Nėštumas yra ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš svarbiausių aspektų, kurį reikėtų apsvarstyti per šį laikotarpį, yra virusinės infekcijos, tokios kaip herpes simplex virusas (HSV).

Kas yra herpes simplex virusas?

Herpes simplex virusinė (HSV) infekcija, dar kitaip vadinama paprastąja pūsleline, yra virusinė, Herpes simplex viruso sukeliama liga, kuriai būdingas pūslelelis gleivinių, odos bėrimas ar kiti retesni, pavyzdžiui, nervų sistemos bei parenchiminių organų, pažeidimai [1]. Paprastosios pūslelinės sukėlėjai - tai Herpes simplex-1 (HSV-1) ir Herpes simplex-2 (HSV-2) DNR virusai, priklausantys Herpesviridae virusų šeimai [2]. HSV-1 dažniau sukelia odos ir gleivinių, o HSV-2 - lyties organų infekciją. Vis dėlto tiek HSV-1, tiek HSV-2 gali sukelti įvairios lokalizacijos infekciją: HSV-1 gali sukelti lytinių takų, o HSV-2 - gleivinių ir odos pūslelinę [1, 3].

HSV infekcija yra paplitusi visame pasaulyje. Skaičiuojama, kad šiuo metu daugiau nei 3,7 mlrd. asmenų iki 50 metų (t. y. apie 67 proc. visos žmonijos populiacijos) yra infekuoti HSV-1 ir apie 471 mln. asmenų nuo 17 iki 49 metų - HSV-2 infekcija [4].

Užsikrėtusieji HSV-1 rizikuoja užsikrėsti ir HSV-2. HSV-1 ir HSV-2 tipo virusų infekcijos paplitimas skiriasi, demografija priklauso nuo socialinės ir ekonominės padėties, rasės, rizikos. JAV 20-30 proc. 5 metų vaikų kraujyje nustatoma antikūnų prieš HSV-1, vėliau serokonversija įvyksta 70-80 proc. paauglių. HSV-2 tipo infekcija dažnėja didėjant amžiui: JAV 15-29 metų grupėje užsikrėtę yra 20-30 proc. asmenų, 60 metų grupėje - 35-60 proc.[2].

Užsikrėtus Herpes simplex virusu, organizme jis išlieka visą gyvenimą (latentinė fazė), periodiškai sukeldamas infekcijos recidyvus. Daugelis užsikrėtusiųjų nepastebi pirminės HSV infekcijos pasireiškimo (praserga asimptomine ligos forma), todėl dauguma infekuotų asmenų yra viruso nešiotojai, galintys užkrėsti kitą asmenį tiek latentinėje fazėje, tiek ir aktyvios infekcijos metu [1, 5].

HSV infekcija užsikrečiama lašeliniu būdu per orą, tiesiogiai kontaktuojant su sergančio asmens pažeistomis gleivinėmis, oda, seilėmis, lytiniu būdu ar perpilant kraują [1, 2]. Virusai gali būti perduodami ir vertikaliai - iš nėščiosios vaisiui ir gimdyvės naujagimiui (gimdant per infekuotus takus) [1].

HSV infekcijos recidyvų dažnis yra individualus: aktyvi ligos forma pasireiškia nuo kelių kartų per metus iki 1 karto ar rečiau [5]. Recidyvavimui įtaką turi psichoemocinis stresas, nuolatinis pernelyg intensyvus fizinis krūvis, poilsio stoka, gretutinės ligos, imuninės sistemos pajėgumas ir kiti veiksniai.

Herpes viruso perdavimo būdai nėštumo metu

Vertikalus perdavimas įvyksta, kai infekcija perduodama iš motinos kūdikiui nėštumo ar gimdymo metu. Tai gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui. Paskutiniame nėštumo trimestre, jeigu motina turi aktyvų herpesą, rizika perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu ženkliai padidėja. Nėščios moterys turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius simptomus, kurie gali rodyti herpes viruso užsikrėtimą. Herpes virusas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui.

Nėščiąją turėtų vengti tiesioginio kontakto su infekcijos požymių turinčiu žmogumi [5].

Seksualiai aktyviems asmenims, užsikrėtusiems HSV infekcija, rekomenduojama net ir remisijos metu naudoti prezervatyvus. Taip nuo HSV infekcijos apsaugomas lytinis partneris [1].

