Ši istorija, kuria pasidalino vienas vyras, atskleidžia ne tik asmeninę patirtį, bet ir kelia platesnius klausimus apie vyrų vaidmenį šeimoje, tėvystę ir lyčių lygybę.
Nuo pat pradžių vyras akcentuoja savo tvirtą požiūrį į šeimą ir vaikus. Jis visada norėjo vaikų, tačiau pirmosios santuokos nesėkmė ir išsiskyrimas su pirmąja žmona, sužinojus apie jos neištikimybę, nepalaužė jo siekio sukurti šeimą. Greitai atsiradusi nauja draugė, dabar jau žmona, ir netikėtas nėštumas tapo naujo gyvenimo etapo pradžia.
Nors vyras pripažįsta, kad nėštumas, vaiko gimimas ir auginimas nėra lengvas procesas, jis pabrėžia, kad sunkumai priklauso nuo noro dalyvauti visame procese. Jis domisi moterų fizinėmis ir emocinėmis būsenomis nėštumo metu, stengdamasis suprasti jų elgseną. Tai padėjo jam susidoroti su hormonų audromis ir prisitaikyti prie naujos realybės.
Nėštumo pabaiga buvo itin sunki. Dėl buto remonto teko laikinai gyventi su jo mama. Nors tokios situacijos dažnai sukelia įtampą tarp šeimos narių, vyras stengėsi sukurti jaukią atmosferą. Jo sūnus gimė 2012 m. gegužės mėnesį.
Dėl naujo darbo jam nepavyko išeiti tėvystės atostogų. Tai jis laiko skaudžiu momentu, nes gailisi, kad nebuvo pakankamai užsispyrimo įtikinti darbdavį. Nepaisant to, jis dažnai važinėdavo namo, kad padėtų žmonai sunkiais momentais. Jis supranta, ką reiškia krūtų pabuvimas, temperatūra ir skausmas, nes visuomet buvo šalia.
Vyras aktyviai dalyvavo rūpinantis kūdikiu: masažuodavo žmonai krūtis, kad sumažėtų skausmas ir būtų išvengta mastito. Jis prisimena, kaip žmona jautė palaimą, kai galėjo lengvai nueiti į dušą, o jis galėjo pamaitinti kūdikį.
Jie kartu su žmona rado sprendimą: ji nutraukia pieną, o jis keliasi maitinti sūnų. Kiekvieną naktį jis keldavosi maitinti, keisti sauskelnes ir atlikti kitus darbus. Vyras didžiuojasi savo žmona, kuri net 7 mėnesius maitino sūnų savo pienu naudodama pientraukį.
Jis nesupranta tų, kurie miega tik 4-5 valandas per parą, nes į darbą reikia eiti. Jis niekada nesinaudojo galimybe miegoti svetainėje. Net ir viduryje nakties, kai vaikui užeina pilvo diegliai, jis stengiasi padėti.
Vyras pabrėžia, kad vyro palaikymas, net paprastas rankos padėjimas ant peties ar paglostymas, suteikia moteriai papildomų jėgų ir leidžia jai nesijausti vienišai. Kai vaikas sirgo, jis visada grįždavo namo, prašydavo laisvų dienų, kad padėtų, nors direktorius to ir nesuprasdavo.
Jis supranta mamų perdėtą jautrumą ir baimę vaiko ligoms. Dabar jo sūnui jau 2 metai ir 4 mėnesiai, jis miega atskirame kambaryje, tačiau vyras iki šiol naktimis eina pas jį, kai jam reikia.
Vyras laiko savo pareiga padėti žmonai ir atsilyginti už tai, kad ji palaiko namų šilumą, kol jis dirba. Jis prisideda prie buities darbų, tvarkydamas namus ir padėdamas žmonai.
Kiekvieną savaitgalį jis leidžia žmonai išsimiegoti. Jo tikslas - ne parodyti, koks jis geras tėvas, o pasidalinti savo pasirinkimu, tikėdamas, kad dauguma vyrų gali padėti savo partnerėms auginti vaiką.
Vyras taip pat dalinasi kitomis istorijomis, kurios iliustruoja sudėtingas situacijas, susijusias su tėvyste ir šeima. Šios istorijos parodo, kad ne visada viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir kad DNR tyrimai yra vienintelis tikslus būdas nustatyti tėvystę.
Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialo vadovė Rita Vaitkienė ir K. Kryžauskaitė pabrėžia, kad spręsti apie tėvystę pagal kraujo grupę yra klaidinga. Kraujo grupių deriniai gali būti labai įvairūs, ir tik DNR tyrimas gali tiksliai nustatyti tėvystę. Genetikai kasmet sulaukia vis daugiau prašymų DNR tyrimu patvirtinti arba paneigti tėvystę, taip pat atliekami nėštumo tėvystės testai ir neištikimybės DNR testai.
