Violeta Repčenkaitė, žinoma moteris, nebijanti dalintis savo patirtimi, šiuo metu gyvena Maltoje, kur augina tris vaikus. Jos gyvenimo istorija kupina pokyčių, meilės ir išbandymų, tačiau dabar ji džiaugiasi ramybe ir šeimos harmonija.
Meilės istorija ir šeima Maltoje
Prieš trejus metus į Maltą Violeta išvyko dar su buvusiu vyru Mindaugu Vosyliumi. Dukrą Dorotėją (7 m.) auginanti pora netrukus išsiskyrė. Po skyrybų Violeta liko Maltoje su dukra ir sūnumi Matu (11 m.) iš pirmosios santuokos su verslininku Titu Blėdžiu. Nors V.Repčenkaitės meilės istorija gana paini, tačiau dabar ji išgyvena pačius gražiausius metus. Vyro Edo palaikymas ir trys vaikai įnešė dar daugiau meilės ir ramybės. Spalio 12-ąją Edo ir Violetos sūnui suėjo metukai. Šia proga vyras pasidalijo šeimos nuotraukomis ir jai skyrė už širdies griebiančius žodžius.
„Prieš dvyliką mėnesių šis ypatingas mažas žmogutis atėjo į mano pasaulį. Kartu su juo atėjo tiek daug džiaugsmo ir neįtikėtinai daug meilės... Mažo mažasis vyre, kai tu vieną dieną skaitysi tai užaugęs, noriu, kad žinotum, jog ši diena visada man bus ypatingiausia. Džiaugiuosi matydamas, kaip tu augi ir kad tai yra mano gyvenimo dalis, garbė ir didžiulis palaiminimas! Mes visi tave labai mylime!
O šioje istorijoje buvo ir slaptų detalių, pavyzdžiui... vestuvės! Tyliai ir ramiai, prieš gimstant sūnui Adomui, ji ištekėjo už savo mylimojo Edo.
Vaikų adaptacija ir ugdymas Maltoje
Violeta pasakoja, kad vaikai prie visko ir visada prisitaiko. Sunki adaptacija paprastai - tik tėvelių galvose. Abu vyresnieji pradėjo lankyti mokyklą mokėdami tris žodžius: "drink, eat, toilet" (juokiasi). Dabar kalba lietuvių, anglų, maltiečių kalbomis. Mokosi ispanų. Maltos mokyklos dirba pagal anglišką švietimo sistemos modelį, vaikai pradeda lankyti mokyklą nuo 5 metų. Matas jau bus aštuntokas, o Dorotėja - ketvirtokė. Skirtingai nuo Lietuvos mokyklų, tėvai čia negali tiesiog užeiti. Jei nori, - tau turi skirti susitikimą su direktoriumi.
Darželiai Maltoje labai populiarūs. Nuo 3 metų eina visi, bet dažnai ir anksčiau. Kiti leidžia vaikučius į dienos priežiūros centrus net nuo 6 mėnesių. Auklės taip pat paklausios. Šeima samdo auklę pagal poreikį. Kai gimė Adomas, Violeta turėjo nuolatinę padėjėją padėti buityje bei pasiimti dukrelę iš mokyklos, nes sūnus parvažiuoja su mokyklos transportu pats.
Mūsų šeimoje - visai kitos taisyklės nei įprasta Maltoje. Mūsų vaikai ruošia namų darbus patys ir tvarkosi ne tik savo kambarius, bet ir talkina namų ruošoje. Iškrauna pirkinių maišus, išima iš skalbyklės drabužius. Tėvai Maltoje vaikams tvarko jų kambarius ir būna, kad ruošia namų darbus. Šiuo atžvilgiu Maltos ir Violetos šeimos požiūriai skiriasi.
Kasdienybė su kūdikiu ir šeimos ritualai
Kaip praeina diena, auginant kūdikėlį? Violeta keliasi ir išlydi didžiuosius į mokyklą. Anksčiau keldavosi anksčiau už visus, kad galėtų skirti laiko sau, savo ritualams iki tol, kol šeima atsikels ir suskambės gyvenimas. Dabar dažnai vyras prižadina vaikučius, nes dažnesnis naktinis žindymas jaučiasi atsikėlus ryte, taigi dar valandėlė miego tampa aukso vertės. Tada vyras kelia dukrelę ir keliasi su Adomu. Visi pusryčiauja, ir vyras išveža Dorotėją į mokyklą. Pusdienį kartu su Adomu dirba Violetos darbus, eina pasivaikščioti. Kai didieji grįžta iš mokyklos, visada kartu pietauja. Vėliau prasideda jų būreliai. Gaminu aš, išskyrus savaitgaliais. Pusryčius savaitgaliais gamina vyras.
Tėčiai Maltoje labai dalyvauja vaikų gyvenime. Jei berniukas lanko futbolą, dažnas tėtis stebės kiekvieną treniruotę. Tėčiai eina su vaikais ir į parkus.
Savęs pažinimo stovyklos moterims
Violeta organizuoja moterims patyrimines stovyklas. Jai svarbu, kad moterims reikalingas pabuvimas kitų moterų draugijoje. Šios asmeninės ir bendros patirtys - stebuklinga dovana sau. Kelionėje daug medituojama, vyksta jogos užsiėmimai bei savęs pažinimo paskaitos, masažai, skaniai ir sveikai maitinamasi bei keliaujama po salas. Visa tai Moterį įkrauna visapusiškai. Tokioje kelionėje moterys randa atsakymų į savo klausimus. Nuostabūs dvasiniai vedliai, vedantys meditacijas bei savęs pažinimo paskaitas, labai padeda moterims atgimti naujam gyvenimui harmonijoje ir balanse.
