Rytinis atsisveikinimas su tėvais - vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria vaikai pradėję lankyti darželį. Ašaros, nerimas ir stiprus prisirišimas dažnai kelia klausimų ir patiems tėvams: ar tai normalu ir kaip elgtis, kad vaikui būtų lengviau?
Pasak Priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo kokybės vadovės Vytautės Žukauskaitės, rytiniai atsiskyrimo sunkumai adaptacijos pradžioje yra visiškai natūrali vaiko integracijos proceso dalis. „Vaikui nerimą kelia nauja aplinka, nepažįstami žmonės, pasikeitęs dienos ritmas ir taisyklės. Tai normalu. Tačiau labai svarbu, kad šiame etape vaikas jaustų suaugusiųjų supratimą, palaikymą ir nuoseklumą”, - teigia specialistė.
Pasiruošimas darželiui: kaip tėvai gali padėti?
Vienas svarbiausių žingsnių - apie pokytį pradėti kalbėti kuo anksčiau. Specialistė pabrėžia, kad kalbant su vaiku būtina išlaikyti pozityvų toną, akcentuoti gerąsias patirtis: naujus draugus, žaidimus, smagią kasdienybę.
Vaikams lengviau suprasti sudėtingas emocijas per žaidimą ir pasakas. Tam puikiai tinka terapinės pasakos. Įsikūniję į personažus, tėvai gali saugiai ir vaikui suprantamai pristatyti artėjančius pokyčius.
Prieš darželio lankymosi pradžią pamažu praktikuokite trumpus atsiskyrimus, paliekant atžalą pas jam gerai pažįstamus ir emociškai saugius žmones (pvz., vis dažniau palikti vaiką močiutei ar kt.).
Prieš darželio lankymąsi, svarbu iš anksto parodyti vaikui, kur yra darželis, bei papasakoti apie jį. Nuveskite į lauko aikštelę, parodykite, ką vaikai veikia joje, kalbėkite apie tai, ką veikia vaikai darželio grupėje. Kai kuriuose darželiuose tėvams yra sudaroma galimybė pirmomis dienomis pabūti grupėje kartu su vaiku. Jei turite tokią - galite drąsiai ja pasinaudoti.
Reikėtų atsisakyti išankstinių nuostatų dėl savo vaiko. Dažna klaida - iš anksto „žinoti“, kad vaikas adaptuosis lengvai ir greitai. Dėl to, kad susidūrus su natūraliu vaiko pasipriešinimu pokyčiams, nesunku sutrikti ir išsigąsti arba imti gailėtis savo vaiko ir jį perdėtai sergėti.
Nuspręskite, kuris iš poros pradžioje ves vaiką į darželį. Patariama šios misijos imtis tam iš tėvų, kuris mažiau jautrus vaiko ašaroms ir mažiau jo gaili. Vaiko gailėjimas ne padeda jam, o „drasko“ jį ir didina nesaugumo jausmą.
Darželių ir mokyklų „Pažinimo medis“ viena steigėjų ir direktorė Audronė Kancė-Grdzelišvili sako, kad visi vaikai patiria stresą dėl atsiskyrimo nuo mamos ir patekimo į svetimą aplinką. Pasak jos, tėveliai vaiką į darželį leisti turėtų tik tvirtai apsisprendę ir nebekaitaliodami savo sprendimo, kadangi adaptacijos metas vaikui yra gana skausmingas. A.Kancė-Grdzelišvili linki tinkamai suprasti, kaip ir dėl ko vaikas jaučiasi, ir padėti jam išgyventi adaptaciją kuo lengviau ir… tik vieną kartą. Tik susidorojęs su šiuo uždaviniu vaikas tinkamai pasirengs mokyklai ir augins reikalingas kompetencijas.
Prieš vaikui pradedant lankyti darželį, susipažinkite su auklėtojais. Susitikime turėtų dalyvauti tik suaugusieji, kurie įvardintų auklėtojams savo lūkesčius, išsakytų nerimą, aptartų taisykles ir grupės rutiną. Ne mažiau svarbu iš anksto aptarti bendras pastangas vaiką adaptuojant. Šis pokalbis padės geriau suprasti vieniems kitus ir užmegzti kontaktą.
