Artėjant rugsėjo 1-ajai, vaikų laukia adaptacijos mokykloje ar ikimokyklinio ugdymo įstaigoje iššūkiai, netgi tų, kurie į ugdymo įstaigą eina ne pirmą kartą. Visiškai kitokie adaptacijos iššūkiai iškyla tiems, kurie pirmą kartą pradeda lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą arba pirmąją klasę, kurie dar nežino, kas jų laukia ir ko ten galima tikėtis. Tad labai svarbus vaidmuo tenka tėvams ir kitiems ugdytojams, kaip jie nuteiks savo vaikus ir padės suprasti, kas jų ten laukia, ir, žinoma, kiek sąmoningai ir atsakingai skirs laiko, kad vaikai pasiruoštų šiam adaptacijos procesui.
Kiekvienas veiksnys yra labai svarbus kalbant apie sėkmingą vaikų adaptacijos procesą, bet visgi noriu akcentuoti patie vaiko savarankiškumo stiprinimą ir išskirti jį kaip pagrindinį ir lemiantį veiksnį sėkmingos adaptacijos procese. Seminarų metu visada akcentuoju, kad pagrindinis tėvų ir pedagogų siekis - nieko nedaryti už vaikus, ką jie pagal savo amžių gali padaryti patys. Tik taip vaikai ugdosi savarankiškumo įgūdžius ir įgyja pasitikėjimą savimi. O tėvai ir pedagogai, kad ir kaip norėtų, už vaikus šio proceso išgyventi negali, negali už juos priimti sprendimo atsisakyti ašarų ir pasirinkti stebėti arba prisijungti prie vaikų žaidimų arba, užuot tupėję kampe, priimti sprendimą ir prisijungti prie grupelės žaidžiančių vaikų. Ugdytojai gali tik padėti, palaikyti, paskatinti, parodyti, kaip galima tai padaryti.
Svarbiausi Adaptacijos Principai
- Vaikams svarbu jausti suaugusiųjų padrąsinimą.
- Svarbu pasitikėti savo vaikais ir leisti jiems ugdytis savo tempu ir pagal savo galimybes.
- Ne visi gali lengvai susidraugauti ar žaisti vieni, tad leiskime kiekvienam to mokytis savo tempu.
- Svarbu nespausti savo vaikų.
- Jeigu jūs jais pasitikite, turite juos stebėti ir palaikyti.
- Drąsinimas yra tai, ką jūs galite padaryti, bet už vaiką nieko padaryti negalite.
Jam galbūt tai neįveikiamas iššūkis ir jeigu jis nesiryžta, pvz., dalyvauti bendroje grupės vaikų veikloje, leiskite jam pasilikti saugioje vietoje, bet pridurkite: „Šį kartą nepasinaudojai galimybe įveikti baimę ir pasilinksminti su draugais, bet bus ir kitas kartas.“ Žodžiai - galinga jėga, mums trūksta pasmingų žodžių, kuriais nubrėžtume leistino elgesio ribas ir kurie įsirėžtų ir būtų kelrodžiai visam gyvenimui.
Vaikų adaptacija ugdymo įstaigoje… Kas labiausiai vaikams įsimena? Tai laikas, praleistas kartu, palydėtas teigiamų / neigiamų emocijų. Tad siekite, kad vaikai, būdami šalia, patirtų kuo daugiau teigiamų emocijų. Kaip manote, kokias emocijas dažniau išgyvena jūsų vaikai, būdami šalia - tas, kurias jiems lengva iškęsti, ar tas, kurias sunku? Jeigu manote, kad vaikams dažniau tenka išgyventi pastarąsias emocijas, rimtai susimąstykite ir ne tik susimąstykite, bet ir imkitės veiksmų, keiskite savo veiksmus ir žodžius. Vaikams turite būti užuovėja, kurioje jie gali surati vidinę ramybę.
Vaidas Arvasevičius. Kaip padėti vaikui adaptuotis naujoje mokykloje (6/6)
Pasiruošimas Darželiui ar Mokyklai
- Padėti vaikams fiziškai, emociškai, socialiai ir intelektualiai pasirengti lankyti lopšelio grupę ar pirmą klasę.
- Vaikams būtina iš vakaro pasakyti apie atsisveikinimo ritualus, pvz., kai rytoj nueisime, aš tau padėsiu susirasti spintelę, palauksiu, kol tu nusirengsi, paglostysiu galvą ar pabučiuosiu į skruostą ir išeisiu, o tu man per langą pamosi.