Nėštumo metu, ypač pirmosiomis savaitėmis, kai vyksta patys svarbiausi naujos gyvybės formavimosi procesai, kiekvieną besilaukiančiąją gąsdina net ir menkiausia infekcija. JAV akušerių ir ginekologų kolegija teigia, kad net 75 proc. moterų, kurios anksčiau buvo varginamos pūslelinės, gali tikėtis šio viruso protrūkio ir nėštumo metu. Nėštumo metu lytinių organų pūslelinė kamuoja net iki 2 proc. moterų. Skirtingų šaltinių duomenimis, herpes virusu gali būti užsikrėtę net iki 90 proc. visų žmonių.

Jeigu nėštumo metu turite burnos pūslelinės protrūkį, tai greičiausiai neturės jokios įtakos jūsų kūdikiui. Lūpų pūslelinė yra lokali infekcija, dažniausiai plintanti tik burnos srityje. Paprastai šis virusas neperžengia placentos ir nepasiekia kūdikio. Didžiausia rizika pakenkti kūdikiui yra tada, jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą. Pirmą kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis.

Lytinių organų herpes infekcija, pasireiškusi pirmą kartą, pavojingiausia I ir III nėštumo trimestrus. Nėštumo pradžioje dėl šio viruso gali įvykti persileidimas, o paskutinįjį trimestrą jis gali pažeisti vaisiaus vidaus organus, sutrikdyti augimą.

Poveikis nėštumui ir vaisiui

Herpes virusinė infekcija gali turėti įvairų poveikį, priklausomai nuo jos tipo ir sunkumo. Lūpų pūslelinė dažnai sukelia tik kosmetinį diskomfortą, tačiau gali neigiamai paveikti savivertę ar socialinius santykius. Genitalijų pūslelinė dažnai siejama su stigma, kuri sukelia emocinį stresą ar nerimą dėl viruso perdavimo partneriui.

Nėštumo metu herpes viruso infekcija gali sukelti įvairių komplikacijų. Paskutiniame nėštumo trimestre, jeigu motina turi aktyvų herpesą, rizika perduoti virusą kūdikiui gimdymo metu ženkliai padidėja. Nėščios moterys turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją ir pranešti apie bet kokius simptomus, kurie gali rodyti herpes viruso užsikrėtimą. Herpes virusas nėštumo metu gali sukelti rimtų komplikacijų tiek motinai, tiek kūdikiui.

Naujagimiams HSV infekcija yra pavojinga, nes išplitusi HSV infekcijos forma gali baigtis mirtimi ar lėtinėmis neurologinėmis komplikacijomis [1].

Sunki pūslelinės forma dažniau išsivysto vaikams ir asmenims, turintiems imuninės sistemos sutrikimų. Tuomet kyla sudėtingų komplikacijų rizika. Sunki HSV-1 infekcija gali sukelti ragenos ir akies junginės uždegimą, ragenos opas, dėl kurių gali sutrikti regėjimas ir gresia visiškas apakimas. Naujagimiai dažniausiai užsikrečia HSV-2 sukelta pūsleline motinos nėštumo laikotarpiu (ypač III trimestre) ar gimdymo metu. Herpes kūdikiui sukelia odos, akių, smegenų, kitų vidaus organų (ypač kepenų) pažeidimus.

Jeigu pirmą kartą pūsleline užsikrečiama trečiąjį nėštumo trimestrą, tai gali sukelti vaisiaus apsigimimus. Pirma kartą užsikrėtus virusu, kūne dar nebūna prigaminta apsauginių antikūnų. Liga gali išsivystyti ir į lytinių organų pūslelinės protrūkį, kuriuo gimdymo metu gali užsikrėsti kūdikis.

Herpesas nėštumo metu pavojingiausias, jei užsikrečiama pirmą kartą, ypač per pirmas kelias nėštumo savaites. Asmenims, turėjusiems kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų profilaktinį gydymą. Kuo anksčiau tai bus padaryta, tuo greitesnio pasveikimo galima tikėtis.

Simptomai

Paprastosios pūslelinės klinikinis pasireiškimas skiriasi pagal infekciją sukėlusio viruso rūšį (HSV-1 ir HSV-2 sukelia skirtingų lokalizacijų bėrimus) ir pagal infekuoto paciento amžių. Inkubacinis periodas yra 1-26 dienos [1].