Šeimos nariams kyla daug įvairiausių jausmų vaikui pradėjus lankyti darželį. Tėvai jaudinasi, ar darželyje bus suprasti ir atliepti jų mažojo šeimos nario poreikiai, ar tinkamai bus juo pasirūpinta, kiek bus skiriama laiko vaiko ugdymui, ar gebės jų vaikas pats parodyti, ko jam reikia būnant tarp aktyvesnių ir drąsesnių vaikų. Šeimai iškyla nemažai organizacinių klausimų: kas vaiką nuveš, parveš iš darželio, kas ims nedarbingumo pažymą vaikui susirgus. Vyresnės atžalos šeimoje neretai išreiškia pavydo, pykčio, nerimo jausmų, kai šiuo laikotarpiu pagrindinis tėvų susirūpinimas nukrypsta į pradedantį lankyti darželį brolį ar sesę, o į jų poreikius gimdytojai neretai sureaguoja prabėgomis.
Darželio pradžia ir pirmieji atsisveikinimai neretai skausmingi yra tiek vaikui, tiek jo gimdytojams. Ir vaikas, ir tėvai dažnai nerimauja, jaučiasi pasimetę, nesaugūs atsisveikinimo metu, tėvams atlydėjus vaiką į darželį. Tėvams sunku paleisti jau ūgtelėjusią atžalą, perduoti į kitas vaiką globosiančias rankas, pasitikėti jomis; vaikui neramu, kas jo lauks užsidarius darželio durims ir išėjus mamai ar tėčiui, jo saugumo uostui. Situacija gali būti sudėtingesnė, jei vaikas pastebi savo artimųjų nerimą bei tėvų nepasitikėjimą auklėtojomis. Atsisveikinimo procesą galima palengvinti jo pasiruošimui skiriant šiek tiek laiko ir apgalvojus tam tikrus žingsnius.
Atsisakykite išankstinių nuostatų dėl savo vaiko. Dažna klaida - iš anksto „žinoti“, kad vaikas adaptuosis lengvai ir greitai. Dėl ko tai klaida? Dėl to, kad susidūrus su natūraliu vaiko pasipriešinimu pokyčiams, nesunku sutrikti ir išsigąsti arba imti gailėtis savo vaiko ir jį perdėtai sergėti.
Ritualai, padedantys sėkmingai atsisveikinti
Atsisveikinimo ritualai - tai tarsi tiltas nuo namų į darželio aplinką. Įvairūs atsisveikinimo ritualai paruošia vaiką pasikeitimui ir suteikia žinojimo, kad tėvelių vaiko akiratyje dabar nebus. Nėra vieno stebuklingai veikiančio būdo, jų yra daug ir įvairiausių, tad svarbu atrasti ir susikurti tą savo ritualą, kuris tiks būtent jums ir jūsų vaikui.
„Family Lab Academy“ Vilniuje vadovai Dovilė Naujokaitė ir Lukas Benevičius dalinasi keletu savo, iš pedagogų praktikos geriausiai pasiteisinusių metodų ir ritualų.
1 būdas. Vakaro ritualas
Vakaro laikas prieš miegą. Atrodo, kad tai nėra susiję su atsisveikinimu darželyje, bet iš tikrųjų tai yra vienas geriausių laikų visos paros metu, kai galite ramiai drauge su vaiku peržvelgti, kas įvyko dieną. Papasakokite ir/arba drauge su vaiku pamėginkite įvardinti praėjusios dienos patirtis. Ypač teigiamų emocinių patirčių įtvirtinimas padeda formuoti nuostatas, kad namuose, darželyje ir kitoje aplinkoje yra saugu, gera ir džiaugsminga. Vakaro ritualas, kurio metu jūs įvardinate dienos patirtis, padeda stiprinti tarpusavio ryšį ir taip pat geriau suprasti, kuo gyvena jūsų vaikas.
2 būdas. Atsisveikinimas prasideda namuose
Pusryčiaudami įvardinkite vaikui, kur jis šiandien praleis laiką: kokie draugai jo laukia, kaip mokytoja pasitiks, kokioje aplinkoje ir grupėje jis bus ir su kokiais žaislais ar priemonėmis naudosis. Taip pat rekomenduojame drauge pabandyti įvardinti eigą, pavyzdžiui: „mes eisime į darželį, tuomet praeisime vartelius, galbūt lipsime laiptais, ateisime į grupę, kur aš padėsiu tau nusirengti...“. Toks pasakojimas ne tik padeda ramiau pasijausti vaikui, tačiau ir suteikia saugumo pojūtį.
