Išskirtiniai gimdymai ir moderni akušerija Kauno klinikose
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose dirbantis gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. Vladas Gintautas ir jo vadovaujama komanda nuolat susiduria su išskirtiniais atvejais, atlikdami sudėtingas medicinines procedūras ir gelbėdami gyvybes. Šimtmečio ketvertuko gimdymas, sudėtingi daugiavaisiai nėštumai ir retais atvejais pasitaikančios komplikacijos - tai tik dalis iššūkių, su kuriais kasdien susiduria medikai.
Doc. V. Gintautas, kalbėdamas apie išskirtinį ketvertuko atvejį, pabrėžė, kad moters gimda yra sutverta išnešioti vieną kūdikį, todėl keturių naujagimių atėjimas į pasaulį yra didelis džiaugsmas ir kartu iššūkis. „Džiaugiamės, kad gimdymas baigėsi sėkmingai", - sakė doc. V. Gintautas. Jis pridūrė, kad su panevėžiečių šeima klinikos vadovui teko bendrauti nuo pat nėštumo pradžios. „Labai optimistiška pora, reikėjo tik juos padrąsinti, kad laukia nemenki iššūkiai, bet mama labai gerai laikėsi, labai stoiška moteris, jokių nemotyvuotų skundų neišreiškė ir išnešiojo iki reikiamo laiko vaikučius."
Šiuo metu visi keturi naujagimiai yra naujagimių intensyvios terapijos skyriuje. Nors gimę visi kvėpavo savarankiškai, prireikė papildomos pagalbos. Pasak Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. S. Jakštienės, gimus ketvertukui, džiaugsmo ir rūpesčių - keturis kartus daugiau.
Daugiavaisiai nėštumai: didėjanti tendencija ir jos priežastys
Daugiavaisio nėštumo tikimybė pastaraisiais dešimtmečiais tik didėja. Per 2020 metus Kauno klinikose 152 moterys pagimdė dvynius, o trynių susilaukė šešios gimdyvės. Anksčiau dvynių susilaukdavo viena pora iš 80. Identiškų dvynių dažnumas įvairiose šalyse beveik vienodas - 3-5 iš 1000 gimdymų.
Doc. V. Gintauto teigimu, daugiavaisio nėštumo atvejų pagausėjimą daugiausiai lėmė dvi priežastys: nevaisingumo gydymui taikoma kiaušidžių stimuliacija bei pagalbinis apvaisinimas, kai į įsčias įsodinamas ne vienas embrionas, ir vis didėjantis vidutinis gimdyvių amžius. Šiuo metu tik apie 60-70 proc. moterų, kurioms atliekamas pagalbinis apvaisinimas, pastoja.
Doc. V. Gintautas pabrėžia, kad esant daugiavaisiam nėštumui, motinai ir vaisiui galimos beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Vienas iš dvynių augimas atsilieka, jo kraujotaka silpnėja. Dažniausias - dvynių transfuzijos sindromas, kuris nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai - labai sunki komplikacija, ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo, baigiasi abiejų vaisių žūtimi.
2020 metais Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai išgydytas dvynių transfuzijos sindromas. Procedūroje dalyvavo gydytojas iš Olandijos Leideno universiteto ligoninės doc. F. J. van der Tuuk. Altragarso tyrimas yra vienintelis patikimas būdas anksti nustatyti daugiavaisį nėštumą. Būtina žinoti, kad tikimybė, jog dvyniai gims neišnešioti, - 6 kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių.
| Daugiavaisio nėštumo priežastys | Statistika |
|---|---|
| Nevaisingumo gydymas (kiaušidžių stimuliacija, pagalbinis apvaisinimas) | Didina tikimybę susilaukti dvynių |
| Didėjantis vidutinis gimdyvių amžius | Antroji priežastis |
| Dvynių transfuzijos sindromas | Apie 1 iš 8 identiškų dvynių porų |
| Priešlaikinis gimdymas (dvyniai) | 40-50% gimsta anksčiau nei 37 savaitę |
Kova su Rh izoimunizacija: sudėtingos procedūros ir naujagimių išgelbėjimas
Kita sudėtinga nėštumo komplikacija, su kuria susidūrė Kauno klinikų medikai, yra Rh izoimunizacija. Tai imuninė reakcija, kai moters kraujyje gaminasi antikūnai prieš vaisiaus eritrocitus. Jei moteris ir vaisius nesuderinami pagal Rh faktorių, moters organizmas pradeda gaminti antikūnus, kurie per placentą patenka į vaisiaus kraujotaką ir sukelia vaisiaus eritrocitų žūtį. Tai sukelia sunkią mažakraujystę ir gali baigtis vaisiaus žūtimi.
Viena iš tokių pacienčių, Gintarė, į Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centrą kreipėsi būdama nėščia 22 savaitę dėl įtariamos Rh izoimunizacijos. Tai nebuvo jos pirmasis nėštumas, anksčiau dėl šios priežasties ji jau buvo praradusi kūdikį. „Nerimo buvo daug nuo pat nėštumo pradžios, nes antikūnai prieš eritrocitų Rh faktorių atsirado anksti ir labai greitai pradėjo didėti", - apie Gintarės būklę pasakoja prof. Eglė Machtejevienė, Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovė.
Buvo nuspręsta atlikti labai sudėtingą procedūrą - kordocentezę, tai vaisiaus virkštelės kraujo tyrimas, kurio metu per pilvo ir gimdos sieną, stebint ultragarsu, adata įvedama į vaisiaus virkštelės veną. Taip pat atliktas ir kraujo perpylimas vaisiui, kol jis dar buvo įsčiose. Pirmą kartą procedūra Gintarei atlikta 25 nėštumo savaitę, vėliau 27-ąją ir 30-ąją. Procedūras atliko profesorė kartu su komanda - gydytojomis akušerėmis ginekologėmis doc. dr. Regina Mačiulevičiene ir dr. Egle Savukyne.