Paprastoji naujagimių pūslelinė

HSV infekcija naujagimiams gali pasireikšti odos ir gleivinių pažeidimu, tačiau galimos ir encefalitinė ar išplitusios infekcijos formos. Pūslelinės forma išsivysto 2 gyvenimo savaitę: stebimas pūslelinis odos, burnos gleivinės, akių junginės bėrimas. Galimas infekcijos išplitimas. Encefalitinė pūslelinės forma naujagimiams prasideda 2-3 gyvenimo savaitę. Jai būdingas karščiavimas, centrinės nervų sistemos simptomatika - dirglumas ar mieguistumas, traukuliai, židininė neurologinė simptomatika, o odos ir gleivinės bėrimas nebūdingas. Išplitusios naujagimių pūslelinės pradžia - 1-2 gyvenimo savaitė, kai pasireiškia sepsio simptomai: karščiavimas ar hipotermija, vangumas, gelta, pneumonija, hepatitas; bėrimas nėra dažnas simptomas.

Kūdikių ir jaunesnių vaikų pūslelinė

Šiai vaikų amžiaus grupei dažniausia HSV infekcijos klinikinė išraiška - tai pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas ir herpinė egzema [1].

Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas

Tai viena dažniausių vaikų HSV infekcijos formų, paprastai pasireiškianti pacientams iki 6 metų. Pirminį pūslelinės virusų sukeltą gingivostomatitą 90 proc. atvejų sukelia HSV-1. Dauguma pirmą kartą infekuotų vaikų praserga asimptomine HSV infekcijos forma. Esant simptominei formai, ši liga dažniausiai diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis [6].

Pirmąsias 2 pūslelinės virusų sukelto gingivostomatito paras vaikas gali būti dirglus, išsivysto febrilus karščiavimas, jis gali atsisakyti valgyti ir gerti, gali būti stebimas burnos gleivinės, dantenų paburkimas ar padidėjęs jų jautrumas. 2-4 ligos paromis išsivysto pūslelinis bėrimas burnos gleivinėje, ant liežuvio: tai įvairaus dydžio pūslelės ir opelės (aftos), kurias dažniausiai lydi skausmo sindromas, dėl to sutrinka vaiko maitinimasis ir skysčių suvartojimas. Be minėtų simptomų ir požymių, gingivostomatitui būdingas seilėtekis, padidėję kaklo limfmazgiai. Galimas bėrimo plitimas į lūpų, odos apie lūpas plotą. Ligos trukmė - 2-3 savaitės [1].

Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas yra lengvai užkrečiama liga. Dažniausia jos komplikacija - ūminė dehidracija, šarmų ir rūgščių bei elektrolitų balanso sutrikimai, nes sutrinka vaiko maitinimasis ir fiziologinio skysčių poreikio patenkinimas. Atliktoje studijoje, kurioje dalyvavo 61 pacientas nuo 1 iki 6 metų, sirgęs pūslelinės virusų sukeltu gingivostomatitu, 89 proc. negalėjo patys suvartoti pakankamo paros skysčių kiekio [6].

Panašus bėrimas ryklėje gali pasireikšti esant Koksakio viruso sukeltai herpanginai. Diferencijuojant svarbu žinoti, kad Kokasakio viruso sukelti gleivinės pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi užpakalinėje burninėje ryklės dalyje (lot. oropharynx posterior), o HSV pažeidžia priekinę burninę ryklės dalį (lot. oropharynx anterior) [7].

Herpinė egzema

Ši HSV infekcija dažniau pasireiškia mažiems vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu. Atopinio dermatito pažeista suragėjusi, sausa ir suskilinėjusi oda infekuojasi Herpes simplex virusu. Prisidėjus herpinei infekcijai, egzemos pažeisti odos plotai yra gerokai labiau apimti uždegimo, labiau šlapiuoja nei kiti egzemos plotai, taip pat jie padengti HSV būdingomis pūslelėmis [8]. Pūslelinį bėrimą lydi bendro negalavimo simptomai (paminėti prie pūslelinės virusų sukelto gingivostomatito), sukeliantys ūminę dehidrataciją, elektrolitų, šarmų ir rūgščių pusiausvyros sutrikimus. Neretai herpinė egzema sukelia komplikacijų - antrinę bakterinę odos infekciją, kai būtina antibakterinės terapija [1].