3 būdas. Rituališkas atsisveikinimas darželyje
Atsisveikinant pačiame darželyje svarbu atrasti tokį patį būdą, kuris padeda sėkmingai atsisveikinti ypač adaptacijos laiku. Pavyzdžiui, jeigu atėję į rūbinėlę pirmiausia kartu pasidedate daiktus, nusiaunate batus, o tuomet apsikabinate ir atsisveikinate - tai kitą dieną stenkitės atsisveikinti tokia pačia eiga. Dažniausiai esant nemaloniai vaiko emocijai (pavyzdžiui, verksmui, liūdesiui) mes bandome keisti būdus, tačiau per savo pedagoginio darbo praktiką pamatėme, kad labiausiai pasiteisina, kai tėvai naudoja tą patį įprastą būdą ir, žinoma, glaudžiai bendradarbiauja su pedagogu aptardamas, kaip sekėsi vaikui, kai įvyko ne pats maloniausias atsisveikinimas.
Su vaiku atsisveikinkite greitai. Idealiu atveju vaiką reikėtų nuvesti į grupę ir… uždaryti duris. Tenenuskamba tai žiauriai ar nejautriai. Ryžtingas elgesys reikalingas, nes kuo ilgiau truks atsisveikinimas, tuo vaikas labiau graudinsis ir tuo sunkiau jam bus pasilikti ir nurimti.
Tėvų ir auklėtojos kontaktas turėtų būti trumpas, geriausia - apsiribojantis vaiko perdavimu auklėtojai. Kadangi rūpi sužinoti, kaip vaikas jaučiasi pasilikęs grupėje, geriau raskite tam kelias akimirkas ne paliekant vaiką grupėje, o atsiimant.
Vienas iš elgesių, kurių vertėtų vengti - tai išėjimas, kol vaikas nemato, ir „pasprukimas“. Kartais adaptacijos pradžioje mokytojai nukalbina vaikučius ir prašo išeiti tėvelius neatsisveikinus, tam, kad vaikas įsitrauktų į žaidimą, veiklas ir bendravimą su kitais vaikais. Taip mokytojams lengviau pamatyti ir apgalvoti adaptacijos priemones kitoms dienoms. Tačiau ilgainiui mokykite atsisveikinti, kad vaikui užsifiksuotų atsisveikinimo, išsiskyrimo momentas ir atsirastų žinojimas, kad mama ar tėtis visuomet grįžta.
Atsispirkite pagundai apgauti vaiką. Šiuo metu jam ypač svarbus yra emocinis saugumas ir galėjimas pasitikėti tėvais, darželio aplinka ir auklėtojais. Tad nesistenkite palengvinti rytinio išsiskyrimo emocijas: nelikite grupėje ir nesistenkite pabūti, kol vaikas užsimirš. Susigaudęs, kad tėvų nebėra, vaikas išgyvena paniką ir baimę, kad jį paliko.
Vaikui suprantamu būdu informuokite jį, kada ateisite jo pasiimti. Jokiu būdu nemeluokite, kad sugrįšite labai greitai. Vaikas neturi aiškaus laiko pojūčio, laikas jam apskritai kitaip teka, todėl pirmosiomis darželio savaitėmis geriausia išvardinti veiklas, kurioms pasibaigus jis keliaus namo, pvz., pavalgius pusryčius, atlikus darbelius, pažaidus su draugais kieme, papietavus, pamiegojus pietų miego ir pavalgius pavakarius.
Vaiką į darželio ritmą įveskite greitai - per savaitę ar pusantros. Tai svarbu tam, kad vaikas greitai susidarytų įspūdį apie tikrąjį dienos režimą. Modelis, kai pirmą mėnesį vaikas darželyje būna pusę dienos, o po mėnesio - jau visą dieną, nepasiteisina, kadangi po sunkaus apsipratimo dar kartą „pabloginamos“ jo sąlygos.
Vaiką prie grupės pratinkite sistemingai. Per 3 metų vaiką rekomenduojama įvesti į grupę per vieną savaitę, kasdien ilginant jo buvimo laiką. Pirmąją dieną grupėje pabūkite kartu su juo. Antrąją palikite jį valandai, įvardinę veiklą, po kurios pasiimsite. Trečiąją dieną jį jau galite palikti kelioms valandoms ir pasiimti, pvz., iš kiemo. Ketvirtąją - po pietų pavalgymo, penktąją - po pietų miego ar pavakarių ir t. Neužtrukite grupėje su vaiku. Prisiminkite, kad vaikas greičiausiai nebus vienintelis naujokas grupėje, todėl kitiems vaikams gali būti skaudu matyti, kad vieno iš jų tėtis ar mama lieka. Antra, vaikas gali patikėti, kad grupėje visada bus su vienu iš tėvų.
