. Pirmoji išpažintis pas kleboną Joną Reitelaitį tapo svarbiu žingsniu jo dvasiniame kelyje.
Vėliau klieriko pamokytas lotyniškos ministrantūros ir galimybė patarnauti šv. Mišioms atvėrė naują pasaulį. Nuo tada altorius tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Pirmosios Komunijos priėmimas, nors ir miglotai suprastas, buvo labai svarbus momentas, suvokiant Dievo buvimą.
Patarnavimas prie altoriaus, trukęs iki vienuoliktos klasės, tapo ne tik malonumu, bet ir svarbia mokykla. Klebono biblioteka, kurioje Sigitas godžiai skaitė knygas, darė didžiausią įtaką jo ateities pasirinkimui. Šv. Kalėdos ir Didžioji savaitė paliko neišdildomą įspūdį jo vaiko širdyje.
Vienas svarbiausių įvykių, paskatinusių Sigitą rinktis kunigo kelią, buvo susitikimas su nuo valdžios besislapstančiu saleziečiu kunigu Antanu Skelčiu SDB. Tarnaudamas jam per šv. Mišias, Sigitas pajuto ypatingą ryšį ir suprato, kad kunigystė - tai jo pašaukimas. Dvasinė šviesa ir šiluma, kurią jis rado Bažnyčioje, buvo tai, ko jam reikėjo bręstančiam paaugliui.
Skaitydamas apie šv. Joną Boską, Sigitas svajojo būti panašus į jį, rūpintis vaikais ir jaunimu. Dvasinio turinio knygos, dažna išpažintis ir Eucharistija mokė jį sąmoningo bendravimo su Dievu. Atėjus laikui stoti į Kauno kunigų seminariją, jis jautėsi patekęs į savą aplinką.
Mokykloje ir tarp draugų
Sigito laikų mokykla dar nebuvo tokia bedieviška, kad tikintys mokiniai būtų diskriminuojami. Mokytojai, net gyvenantys klebonijoje, palaikė gerus santykius su Mišių patarnautojais. Seirijų vidurinėje mokykloje dauguma mokinių kasdien užsukdavo į bažnyčią pasimelsti, ir tai niekam nekliuvo.
Klasėje buvo tik keletas komjaunuolių, kurie jautėsi nedrąsiai. Žinia apie Stalino mirtį visus nudžiugino - tirono nebeliko. Mokytojai beveik nekalbėdavo prieš tikėjimą, nors vienas mokytojas, jaudindamasis, bandė aiškinti, kaip beždžionė tapo žmogumi. Šie pasakojimai, kaip ir ateistinė literatūra, skatino Sigitą ieškoti atsakymų, kuriuos rasdavo klebono bibliotekoje.
Baigdamas vidurinę mokyklą, auklėtoja į jo charakteristiką įrašė sakinį: „Apsiskaitęs daug ateistinės literatūros, bet pasaulėžiūra dar besiformuojanti.“ Sigitas suprato, kad su tokia charakteristika jį tikrai priims į Kunigų seminariją.
Sigitas niekuomet nelankė šokių, nes sąmoningai galvojo apie kunigystę. Jo aistra knygoms, noras pažinti pasaulį ir domėjimasis religiniais klausimais lėmė, kad geriausi jo draugai būdavo tie, su kuriais galėdavo pasidalyti skaitytomis mintimis. Jis nebuvo atsiskyrėlis, bet mėgo laiką leisti vienas, skaitydamas, fotografuodamas, sportuodamas ar ieškodamas atsakymų į rūpimus klausimus.
Grįžęs iš kariuomenės, brolis Jonas padovanojo jam du fotoaparatus. Klebono bibliotekoje Sigitas rado fotografijos vadovėlį ir godžiai gilinosi į jos paslaptis. Kadangi kaimo namuose nebuvo elektros, jis pats susimeistravo fotolaboratoriją palėpėje ir naudojo dienos šviesą nuotraukoms didinti. Šios pamokos vėliau pravers, kai reikės daryti Kronikos mikrofilmus.
Po Nepriklausomybės atkūrimo, buvusi lietuvių kalbos mokytoja papasakojo, kaip mokytojų kambaryje buvo aptariamas jo elgesys ir svarstoma, ar jis nestos į Kunigų seminariją. Buvo nutarta įpareigoti klasės draugus komjaunuolius išmokyti jį šokti, tikintis, kad tai atitrauks jį nuo kunigystės minčių. Tačiau gimnastika jam buvo svarbesnė, ir ši užduotis liko neįvykdyta.
Vidurinės mokyklos laikotarpis atmintyje išliko labai šviesus: tolerantiški mokytojai, geri draugai ir draugės. Vėliau panašių mergaičių jis sutikdavo parapijose, sąmoningai pasirinkdamos religinį kelią.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ apie kardinolą Vincentą Sladkevičių MIC
Virtualus gidas „Kauno rajono sakralinis paveldas“ yra interaktyvi, inovatyvi, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta mokymosi ir kultūros pažinimo priemonė. Jis skirtas Lietuvos ir užsienio vartotojui susipažinti su Kauno rajone esančiais reikšmingais ir unikaliais kultūros, architektūros, archeologijos ir gamtos paveldo objektais bei žymiais Kauno rajono žmonėmis. Gidas pasiekiamas įvairiais įrenginiais. Virtualiame žemėlapyje siūloma 10 maršrutų: dvarai (8 objektai), sakraliniai pastatai (24 objektai), archeologijos paminklai (3 objektai), Kauno rajono muziejus (5 objektai), 12 lankytinų vietų knygnešių takais, 13 lankytinų vietų literatų takais, 11 suolelių, skirtų savanoriams įamžinti, gamtos paveldas (6 objektai), paminklai (84 objektai: paminklai skirti Lietuvos nepriklausomybei, Lietuvos laisvės gynėjams, tremties aukoms, 1863 m. sukilėliams, kariams, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžiui bei vietovėms atminti), kitos reikšmingos lankytinos vietos (6 objektai) ir interaktyvus žemėlapis su pažymėtais objektais. Kiekvienas maršrutas turi jam priskirtus objektus. Pasirinktus objektus galima lankyti vadovaujantis siūlomu arba paties susikurtu maršrutu. Keliaujant nuo vieno objekto iki kito, žemėlapyje nurodoma kelionės trukmė ir atstumas tarp jų kilometrais. Ant dešimties žymiausių Kauno rajono kultūros paveldo objektų pritvirtinti QR kodai, leidžiantys išmaniai susipažinti su objekto istorija.
tags: #snipu #vaikuciai #laiko #sergetojas #2011