- Nerekomenduotina vaikų palikti ir nieko jiems nepasakius išeiti.
- Žinoma, jeigu kitaip jums neišeina, visada pagalvokite prieš tai darydami, kad labai daug aukojate - savo ir vaiko tarpusavio ryšį. Kaip vaikas gali jumis pasitikėti, jeigu jūs staiga dingstate jam atsidūrus naujoje aplinkoje.
- Būtinai pasakykite vaikui suprantama kalba, kuri paremta konkrečiais faktais, t. y. nuosekliai papasakokite, kokias veiklas jis darys likęs darželyje ir kada jūs ateisite jo pasiimti. Pvz., tu pažaisi su draugais, pavalgysi, išeisi į lauką, papietausi, išmiegosi pokaitį ir kai atsikelsi, aš ateisiu tavęs pasiimti.
- Rekomenduojama, kad atsisveikinimo ritualas būtų trumpas - nuo 5 min. ir ilgiausiai iki 10 min.
Nes kol jūs esate šalia, vaikas palaiko emocinį ryšį su jumis ir negali pradėti domėtis nauja aplinka, mokytis užmegzti ryšį su naujais draugais ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja. Kai tik tėveliai išeina, tik tada vaikai pradeda dairytis ir patys prisiima atsakomybę už savo veiksmus.
Tik yra vienas svarbus momentas, kurį turite žinoti. Vaikų ašaros yra natūralus dalykas, tai rodo, kad jam liūdna su jumis išsiskirti, patvirtina, jog jūsų tarpusavio ryšys vaikui yra svarbus. Ir nebijokite jo palikti, kai rieda ašaros, jis pats turi išmokti neverkti, bet tam reikia laiko, kad jis pasijustų saugus naujoje aplinkoje. Tik jeigu nespėjote atlikti visų numatytų ritualų ir vaikas labai stipriai įsiverkė ir nebegirdi, ką jam sakote, turite nepalikti jo, nes kai nurims ir jūsų neras šalia, jausis paliktas ir vienišas.
Tėvų ir Pedagogų Vaidmuo
Stebėkite savo vaikus, jūs esate artimiausi jiems žmonės ir geriausiai juos pažįstate, tad pasitikėkite savimi, tikrai rasite geriausią pagalbos savo vaikams būdą, kuris padės jiems įveikti adaptacijos sunkumus ugdymo įstaigoje. Pasirinkdami pagalbos vaikams būdus neaukokite tarpusavio ryšio su vaikais - jis tolesnės vaikų raidos pagrindas, tarsi atspirties taškas, nuo kurio jie atsispiria mokydamiesi užmegzti santykius su kitais. Kuo labiau vaikas jausis saugus su artimiausiais žmonėmis, tuo sveikesnius ir pasitikėjimu kitais žmonėmis grįstus santykius jis mokysis kurti.
Ikimokyklinio amžiaus imigrantų vaikų socialinė adaptacija ir taikomi pagalbos būdai Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose yra svarbi tema. Imigrantai, atvykstantys iš kitų šalių ir ketinantys apsigyventi Lietuvoje, dažnai atvyksta su savo šeimomis, kuriose yra ikimokyklinio amžiaus vaikų. Didėjant imigrantų vaikų skaičiui, Lietuvos švietimo sistema turi pasirūpinti kokybišku imigrantų vaikų ugdymu ir sudaryti palankias sąlygas atvykusiųjų vaikų socialinei adaptacijai. Imigrantų vaikų ugdymas reikalauja papildomo valstybės dėmesio, daugiau paramos ir pagalbos, pasiruošimo, ugdymo įstaigos bendruomenės susivienijimo, t. y. daugiau pastangų nei įprasta.
Straipsnyje aktualiais tampa šie probleminiai aspektai, t. y. kaip padėti ikimokyklinio amžiaus imigrantams vaikams sėkmingai adaptuotis ugdymo įstaigose?; kokie pagalbos organizavimo būdai, užkertant kelią galimiems sunkumams, taikomi ikimokyklinio ugdymo įstaigose?