Sutrumpinkite dieną darželyje. Pirmomis savaitėmis vaikas patiria daug įspūdžių, todėl kur kas labiau pavargsta, nei grupės senbuviai. Patausokite vaiką jį atvesdami vėliau ir pasiimdami anksčiau. Taip jis mažiau pavargs, turės daugiau laiko pažįstamoje aplinkoje „atsijungti“ nuo dienos įspūdžių ir pabūti su tėvais.
„Netardykite“ vaiko. Adaptacijos metu geriausia susilaikyti nuo klausinėjimo. Vaikui reikia atsijungti nuo dienos įspūdžių, nusiraminti ir pailsėti. Klausinėjamas vaikas atsimena neigiamas emocijas ir papildomai jaudinasi.
Ramiai reaguokite į vaiko ašaras. Verkdamas vaikas išlieja emocijas, atsikrato streso - pastarasis nesikaupia organizme. Neretai adaptacijos metu daug verkę vaikai vėliau mažiau serga nei tie, kurie nerodė didelio nerimo. Adaptacijos metu stresas yra normalus dalykas, todėl naudinga jį išverkti ir ištrypti. Šalia verkiančio vaiko galima ramiai pabūti arba, jei jis leidžiasi, jį apkabinti.
Jei adaptacija labai sunki, pakvieskite auklėtoją į svečius. Ši priemonė rekomenduojama, jei vaikas labai sunkiai pripranta ar grupėje jaučiasi itin nesaugiai. Sulaukęs svečių, vaikas gaus žinutę, kad auklėtojos yra šeimos draugės, tad jomis galima pasitikėti. Po vizito namo vaikui taps lengviau priimti auklėtoją darželyje, padidės jo saugumas, mintyse namai ir darželis susies.
Būkite kantrūs laukdami rezultatų. Žinoma, pirmomis savaitėmis graudus atsisveikinimas drasko širdį, tačiau ir vėliau kurį laiką vaikas gali nenorėti eiti į darželį. Svarbu suprasti, kad vaikas pirma turi saugiai jaustis naujoje aplinkoje, tik tada atsiranda noras mokytis, ugdytis. Pirma turi būti patenkinti baziniai poreikiai (fiziniai, saugumo), tik po to galima kalbėti apie aukštesnius: draugystės, meilės, savivertės, atradimų, kūrybos ir kt. Tad reikėtų leisti jam poreikius tenkinti palaipsniui. Pradžioje vaikas stebi ir išgyvena vidinius potyrius, vėliau pradeda dalyvauti veiklose, megzti santykius ir žaisti.
4 būdas. Pozityvios akimirkos ir pažadai
Atsisveikinimo metu pabrėžkite pozityvias akimirkas, kurios jūsų lauks, kai susitiksite ir leisite laiką. Įvardinkite ir tęskite savo pažadus, nes kitaip vaikas gali pasijausti apgautas. Pavyzdžiui, jeigu įvardinote, kad vyksite pramogauti, bet matote, kad tai gali neįvykti dėl lietaus - įvardinkite alternatyvas. Svarbu, kad pažadai nebūtų vis nauji ir vis didesni, kitaip atsisveikinimas gali tapti naujų pramogų užsakymu. Rekomenduojame įvardinti pozityvius įvykius, kurie yra kasdieniški ir vaikas tai vertina.
Laikykitės savo pažadų vaikui. Jei pažadate sužaisti žaidimą - sužaiskite jį, nupirkite sutartą žaislą, išeikite į kiemą ir kt.
5 būdas. Unikalus šeimos ritualas
Susikurkite ypatingą savo šeimos atsisveikinimo ritualą panaudodami kumštukus, pirštukus, skaičiuotes ir kitus jūsų namuose skambančių dainelių intarpus. O galbūt prieš miegą atsisveikinate rankų judesiais? Jei dar tokio atsisveikinimo ritualo neturėjote, susikurkite pasitelkdami keletą judesių (pavyzdžiui, sumušant kumščiais, pakutenant į delną), pasakant atsisveikinimo žodžius („myliu tave“, „geros dienos tau“ ir pan.), apsikabinant. Tai ne tik gražus ritualas, bet ir žodžiai, apkabinimai, suteikiantys saugumo jausmą ir padrąsinantys atsisveikinant.
Sukurkite su vaiku savo atsisveikinimo ritualą. Ritualo metu vaikas pasijaučia reikšmingu ir supranta, kad jį su tėvais jungia ypatingas ryšys.
