Biblijoje pasakojama daug įdomių istorijų, kurios moko mus svarbių gyvenimo tiesų. Viena tokių istorijų yra apie Juozapą ir jo vienuolika brolių. Tai pasakojimas apie tai, kaip pavydas ir neapykanta gali sugriauti šeimos santykius, bet taip pat apie tai, kaip atleidimas ir meilė gali juos atstatyti.
Juozapo šeima ir ankstyvoji jaunystė
Juozapas gimė didelėje šeimoje, kurioje nebuvo nei vienybės, nei laimės. Jo tėvas Jokūbas, turėjęs keturias žmonas - Lėją ir Rachelę bei dvi tarnaites - Zilpą ir Bilhą, susilaukė mažiausiai keturiolikos vaikų. Jokūbas ypač mylėjo Rachelę ir jai senatvėje gimusį sūnų Juozapą. Šis palankumas, išreikštas ir ypatingu, ilgu, dryžuotu ar įvairiaspalviu apsiaustu, kurį Jokūbas pasiūvo Juozapui, sukėlė didelį pavydą ir neapykantą jo dešimties vyresniųjų brolių širdyse.
Nors Juozapas augo šeimoje, kurioje buvo daug įtampos, jis iš tėvų perėmė geriausias savybes, išsiugdė tvirtą tikėjimą ir įžvalgą, kas yra teisinga, o kas ne. Būdamas vos septyniolikos, jis jau piemenavo ir pastebėjo savo vyresniųjų brolių netinkamą elgesį. Savo drąsa stovėti už tiesą ir viską papasakoti tėvui, Juozapas pelnė dar didesnę pagarbą Jokūbo akyse. Tai puikus pavyzdys krikščionims jaunuoliams.
Taip pat galime pasimokyti iš Juozapo šeimos gyvenimo. Nors mūsų laikais tikrieji krikščionys poligamijos nepraktikuoja, vis dėlto ir tarp jų yra daug šeimų su patėviais, pamotėmis, vaikais iš ankstesnių santuokų. Jokūbo šeima yra akivaizdus pavyzdys, kad favoritizmas ir šališkumas silpnina šeimos vienybę.
Sapnai ir brolių neapykanta
Juozapas turėjo du sapnus, kurie dar labiau pakurstė brolių neapykantą. Pirmajame sapne jis matė, kaip riša javų pėdus lauke, o brolių surišti pėdai lenkėsi jo stovinčiam pėdui. Antrajame sapne jam lenkėsi saulė, mėnulis ir vienuolika žvaigždžių. Juozapas, tikėdamas, kad šiuos sapnus siunčia Jehova, drąsiai papasakojo juos savo šeimai. Jo broliai, supratę pranašišką sapnų prasmę, supyko ir dar labiau ėmė jo nekęsti, nes tai reiškė, kad Juozapas ateityje juos valdys.
Šie sapnai, aišku, nepatiko ne tik broliams, bet ir pačiam Jokūbui, kuris pabarė sūnų: „Ką gi reiškia tas tavo sapnas? Ką susapnavai? Negi mes - aš pats, tavo motina ir tavo broliai - turėsime ateiti ir nusilenkti tau ligi žemės?“ Tačiau šis sapnas nedavė ramybės nei Juozapui, nei jo šeimai. Gal per berniuką kalba pats Jehova? Juozapas nebuvo nei pirmas, nei paskutinis tarnas, kurį Jehova pasirinko perduoti pranašišką žinią - neretai nepopuliarią ir net galinčią užtraukti persekiojimą.
Išdavystė ir vergystė Egipte
Vieną dieną Jokūbas paprašė Juozapą nueiti ir pažiūrėti, kaip jo vyresnieji broliai, ganantys avis prie Dotano, tvarkosi. Kai broliai pamatė jį ateinant, kai kurie iš jų tarė: „Užmuškime jį!“ Vyriausiasis brolis Rubenas bandė juos sulaikyti, sakydamas: „Nedarykite to!“ Tačiau jie sučiupo Juozapą, nuplėšė jo puošnų apsiaustą ir įmetė jį į sausą šulinį. Vėliau Judas pasiūlė jį parduoti pro šalį keliaujantiems izmaelitų pirkliams. Taip Juozapas buvo parduotas už 20 sidabrinių ir išvežtas į Egiptą kaip vergas. Ši kelionė į pietus, Egipto link, Juozapui atrodė kaip visko praradimas. Jis buvo atskirtas nuo šeimos, nebežinojo, kas dedasi jo gimtinėje, Hebrone, kur jo tėvas Jokūbas ruošėsi vakaro poilsiui, nė nenutuokdamas, kas nutiko jo mylimiausiam sūnui.
Kad paslėptų savo nusikaltimą, broliai papjovė ožiuką, pamirkė Juozapo apsiaustą jo kraujuje ir parnešė jį tėvui, sakydami, kad jį sudraskė laukinis žvėris. Jokūbas labai nuliūdo ir ilgai raudojo, tačiau Juozapas nebuvo miręs. Jis pateko į turtingo egiptiečio Potifaro namus kaip vergas.
Juozapo bandymas su taurę ir brolių pasikeitimas
Po daugelio metų Juozapas, jau tapęs Egipto valdovu, vėl mato atvykstančius savo brolius. Jis labai laimingas matydamas savo jaunesnįjį brolį Benjaminą, kurio niekas iš jų neatpažįsta. Juozapas, apsimesdamas, kad netiki jų pasakojimais, kad jie esą sąžiningi žmonės ir visi dvylika brolių, įmeta Simeoną į kalėjimą, o kitiems leidžia pasiimti maisto ir grįžti namo į Kanaaną su sąlyga, kad jie atves Benjaminą.
Sugrįžę namo, broliai papasakoja viską savo tėvui Jokūbui, kuris labai sielojasi, kad Juozapo nebėra, o dabar dar ir Simeono. Juozapas, norėdamas išbandyti savo brolius, liepia savo tarnams pripildyti visų jų maišus maisto, bet jiems nežinant įdeda į Benjamino maišą savo sidabrinę taurę. Jiems išvykus ir nukeliavus nedidelę kelio dalį, Juozapas siunčia paskui juos savo tarnus. Broliai tvirtina, kad nešnešė taurės, tačiau, ją radus Benjamino maiše, visi grįžta su juo pas Juozapą.
Dabar prabyla Judas, prašydamas Juozapo paleisti Benjaminą, nes jo tėvas numirs, jei berniukas negrįš namo. Juozapas, matydamas savo brolių nuoširdumą ir pasikeitimą, supranta, kad jie nebėra niekšiški ir žiaurūs. Jis apsireiškia jiems ir atleidžia.
Ši istorija moko mus, kad net ir po didžiausių klaidų ir nuodėmių, nuoširdus atgailavimas ir atleidimas gali atkurti šeimos santykius. Ji taip pat parodo, kad Dievas gali panaudoti net blogus įvykius, kad įvykdytų savo tikslus ir laimintų savo tarnus.
Ši istorija taip pat kalba apie dviejų tipų tikinčiuosius - jaunėlius, kurie atitolsta ir pasiklysta, ir vyresniuosius, kurie lieka ištikimi, bet kartais jaučiasi neįvertinti. Svarbiausia yra sekti Dievo pavyzdžiu - Tėvo meile ir atleidimu, ieškoti Jo karalystės ir teisumo, ir taip augti dvasiniame pažinime.