Kraujo perpylimui skirti eritrocitai turi būti ne senesni nei 3 parų, todėl Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojams, vadovaujamiems dr. Dianą Remeikienės, tenka skubiai kviesti donorus ir organizuoti darbą ne tik Kraujo centre, bet ir laboratorijoje.
Vaisiaus būklė pablogėjo 32-ąją savaitę. Nuspręsta nelaukti ir po atliktos skubios Cezario pjūvio operacijos gimęs mažylis Ignas atsidūrė Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, jam skubiai perpiltas kraujas. Kauno klinikose Gintarė su naujagimiu praleido dar penkias savaites. „Šiandien, praėjus 4 mėnesiams, Igno kraujo tyrimai geri ir galime džiaugtis sveiku berniuku", - sako moteris.
Gimdymo būdo pasirinkimas ir medikų vaidmuo
Doc. dr. Vladas Gintautas diskusijos metu teigė, jog nepaisant įvairių moteris lydinčių baimių, natūralus gimdymas yra kur kas saugesnis ir palankesnis moters ir kūdikio gerovei nei Cezario pjūvio operacija. „Šalys, į kurias mes lygiuojamės - Švedija, Suomija, Norvegija, Islandija, Olandija - turi pačius mažiausius Cezario pjūvio operacijų procentus, siekiančius apie 15-17 proc. visų gimdymų. Nepaisant to, jų perinataliniai rodikliai yra patys geriausi", - sakė doc. dr. V. Gintautas.
Vis dėlto diskusijoje dalyvavę medikai sutarė, kad išskirtiniais atvejais, tokiais kaip patologinė gimdymo baimė ar trauminės gimdymo patirtys, moterims turėtų būti suteikta galimybė gimdymui pasirinkti Cezario pjūvio operaciją. „Visi gydymo algoritmai yra skirti masiniam naudojimui, nesusimąstant apie individualų žmogų. Mano manymu, visada reikia pagalvoti, ką išgyvena ir jaučia konkreti moteris, ir išimtinais atvejais moters pageidavimu atlikti Cezario pjūvio operaciją. Humanizmo kriterijus čia yra labai svarbus", - įsitikinęs diskusijoje dalyvavęs Kauno klinikų gydytojas akušeris ginekologas dr. Arūnas Kliukinskas.
Tačiau šiuo metu konkrečios teisinės praktikos, leidžiančios moteriai savo noru pasirinkti Cezario pjūvio operaciją, nėra. 2013 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos“ patvirtintose indikacijose, leidžiančiose atlikti Cezario pjūvio operaciją, moters noras yra ignoruojamas.
Nuo šiol gimdyvės galės rinktis cezerio pjūvio galimybę – tam bus tik viena sąlyga
Pasak medicinos advokato Modesto Sriubo, lengviausias ir greičiausias kelias spręsti problemą būtų įtraukti punktą dėl Cezario pjūvio operacijos pasirinkimo savo noru į Lietuvos akušerių ginekologų draugijos naudojamą metodiką. „Ši metodika reglamentuoja gydytojų akušerių ginekologų darbo veiklą, tad ją papildant turėtų būti sukurtas ir gimdyvės konsultavimo gimdymo klausimu mechanizmas. Jei po privalomos specialisto konsultacijos moteris vis tiek yra apsisprendusi Cezario pjūvio operacijai, šis klausimas turėtų būti paliekamas jos valiai", - sakė M. Sriubas.
Medikų darbo įvertinimas ir visuomenės požiūris
Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė prof. S. Jakštienė pastebi, kad nors medikai daro viską, kad išgelbėtų gyvybes, jų pastangos ne visada yra tinkamai įvertinamos. „Deja, mūsų sėkmėmis labai retai kada viešai džiaugiamasi, jos priimamos kaip norma, kasdienybė. O kad medikai bene kasdien verčiasi per galvą, kad būtų išgelbėtos gyvybės, mažai kas įvertina", - sako doc. dr. V. Gintautas.
Jis taip pat pabrėžia, kad akušerija nėra ta specialybė, kur nuolat susiduriama su sunkiomis ligomis ir dažnomis pacientų mirtimis. Akušerijoje mirtys yra labai retos, taigi daugeliu atvejų darbas yra džiaugsmingas. Tačiau atsitikus nelaimei, visuomenėje dažnai vyksta beatodairiškas medikų puolimas, pravardžiavimas kyšininkais ir žudikais. Prie to prisideda ir žiniasklaida, formuodama neigiamą visuomenės nuomonę. „Mes labai užjaučiame tuos žmones, kuriems nutiko bėda, jų artimuosius, bet norėtųsi, kad ir medikus užjaustų. To labai pasigendame...", - apgailestauja doc. dr. V. Gintautas.
Pasak jo, kiekvienas atvejis yra vis kitoks. Yra šalių, kur šiuolaikinės akušerijos nėra arba ji labai menkai pasiekiama. Pavyzdžiui, Nigerijoje tikimybė, kad moteris mirs dėl su nėštumu susijusių komplikacijų, yra viena iš šimto. Lietuvoje, palyginti su sovietmečiu, mirtingumas gerokai sumažėjęs. Dažniausiai mirtys yra susijusios su sunkiomis nėščiųjų ligomis, tik labai retais atvejais miršta moterys, kurios nesirgo iki nėštumo. Todėl sakyti, kad medikai nepadaro jokio įnašo, būtų neteisinga. Lietuvos naujagimių mirtingumo rezultatai yra artimi Skandinavijos rezultatams, kurie gerokai geresni už vidutinius Europos rezultatus.