Atsisveikinimo metu išlikite jautrūs vaiko emocijoms, tačiau stenkitės suvaldyti savąsias. Labai svarbu jautriai ir empatiškai atreaguoti į vaiko emocijas, tačiau tuo pačiu išlikite ramūs bei pasitikėkite darželyje dirbančiu personalu. Nepamirškite, kad vaikui reikia laiko prisitaikyti prie naujos aplinkos, naujų žmonių, juos pažinti bei išmokti pasitikėti, bei tai, kad kiekvienam vaikui šio laiko reikia skirtingai.
Kaip darželis padeda vaikui adaptuotis?
Kiekvienam vaikui sudaromas individualus adaptacijos planas, kuris nuolat atnaujinamas atsižvelgiant į vaiko savijautą, tėvų ir specialistų pastebėjimus.
Tėvų pasitikėjimas ugdymo įstaiga - kertinis adaptacijos sėkmės veiksnys.
„Drugelių“ grupės išleistuvių šventė - tai visų metų ugdymo(si) rezultatas ir atsisveikinimo su darželiu šventė.
Vaikams puikiai tinka terapinės pasakos, kaip M. Molickos kūriniai ar pasaka apie Pelėdą Drūliją. Įsikūniję į personažus, tėvai gali saugiai ir vaikui suprantamai pristatyti artėjančius pokyčius.
Lopšelyje-darželyje „Rugelis“ veikla vykdoma remiantis Valdorfo pedagogikos elementais. Vaikai į ryto ratą sukviečiami varpeliu. Susirinkus visiems vaikams, sustojama arba susėdama į ratą, pasisveikinama su visais. Jei kuris vaikas neturi noro prisijungti, tai padaro vėliau. Su vaikais sveikinasi rankos lėlė Nykštukas. Sveikinasi ratu su kiekvienu vaiku atskirai, paminėdamas kiekvieno vardą ir paduodamas rankutę. Palinkima visiems geros dienelės. Po palinkėjimų susiskaičiuojame kiek vaikų yra grupėje, prisimenami neatėję draugai. Sustojame ir sakome pasižadėjimą. ( Tyra kaip saulė…). Vaikai susikaupia, nusiramina. O tada pirštukų žaidimas. Jis irgi parenkamas pagal temą ar metų šventės tematiką. Kiekvienas vaikas žaidimuose dalyvauja tiek, kiek nori ir gali. Vaikai dažniausiai noriai įsitraukia į ryto rato žaidimus ir ratelius. Svarbu jų neskubinti ir neraginti, nes jie dalyvauja natūraliai. Rato ir pirštų žaidimai ugdo vaiko dvasingumą, nes jie neša džiaugsmą, o džiaugsmas - sielos būsena. Šie žaidimai padeda vaikams išgyventi metų švenčių laukimo, ruošimosi joms ir bendrumo jausmą.
Auklėtoja dainele sukviečia vaikus pasakai. Vaikai susirenka į ratelį, uždegama žvakutė, skamba varpelis ir pakviečiama pasaka. Pasaka pasirenkama atsižvelgiant į metų laiką, artėjančias šventes. Pasakos sekimas - kaip ritualas. Pasakai pasibaigus, vėl skamba varpelis, vaikai su auklėtoja žaidžia ramius žaidimus - su akmenėliais, kaštonais, pirštukais.
Mūsų darželio gyvenime svarbus vaidmuo skiriamas metų šventėms. Jų laikas atitinka kertinius gamtos virsmus, padeda vaikams teisingai ugdyti savo įpročius, kaupti jėgas. Metų šventės padeda vaikams ugdytis dvasinius ir tikėjimo bei pasitikėjimo jausmus. Vis labiau, mūsų skubėjimo ritme, esame nutolę nuo gamtos. Pavasaris - Užgavėnės, Verbos, Velykos. Šeštinės, Sekminės. Vasara - Joninės, Žolinė. Ruduo - Mykolinės, Derliaus šventė, šv. Martyno diena. Metų ritmas be švenčių negalimas. Švenčių išgyvenimas vaikams suteikia pasitikėjimo, bendrystės jausmą. Su jomis siejami žaidimai, pasakos, dainelės sąlygoja glaudų ryšį su gamta ir žmonėmis. Šventės turi būti gyvos. Svarbu darželyje kaip ir šeimoje, pasikartojančios tradicijos.