Tyrimo dalyviams (kitakalbių šeimoms) buvo pateikti klausimai apie tėvų motyvaciją leisti vaiką lankyti valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą, vaiko jausmų bei elgesio kaitą, pedagogų veiklą bei tėvų pagalbą adaptacijos periodu. Atsakymų analizė atskleidė, jog kitakalbių šeimų pagrindiniai motyvai leisti vaiką į valstybinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą siejami su kalbos išmokimu bei jo tolimesniu ugdymu kitose valstybinėse švietimo įstaigose. Tyrimo rezultatai atskleidžia labiau pozityvius vaikų emocijų bei elgesio pokyčius, t.y. jie jautėsi pakankamai saugiai, buvo atviri, komunikabilūs, kartu konstatuojama, kad tam tikras dalis vaikų jautė nerimą, verkė, liūdėjo, buvo labiau prislėgti, susirūpinę, tapo irzlesni, todol dauguma tėvų pripažįsta ne tik pedagogo veiklą, bet ir savo pagalbą, įsitaukimą į ugdymo procesą adaptacijos periodu, jo auklėtojai pasakojant apie vaiko pomėgius, charakterio ypatumus, sveikatą.
Adaptacija Ikimokykliniame Amžiuje
Adaptacija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje sudėtingas ir neramus procesas. Vaikas įpratęs laiką leisti su tėvais, būti jų prižiūrimas, todėl šis išsiskyrimas jam labai skausmingas. Ankstyvajame amžiuje vaikui rekomenduojama būti su mama, tačiau dažnai dėl susiklosčiusių aplinkybių nusprendžiama vaiką leisti į ikimokyklinę ugdymo įstaigą. Tėvai šiam procesui ruošiasi iš anksto, o pradėję leisti vaiką į ugdymo įstaigą privalo dirbti kartu su pedagogais. Niekam ne paslaptis, kad rasti laiko kokybiškam ir sėkmingam bendradarbiavimui darosi vis sunkiau. Nepaisant to, tiek tėvai, tiek ugdymo įstaiga turi suprasti, kad juos vienija tas pats tikslas - sėkmingas tolesnis vaiko ugdymas(is).
Tyrimo probleminis klausimas - kokie ankstyvojo amžiaus vaikų (iki 3 metų) adaptacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ypatumai? Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad esminiai ankstyvojo amžiaus vaikų sėkmingos adaptacijos ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ypatumai yra šie: nuolatinis keitimasis informacija (tėvai-pedagogai) apie vaiko savijautą; susitarimai dėl adaptaciją lengvinančių priemonių taikymo namuose ir ugdymo institucijoje, taip užtikrinant ugdomųjų veiksmų tęstinumą (grupės aplinka-namų aplinka); periodiniai pedagogų ir tėvų susitikimai adaptacijos klausimams aptarti; abipusis (tėvai-pedagogai) pasitikėjimas ir pagalba.
M. Montessori pedagoginės sistemos ugdymo turinys yra specifiškas, o jo įgyvendinimas, plėtra tiek Lietuvoje, tiek ir pasaulyje pažymima savita raida. Tad tolimesnis vaiko tranzitas iš vienos ugdymo pakopos į kitą, (o šiuo atveju - iš Montessori ugdymo įstaigos į bendrojo lavinimo pradinę mokyklą) yra sąlygojamas pačios pedagogikos turinio savitumo ir tai galėtų reikšti (nulemti) kiek kitokią šių vaikų adaptaciją. Būtų įdomu ir vertinga mūsų švietimo sistemai atlikti numanomą kokybinį tyrimą ir sužinoti pradinių klasių mokytojų požiūrį į šių vaikų adaptaciją, įvardinti pedagogų nuostatas įgyvendinant inkliuzinį ugdymą bendrojo lavinimo pradinėje mokykloje, atskleisti Montessori sistema ugdytų vaikų adaptacijos ypatumus. Šio magistro darbo objektas yra M.Montessori ikimokyklinio ugdymo įstaigas baigę vaikai ir jų adaptacija pradinėje mokykloje. Darbo tyrimo metu, naudojant vaikų veiklos stebėjimo metodą, nustatant vaikų psichinį išsivystymą ir brandumą mokyklai J.Jiraseko modifikuotu A.Kerno testu, taip pat apklausiant mokytojus buvo siekta atskleisti ikimokyklinio amžiaus vaikų, ugdytų taikant Montessori sistemą, adaptacijos ypatumus pradinėje mokykloje.
Rugsėjo 1-osios sveikinimą noriu užbaigti J. B. Peterson, J. B. (2019). 12 gyvenimo taisyklių. Chaoso priešnuodis. VšĮ „Vaikų ugdymas“ direktorė dr. Iškilus vaikų ugdymo probleminėms situacijoms ar ugdymo klausimams, nebijokite kreiptis pagalbos. Kviečiame kartu ieškoti pozityvių vaikų ugdymo situacijų sprendimų.