Vyresnių vaikų ir suaugusių pacientų pūslelinė

HSV infekcija vyresniems vaikams ir suaugusiems pacientams pasireiškia šiomis pagrindinėmis formomis [1]:

• lūpų pūsleline;
• faringitu;
• genitalijų pūsleline;
• meningoencefalitu.

Lūpų pūslelinė

Tai liga, kurios pradžioje būdingas lūpų ir odos aplink lūpas peršėjimas, niežėjimas, jautrumas. Po 1-3 parų, be minėtų simptomų, išsivysto tipiškas HSV pūslelinis bėrimas. Lūpų pūslelinė trunka 5-12 parų [1].

HSV faringitas

Tai panaši į pūslelinės virusų sukeltą gingivostomatitą forma, tačiau sergant faringitu pūslelinis bėrimas, opelės labiau formuojasi ant žiočių lankų, užpakalinėje ryklės sienelėje, ant tonzilių; galima pastebėti besiformuojantį pilkšvą apnašą. Šiai formai būdingas karščiavimas ir kaklo limfmazgių padidėjimas [1].

Genitalijų pūslelinė

Tai pūslelinė, pasireiškianti antriniuose lytiniuose organuose. Pirminės infekcijos metu būdingas karščiavimas, dizurija, niežėjimas, skausmingumas, sritinių limfmazgių padidėjimas. Odoje apie lytinius organus, jų gleivinėse formuojasi opelės ir pūslelės. Recidyvai būna lengvesnės formos, palyginti su pirmine infekcija [1]. Moterys labiau linkusios užsikrėsti HSV, nes jų išorinių lytinių organų gleivinė labiau pažeidžiama negu plona vyrų lytinių organų oda [2].

Herpinis meningoencefalitas

Šiai HSV infekcijos formai būdingas prodromas, kurio metu pasireiškia bendrieji ir neurologiniai simptomai: karščiavimas, dirglumas, silpnumas, galvos skausmas, vėmimas, hiperestezija, galimos haliucinacijos. Po 1 savaitės išryškėja centrinės nervų sistemos pažeidimas, pasireiškiantis sąmonės sutrikimu, židinine neurologine simptomatika, hemipareze, traukuliais, disfagija, akipločio susiaurėjimu. Bėrimas šiai formai nėra dažnas [1].

Herpinis keratokonjunktyvitas

HSV sukeltas keratokonjunktyvitas gali pasireikšti bet kurio amžiaus pacientams. Tai dažniausiai vienpusis akies pažeidimas, kuriam būdingi bendrieji negalavimo simptomai (karščiavimas, mialgija, bendras silpnumas). Apžiūrint stebima akies junginės eritema, ašarojimas, niežėjimas, peršėjimas, padidėjęs jautrumas. Gali būti vokų edema, fotofobija, regėjimo aštrumo sutrikimas. Reikia paminėti, kad herpetinis keratokonjunktyvitas yra dažniausia ragenos patologijos nulemto aklumo priežastis [1].

Diagnostika

Esant klasikinei HSV infekcijos išraiškai, diagnozuojama remiantis klinikiniais duomenimis. Sunkesniais atvejais diagnozė patvirtinama išskyrus virusą iš pažeistų audinių, pūslelių turinio, likvoro; nustačius HSV IgM ir IgG klasės antikūnų padidėjimą kraujo serume ir likvore ELISA metodu; nustačius HSV nukleino rūgštį likvore PGR metodu [1].

Diferencinė diagnostika [1]:

• vėjaraupiai;
• juostinė pūslelinė;
• enterovirusinės egzantemos;
• alerginis ir medikamentinis bėrimas;
• odos streptokokinės ir stafilokokinės infekcijos;
• grybelinis stomatitas;
• streptokokinis faringitas;
• Ebsteino-Barr viruso sukelta infekcija;
• adenovirusinė infekcija;
• kitos kilmės (bakterijų, virusų, pirmuonių) meningoencefalitas.

Gydymas

Pacientams, sergantiems lengva HSV infekcijos forma, pakanka simptominės terapijos. Etiologinė terapija - antivirusinis gydymas nukleozido analogais (acikloviru) - skiriama tada, kai yra visos naujagimių ir sunkesnės HSV infekcijos formos. Įtarus HSV encefalitą ar meningoencefalitą, antivirusinį gydymą būtina pradėti nedelsiant [1].