Dirbant su vaikais ir organizuojant šventes, labai svarbu, kad vaikas ne tik išoriškai stebėtų jų eigą, bet ir išgyventų pačius gražiausius jausmus. Rugsėjo mėnesį švenčiame Mykolines. Ant metų stalo puikuojasi kviečių varpų vainikas, šalia miežių ir rugių pėdas. Aplinkoje tvyro salstelėjęs javų kvapas, kurį vėliau vaikai pajunta kepdami duonelę. Kita šios šventės pusė, tai gėrio ir blogio kova. Jį vaikams atskleidžiame ir parodome žaisdami žaidimą „Princesė, riteris ir drakonas“. Spalio mėnesį atkeliauja dėdė Derlius. Tai pati realiausia ir žemiškiausia šventė, kurios metu vaikai ragauja daug vaisių, daržovių, pajusdami rūgštų, saldų, truputį aštroką skonį, gėrisi daržovėmis ir vaisiais, mena mįsles. Lapkričio mėnesį artėja vėlyvo vėlyvo rudens metas: ilgėja naktys, trumpėja dienos. Vaikai nori šilumos, šviesos, jaukumo. Ateina Martyno metas - žibintų šventė. Vaikai gamina žibintus, vaikšto su jais: taip išgyvena tamsos ir šviesos efektą. Visą gruodžio mėnesį vyrauja šventinis laukimo ir ramybės laikas. Jo metu vaikai skaičiuoja ir atvirukais žymi praėjusias dienas - taip sukuriama laukimo ir šventės atėjimo nuotaikos. Moliniuose dubenėliuose vaikai kuria mini Betliejukus, kuriuos vėliau parsineša į namus Kalėdų šventėms. Įš eglės šakų pinama adventinė spiralė, kurioje sužiba „Obuolio šviesa“, simbolizuojanti kelią į žmogaus sielą. Šios šventės metu vaikai uždega žvakutes, kurias parsineša į namus, uždega ant šventinio Kalėdinio stalo. Kalėdoms sekama arba vaidinama istorija, apie kūdikėlio Jėzaus gimimą. Sausio mėnesį naujieji metai prasideda žaidimais apie tris karalius: Kasparą, Merkelį ir Baltazarą. Šiuose žaidimuose vyrauja didelė trauka žvaigždėm, kurios šviečia žmonėms. Visa ši veikla vyksta viduje, grupėje, tačiau nemažiau svarbi vaikų veikla lauke, kur yr sniego.
Priešmokyklinukų išleistuvių šventė, tai visų metų ugdymo(si) rezultatas ir atsisveikinimo su darželiu šventė. Jos metu vaikai tėveliams surengia mažą koncertėlį. Vaikai šoka, dainuoja, groja įvairiais muzikos instrumentais, vaidina pasaką. Kartais pasaką vaikams suvaidina tėveliai ar auklėtojos. Ir čia jau būna tėvelių, auklėtojų siurprizas- staigmena vaikams. Paskutinė pasekta ir suvaidinta pasaka darželyje, vaikams suteikia ypač gerų emocijų. Darželį paliekančius vaikučius sveikina ir jiems geros kloties linki direktorė įteikdama priešmokyklinio ugdymo(si) programos baigimo diplomėlius. Vaikučius sveikina tėveliai, auklėtojos ir darželyje pasiliekantys jaunesnieji jų draugai. Auklėtojos kiekvienam priešmokyklinukui pasiuva ir padovanoja po mažą nykštuką su kuprinėle. Kuprinėlėje vaikai randa mažą ,,stebuklų“ akmenėlį, kuris nukelia vaikus į prisiminimų dienas praleistas darželyje. Jau tradicija tapo pasodinti darželio teritorijoje obelaitę, taip paliekant nors mažą dalelę savęs.
Pagal Valdorfo metodiką, vaikai žaisdami ir vaidindami skambant muzikai išlaisvėja, atsipalaiduoja. Ankstyvoje vaikystėje ypač svarbu, kad vaiko pojūčiai patirtų ritmą. Gražus skambesys yra svarbiau nei prasmė. Kuo daugiau regimų bei girdimų įspūdžių - tuo geriau. Vystytis vaikui itin padeda šokio judesys pagal rimtą. Skatinti ir palaikyti vaiko norą judėti, būti aktyviam, perprasti judesį, išreikšti save, jaustis visaverčiu. Muzikinė veikla veikia ritminę sistemą (kraujotaką, kvėpavimą) glaudžiai susijusi su jausmais.
Salėje veikla būna vieną kartą per savaitę. Atėję į salę, sustojame į ratą, dainuodami pasisveikiname ir kartų keliaujame į muzikos ir garsų pasaulį. Dainuojame daineles, kurias sujungiame į siužetą, žaidžiame ritminius žaidimus, grojame muzikos instrumentais. Grojant, vaidinant vaikai atsiveria emocijoms. Aplinka skatina augti, drąsiai būti savimi. Euritmijos metu reiškiamas džiaugsmas, nuotaika, augimas. Kiekvienas judesys daromas su vaikais, turi būti laisvas, tikras ir tikslus. Šokio, judesio ir muzikinių ritmų reikšme, padedame vaiko vystymuisi. Vaikai jaučiasi gerai ir džiaugiasi skambančia muzika, judėjimu.
