Lietuva yra itin šeimai ir vaikų auginimui draugiška šalis, siūlanti įvairias finansines ir socialines garantijas šeimoms, auginančioms vaikus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios išmokos priklauso gimus vaikui, kokie yra reikalavimai norint jas gauti, taip pat išnagrinėsime nedarbo išmokų gavimo sąlygas.
Išmokos Gimus Vaikui
Gimus vaikui Lietuvoje, šeima gali pretenduoti į įvairias išmokas, skiriamas kompensuoti netektas pajamas anksčiau dirbusiai mamai ar tėčiui. Visų pirma, kai gimsta vaikelis, gimdymo namuose gaunate tik išrašą apie kūdikio gimimo faktą. Tuomet reikia deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą, kuri turi būti bent jau su vienu iš tėvų. Ir tik gavus gimimo liudijimą bei deklaravus kūdikio gyvenamąją vietą, galima kreiptis dėl vienkartinių išmokų ir papildomų išmokų, tokių kaip - kasmėnesiniai vaiko pinigai, kurios priklauso gimus vaikui.
Vienkartinės Išmokos
Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 539 Eur vienkartinė išmoka vaikui. Taip pat, vienkartinė išmoka yra skiriama ir nėščiai moteriai, kuri neturi teisės į Nėštumo ir Gimdymo atostogas. Šios išmokos dydis yra 315,07 Eur.
Nuo 2025 m. sausio 1 d. numatomas bazinės socialinės išmokos (BSI) dydis yra 74 Eur, tad vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis yra 814 Eur. Numatyta, kad nuo 2026 m. išmoka didės, nes nuo 2026 m. birželio 1 d. Tad 14 x 74 = 1036 eurai.
Norint gauti vienkartinę išmoką nėščiai moteriai, kuri nedirbo ir nesukaupė reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, likus 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos, yra mokama vienkartinė 315,07 eurų išmoka. Norint gauti šią išmoką, moteris turi būti Lietuvos pilietė, turėti nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje, būti ES arba Europos laisvosios prekybos asociacijos šalies pilietė su leidimu gyventi Lietuvoje ir gyventi čia ne mažiau kaip 3 mėnesius, būti gavusi prieglobstį arba laikiną apsaugą Lietuvoje. Taip pat Australijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ar Pietų Korėjos piliečiai arba jų šeimos nariai su laikinu leidimu gyventi gali gauti šią išmoką, jei gyveno Lietuvoje ne mažiau kaip 3 mėnesius. Dėl šios išmokos kreipkitės į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba prašymą pateikite www.spis.lt.
Pagrindiniai dokumentai, reikalingi išmokoms gauti, yra du: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (t. y. pasas arba asmens tapatybės kortelė) ir prašymas gauti išmoką. Turite pateikti raštišką paraišką, kad gautumėte vienkartinę išmoką. Reikia pridėti gydytojo patvirtinimą apie artėjančią gimdymo datą. Ši pažyma turi būti išduota gydytojo ar akušerės nuo 27 nėštumo savaitės ar vėliau.