HSV infekcijai gydyti pagal indikacijas skiriamas antivirusinis gydymas nukleozidų analogais, dažniausiai - acikloviru. Infekuotoje ląstelėje acikloviras jungiasi prie HSV timidino kinazės, įvyksta fosforilinimo reakcija. Aktyvus acikloviro monofosfatas yra dar 2 kartus fosforilinamas ląstelės kinazės. Susidaręs acikloviro trifosfatas inhibuoja DNR polimerazę, taip sustabdydamas viruso replikaciją. Acikloviras veikia tik infekuotose ląstelėse (nepažeidžia sveikų) [4, 10].

Pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas simptominio gydymo gairės [1]:

• karščiavimo ir skausmo malšinimas;
• keičiama vaiko mityba: pereinama prie burnos gleivinės nedirginančio maisto (švelnaus, skystesnės konsistencijos);
• tenkinamas fiziologinis skysčių poreikis bei išsivysčiusios ūminės dehidracijos korekcija peroraliniu ar intraveniniu būdu. Geriami skysčiai turėtų būti vėsesni, nedirginantys burnos gleivinės;
• burnos gleivinės tepti tepalais su vietiniais anestetikais nerekomenduojama;
• sunkios formos pūslelinės virusų sukeltas gingivostomatitas gydomas acikloviru.

Nėra bendrų lūpų pūslelinės gydymo rekomendacijų. Vos tik pajutus pirmuosius ligos požymius (niežėjimą, peršėjimą, padidėjusį jautrumą), vietiškai gali būti naudojami antivirusiniai vaistai (5 proc. acikloviro kremas) [1]. Įtarus herpinį keratokonjunktyvitą, būtina oftalmologo konsultacija.

Herpinės egzemos gydymas skiriamas atsižvelgiant į paciento amžių, infekcijos lokalizaciją bei jos apimtį. Esant šiai pūslelinės formai, dažniausiai reikalingas stacionarinis paciento gydymas intraveniniu acikloviru. Kitais atvejais (kai vaiko būklė yra patenkinama, o infekcijos pažeista zona yra nedidelės apimties), galima skirti peroralinį aciklovirą. Be etiologinio gydymo, pacientui turėtų būti skiriama adekvati simptominė terapija ir antrinės (bakterinės, grybelinės) odos infekcijos profilaktika ir / ar gydymas [1, 8].

Genitalijų pūslelinė taip pat gydoma peroraliniu ar intraveniniu acikloviru [1].

Nespecifinė profilaktika

Naujagimių HSV infekcijos profilaktika yra nėščiųjų ir gimdyvių HSV infekcijos diagnostika, tinkamas gimdymo būdo parinkimas: nustačius aktyvią HSV infekciją gimdyvės lytiniuose takuose, rekomenduojama atlikti cezario pjūvio operaciją, kad vaikas gimtų ne per infekuotus gimdymo takus [1].

Specifinė profilaktika

Šiuo metu vakcinos nuo HSV infekcijos nėra. Atliekami tyrimai su virusu, turinčiu nevisavertį replikacijos ciklą, vadinamu DISC (angl. disabled infectious single cycle). Siekiama, kad šis virusas nesukeltų jokios infekcijos, tačiau būtų humoralinio ir ląstelinio imuninio atsako iniciatorius. Gyvūnai, paskiepyti vakcina minėto viruso pagrindu, nesusirgo HSV-1 infekcija, sumažėjo recidyvų dažnis [4].

Apibendrinimas

Herpes simplex infekcija (paprastoji pūslelinė) yra virusinė liga, turinti tipišką pūslelinį bėrimą ir dažniausiai pažeidžianti burnos gleivinę ir odą. Lengvos formos infekcijai pakanka simptominės terapijos, tačiau sunkesniais atvejais reikalingas antivirusinis gydymas acikloviru. Dažniausiai šios infekcijos prognozė yra gera.

tags: #kaip #gydyti #herpes #nestumo #metu

• Kaip priteisti išlaikymą Latvijoje
• Atostogos Austrijoje su vaikais
• Juodasis ridikas ir nėštumas
• Vaikų galvos formos problemos
• Kaip išrinkti dovaną 3 metų vaikui