Pasisveikina (dalyvauja) ne tik vaikas, bet ir atskiros kūno dalys: galva, rankos, kojos. Vaikas užsiėmimo metu išgyvena įvairius pojūčius. Šokinėjimas aukštyn, žemyn, bėgimas ratu, gali pajausti laisvę, erdvės laisvę. Stipriai, garsiai žengdami išgyvena jėgos, drąsos pojutį. Išgyvena ir metų laikus, šviesą, tamsą. Ranka rodydami lapo kritimą, saulės švietimą, lietų išgyvena įvairius gamtos reiškinius. Euritmijos pagalba vaikai įvedami į raidžių pažinimą, jas suvokia erdvėje savo kūnu, išgyvena savo vidumi. Vaikai įvedami į geometrinių figūrų, formų suvokimą, pažinimą atliekant įvairius judesius. Eidami ratu, spirale, apskritimu suvokia laiko pojūtį (greitai, lėtai).
Aplinka darželyje turi būti šilta ir svetinga, skoningai suformuota. Ji nesunkiai pritaikoma įvairioms veikloms, tarsi lengvai keičiamos „dekoracijos”. Žaislų yra nedaug, jie paprasti, estetiški ir kokybiški (turint mintyje, kad aukščiausia kokybė randama gamtoje). Tokie žaislai skatina vaiko vaizduotė, provokuoja kūrybiškumą. Primityvios valdorfiškos lėlės suaktyvina vaiko fantaziją žmogiškuoju aspektu (ugdomas empatiškumas, globos, rūpestingumo savybės, turtinamos emocijos, kt.). Primityvi mazgelinė lėlė virsta žmogaus atvaizdu vien vaiko fantazijos galių pagalba. Šio sugebėjimo dėka žaisdamas vaikas galės įsivaizduoti žmogų įvairiai. Žaislų paprastumas bei gamtinių medžiagų įvairovė ne tik skatina vaiką užbaigti mintį, sukurti, parodyti iniciatyvą, bet ir ugdo tokias savybes, kaip smalsumas ir noras tyrinėti. Natūralios medžiagos, daiktai iš gamtos vaiko aplinkoje suteikia jam prasmingų žinių apie pasaulį (apie daiktų proporcijas, dydį, svorį, medžiagų faktūrą, formų įvairovė). Kuo mažiau daiktų patalpoje, tuo lengviau ją transportuoti, keisti žaidimo reikmėms, joje kurti. Tokioje neperkrautoje aplinkoje išsaugojamas vaiko noras ir sugebėjimas susieti su aplinkos daiktais.
Grupėje stengiamasi sukurti aplinką artimą namams. Ir suaugusieji ir vaikai sėdi prie vieno stalo (kaip šeimoje). Uždegama žvakelė. Mokomasi atsargiai apsieiti su ugnimi. Grupėje yra įvairios priemonės rankų darbams: siūlai, adatos, žirklės, medžiagų atraižos. Vaikai turi galimybė stebėti auklėtoją dirbančią įvairius darbus, ir ją pamėgdžioti. Kiekvienoje grupėje stovi metų stalas. Ant jo dedama viskas kas randama gamtoje: tuo laiku žydinčios gėlės, šakelės, akmenėliai, kriauklės, medžio žievė ir kt.
Vaikams leidžiama užsiimti tuo, kas jiems iš tiesų įdomu. Būnant kieme taip pat galima piešti ir rašyti, raiškos priemonių čia kur kas didesnė įvairovė: pagaliuku ant smėlio, kreidelėmis ant medžio lentos ar gėlės žiedu ant akmens. Žaisdami lauke, vaikai neprisimena, kad jiems trūktų mašinėlių ar lėlių. Jie skatinami žaislus pasidaryti iš gamtinių medžiagų. Didelis džiaugsmas vaikams kieme turėti galimybę prižiūrėti savo pasidarytus daržus, stebėti dygstančius ir augančius augalus, rūpintis jais. Žygiai į parką vaikams visada sukelia daug teigiamų emocijų. Vaikai turi nuostabią galimybę stebėti kaip saulė pažadina gyvybę gamtoje, išgirsti vėją, paukščių čiulbėjimą, stebėti upės tėkmę, tyrinėti, matyti gamtoje esančias spalvas, jas išjausti. Žemės kalbos klausymasis reikalauja didelio vidinio susikaupimo. Natūralioje gamtoje daug lengviau su vaikais bendrauti nei uždarose erdvėse.