Mėnesinė Išmoka Vaikui
Nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui iki 18 metų (bet ne ilgiau kaip 23 metų) yra skiriama mėnesinė išmoka tėvams - 85,75 Eur.
Vaiko Priežiūros Išmokos
Lietuva siūlo vienas ilgiausių apmokamų atostogų Europoje, leidžiančių tėvams dalintis iki 2 metų (18 arba 24 mėnesių) apmokamų atostogų. Kiekvienam iš tėvų suteikiami 2 mėnesiai apmokamų atostogų, kurių negalima perleisti kitam tėvui. Jeigu apdraustajam asmeniui gimsta du ir daugiau vaikų ar apdraustasis asmuo įvaikina arba globoja du ir daugiau vaikų, apdraustasis asmuo turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kiekvieną vaiką atskirai, atsižvelgiant į vienu metu gimusių, įvaikintų arba globojamų vaikų skaičių.
Vaiką ne mažiau kaip du paskutinius pasirinktos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmės, iki vaikui sueis 18 arba 24 mėnesiai, mėnesius vienas auginantis vienas iš jo tėvų (įtėvių) ar globėjų turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį, jeigu kitam tėvui (įtėviui) ar globėjui nebuvo išmokėta vaiko priežiūros išmoka.
Jeigu apdraustasis asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, įgyja teisę gauti motinystės išmoką dėl kito vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo, jam mokamos abi šios išmokos, tačiau bendra išmokų suma negali būti didesnė kaip 78 procentai išmokos gavėjo palankesnio kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal kurį yra apskaičiuota motinystės išmoka arba vaiko priežiūros išmoka.
Vaiko priežiūros išmoką gaunančiam vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjui, ar vienam iš senelių, ar buvusiam vienam iš vaiko tėvų nuolatinių globėjų (rūpintojų), tapusiam neapdraustu asmeniu, vaiko priežiūros išmoka mokama nustatyta tvarka.
Gimus vaikui priklauso ar tiesiog išlieka galimybė ir toliau perrašyti vaiko priežiūros atostogas tėčiui arba seneliams. Tik su perrašymu yra svarbu atsiminti, kad su nauja tvarka tokia galimybė išlieka tik PERLEIDŽIAMŲ mėnesių metu.
Vaiko priežiūros išmokos dydis priklauso nuo pasirinktos atostogų trukmės. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, gausite 60% kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką. Jei prižiūrėsite vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai, išmoka iki vaikui sueis 12 mėnesių bus 45% kompensuojamojo uždarbio dydžio, o nuo 12 iki 24 mėnesių - 30%. Tiek pirmuoju, tiek antruoju pasirinkimu, neperleidžiamais vaiko priežiūros atostogų mėnesiais vaiko priežiūros išmoka yra 78%.
Galite būti vaiko priežiūros atostogose, kol vaikui sukaks treji metai. Vaiko priežiūros išmokos nėra mokamos trečiaisiais vaiko priežiūros metais.
Motinystės Išmoka
Moterys turi teisę gauti motinystės išmoką nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu ir vaiko priežiūros išmoką, jei iki atostogų pradžios turėjo ne mažiau kaip 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Motinystės išmoka siekia 77,58% gavėjos kompensuojamojo uždarbio.
Motina gali gauti vienkartinę išmoką pagimdžius ar įsisvaikinus, jei ji neuždirbo teisės gauti tėvystės/motinystės išmokų (Foreldrepenger). Jei pagimdate vaiką ar įsivaikinate vaiką iki 15 metų ir neturite teisės į tėvystės išmokas (Foreldrepenger), galite gauti vienkartinę išmoką (Engangsstønad). Jei motina susirgs po gimdymo ar globos perėmimo ir gaus ligos išmokas (biuletenį), tuomet vienkartinės išmokos suma bus sumažinta tokia suma, kokią ji gaus ligos išmokomis. Ligos išmokos (biuletenis) yra apmokestinamos, vienkartinė išmoka - neapmokestinama.
Motina gali gauti vienkartinę išmoką, net jei tėvas gaus tėvystės/motinystės išmokas (Foreldrepenger). 9 savaites atostogų gauna motina - 3 savaitės atostogų prieš gimdymą priklauso motinai dėl jos ir vaisiaus sveikatos, o 6 savaitės po gimdymo priklauso dėl motinos sveikatos.
Jei uždirbote teisę gauti tėvystės/motinystės išmokas (Foreldrepenger), tuomet galite rinktis ar norite vienkartinės išmokos (Engangsstønad) ar tėvystės/motinystės išmokų (Foreldrepenger). Kad gautumėte motinystės/tėvystės išmokas, jūs turite būti uždirbę mažiausiai 46 288 NOK.
Tėvystės Išmoka
Gimus vaikui, tėčiams suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos, kurių metu mokama tėvystės išmoka, siekianti 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieneri metai. Tėvystės išmokai gauti pakanka turėti bent 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per paskutinius 24 mėnesius.
Į darbą galima grįžti bet kada ir derinti darbą su įsipareigojimais šeimai. Skirsis tik vaiko priežiūros išmokos mokėjimas. Papildomos pajamos nemažina gaunamos išmokos, jeigu išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo.

Mamadieniai ir Tėvadieniai
Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams yra skiriamos papildomos laisvos dienos. Jeigu auginate du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba vieną neįgalų vaiką iki 18 metų, jums priklauso papildoma apmokama poilsio diena kiekvieną mėnesį. Jei auginate tris ar daugiau vaikų, gausite dvi papildomas poilsio dienas.
Nedarbo Išmoka
Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.
Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.
Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).
Jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų.
Aktyvi darbo paieška - svarbiausias žingsnis gaunant nedarbo išmoką. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.
Kaip Apskaičiuojama Nedarbo Išmoka?
Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos. Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos.
Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., už septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc.
Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur.
Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą-trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą-šeštą mėnesį - 1050,62 Eur, o septintą-devintą mėnesį 895,42 Eur.
Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tuos, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.
Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Šiai išmokai gauti yra reikalinga sukaupti bent jau 12 mėnesių socialinį motinystės stažą per 24 mėnesių laikotarpį.
Jei dirbate Lietuvoje pagal darbo sutartį, esate apdraustas socialiniu draudimu ir galite pretenduoti į šeimoms skirtas išmokas, įskaitant motinystės ir tėvystės. SVARBU: SoDra yra Lietuvos socialinio draudimo agentūra, tvarkanti visas išmokas ir pensijas tiems, kurie moka įmokas į Lietuvos socialinį draudimo fondą.
SVARBU: Prašymai skirti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokas teikiami SoDrai.
| Išmoka | Dydis | Sąlygos |
|---|---|---|
| Vienkartinė išmoka gimus vaikui | 539 Eur | Skiriama kiekvienam gimusiam vaikui |
| Vienkartinė išmoka nėščiai nedirbusiai moteriai | 315,07 Eur | Skiriama moterims, neturinčioms teisės į motinystės išmoką |
| Mėnesinė išmoka vaikui | 85,75 Eur | Skiriama kiekvienam vaikui iki 18 metų (arba 23 metų) |
| Motinystės išmoka | 77,58% kompensuojamojo uždarbio | Reikalingas 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas per pastaruosius 24 mėnesius |
| Tėvystės išmoka | 77,58% nuo darbo užmokesčio | Reikalingas 6 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažas per paskutinius 24 mėnesius |

SVARBU: Ši lentelė yra informacinio pobūdžio, o tikslios išmokų sumos ir sąlygos gali skirtis priklausomai nuo individualios situacijos. Visada rekomenduojama kreiptis į Sodrą dėl tikslios informacijos.