„Nykštukų“ grupę sudaro 6 metų priešmokyklinukai, „Vila Vilaitė“ darželyje ruošiami mokyklai, kurie po metų kaip paukšteliai išskrenda iš mūsų „lizdelio“ ir 5 metų ikimokyklinukai. Abiejų grupių vaikai laisvalaikį leidžia kartu, žaidžia grupėje ir lauke. Priešmokyklinukus į ryto ratą kviečia skambutis. Ryto rato metu žaidžiami įvairūs rato žaidimai. Žaidimų turinys parenkamas atsižvelgiant į laikotarpio aktualijas ir norimus išugdyti gebėjimus. Rato žaidimams naudojami įvairūs pirštų, gestų žaidimai, eilėraštukai, žaidimai - rateliai, judrieji žaidimai, kurių metu ugdomi įvairūs priešmokyklinukų gebėjimai ( raidės, skaičiai, įvairios sąvokos - kairė, dešinė, savaitės dienų pažinimas, profesijos, mėnesių pavadinimai, metų laikai, geometrinės figūros, lavinama greita reakcija, pastabumas, mokosi diskutuoti, kurti, fantazuoti ir kt. ). Ryto ratas kaip ir kiekvieną dieną ikimokyklinukų grupelėje prasideda nuo pasisveikinimo ritualo ir prasmingų palinkėjimų vienas kitam. Pirmadieniais pasidaliname savaitgalio įspūdžiais ir aptariame savaitės temą, planuojamus nuveikti darbus ir veiklas. Pastebime tuos, kurių tą dieną nėra, prisimename savaitės dieną, mėnesį ir metų laiką. Po aktyviosios dalies laukia ramesnės, susikaupimo ir dėmesio reikalaujančios užduotėlės, kurios pritaikomos kiekvienam pagal amžių ir poreikius: vieni lavina savo rankytę ir dėmesį sąsiuvinio ar užduotėlių lapuose, kiti atlieka logines užduotis. Kelis kartus per savaitę vyksta užsiėmimai prie interaktyvios lentos. Vaikai geriau įsidėmi ugdomąją medžiagą ne tik todel, kad ši technologija nauja ir įdomi, plačių galimybių, bet ir todėl, kad joje pateikiama medžiaga yra aiški ir vaizdi.
Meno dalykų vaidmuo ypač svarbus ikimokykliniame amžiuje. Lavinami vaiko kūrybiniai gebėjimai, estetinis skonis, turtinamos emocijos, žadinama meninė intuicija, vaizduotė. Ugdant kūrybiškumą, lavinamas ir savarankiškumas. Taip pat vyksta smulkiosios motorikos lavinimas, kantrybės ugdymas. Meninė veikla tai vaikų pasaulio, kupino fantazijos, nebūtų dalykų, išmonės, atspindys, saviraiškos priemonė. Užsiėmimų metu skatinamas vidinis poreikis piešti, lavinama rankutė, regėjimas, mąstymas. Reikia nepamiršti, kad pirmiausia vaikai susidomi pačiu procesu, vėliau patraukia turinys, o galų gale ir darbo rezultatai. Taip jis auga kaip kūrėjas. O vadinamoji vaiko „terlionė“ suaugusiojo akimis, jam pačiam labai svarbi.
Muzika - garsų menas. Ji iš visų menų gali labiausiai paveikti bet kurio amžiaus žmogaus emocijas. Muzikos valandėlė - pagrindinė veiklos priemonė, kurios metu ugdomi vaikų muzikiniai gebėjimai, formuojami bendros kultūros pagrindai. Muzikos valandėlės metu vaikai dainuoja, šoka, groja, muzikuoja, klausosi muzikos kūrinių, susipažįsta su elementaria muzikos „kalba“.
Sportinė veikla, judėjimas - reikšmingiausias harmoningo vaiko vystymosi ir sveikatos stiprinimo veiksnys vaikystėje. Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą.
Šie paminėti būdai yra padėję ne vienai mamai ir tėčiui kokybiškai atsisveikinti su vaikais ir kurti saugų, pasitikėjimu grįsta santykį su vaiku, o taip pat ir su darželio mokytojais. Kiekvienas iš jūsų, tėvų, tiesia tiltą tarp namų ir darželio aplinkos, todėl kviečiame bendradarbiauti drauge su mokytojais ir prisidėti prie kokybiško jūsų vaikų ugdymo!
tags: #pasisveikinimas #darzelio #grupeje