„Moterys į mano stovyklas atvyksta sustoti. Tiesiog atsitraukti nuo savo kasdienės rutinos ir padovanoti sau sustojimą, kuris yra labai reikalingas“, - teigia Violeta. Ji pabrėžia, kad toks atokvėpis yra primygtinai reikalingas kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokiame gyvenimo etape jis yra. „Ar tu būtum sėkminga verslininkė, laiminga mama ar laiminga žmona, tau irgi reikia sustojimo. Lygiai tiek pat, kaip žmogui, kuris eina per sudėtingą gyvenimo etapą.“
Žindymas ir ryšys su vaiku
Violeta dalyvavo fotoprojekte „Žindymas - gyvenimo pamatas“. Ji yra už maitinimą krūtimi. „Maitindama viešumoje visada prisidengiu skarele. Bet jei kita moteris tai daro atvirai, jos reikalas. Aš išmokau nevertinti, siūlyčiau visiems pabandyti. Labai geras jausmas“, - šypsosi V. Repčenkaitė. Tokią savo žinutę moteris norėjo perduoti ir kitoms.
Maitinanti mama labai susijusi su vaiku. Ir ne tik todėl, kad tai yra jo maistas... Jei mama jaudinsis ar patirs stresą, vargu ar mažylis bus ramus. Taip pat dažnai moterys kenčia nuo mastito ir gumbelių. Tai dažniausiai pasireiškia moterims, kurios daug ir visur su mažyliu laksto, apsiima daugybę darbų. Jei krūtyje atsiranda gumbelių - tai ženklas, kad mama su vaiku turi eiti ilsėtis. Kol vyresnėliai grįždavo iš mokyklos, pirmus tris mėnesius Violeta pusdienį sau leisdavo gyventi mažiuko ritmu.
Anot Violetos, moterys nežindo dėl įvairių priežasčių. Kaip ir gimdo skirtingai. Ji du iš trijų savo vaikų gimdė natūraliausiu būdu ir priima tai kaip didžiausią dovaną. Matas atėjo į pasaulį po cezario pjūvio, o Dorotėja ir Adomas - taip, kaip sukūrė motulė gamta. Ryšys su visais vaikais stiprus. Matą ir Dorotėją žindė apie 1,5 metų. Adomui dabar 7,5 mėnesio. Nori jį žindyti ne trumpiau.
Manau, patirti natūralų gimdymą - didžiausia laimė. Išlikti per jį sąmoningai ir neapdujusiai nuo vaistų, jausti kiekvieną sąrėmį ir taip priartėti iki susitikimo su išsvajotu žmogeliu. Pagimdžius būti su vaikeliu, kiek nori, kai jo niekas neima, nevertina, nesveria ir nematuoja. Tokia buvo mano patirtis, ir aš už ją labai dėkinga. Ir natūraliai gimdyti galima be skausmo. Man tai pavyko, tik pasiruošti reikia. O jei kuriai nors moteriai pavyksta kitaip, jokiu būdu savęs negalima plakti.
Juk negalime sakyti mamoms, įsivaikinusioms vaikučius, kad „neišnešiojai - ryšio nebus“. Juk nešiojo! Tik ne po širdimi, o širdyje. O įsivaikinimo procesas - tarsi gimdymas. Visaip gerai, kad tik visi būtų sveiki susitikę. Kalbant apie žindymą ir ryšį su vaiku - lygiai tas pat. Nuostabiausias dalykas tai patirti, bet gyvenime juk nutinka visaip. Todėl galiu kalbėti tik apie savo situaciją.
Šeimos vertybės ir auklėjimas
Ko svarbiausia vaikus išmokyti šeimoje? Visas vertybes gauname iš šeimos. Šeimos indėlis žmogaus formavimuisi turi didžiulės įtakos. Labai svarbu mokyti vaikus mūsų pačių pavyzdžiu, gerbti ir mylėti žmogų. Nesielgti su kitais taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi. Paprastos senos tiesos. Viskas jau išrasta vertybių sistemoje, mums reikia tik prisiminti ir priimti.
Asmeninė patirtis ir ateities planai
Violeta teigia, kad moteris ir pati atgimsta su kiekvienu gimdymu. O atgimus, žinoma, gyvenimas pasikeičia. Trys vaikai - tai ne vienas ir ne du. Veikti yra ką, bet tai - ir didžiulis džiaugsmas. Mažasis žmogutis atnešė labai daug laimės į mūsų namus, visus suvienijo. Pradžioje jo laukėme, tada pasitikome, o dabar kartu augame. Tikras stebuklas! Jau nekalbant apie giluminius pokyčius, užtenka ir plika akimi matomų. (Juokiasi.) Dabar žavinga dienos rutina sukasi mažylio ritmu.
Su mažu vaikučiu mes ir vėl į viską turime galimybę pažvelgti tarsi pirmą kartą. Koks tai džiaugsmas! Adomas - labai saulėtas vaikas. Visada ir visiems šypsosi, daug juokiasi. Suaugus mums dažniau vertėtų pažvelgti į save vaiko akimis. Be vertinimų, plakimų ar zirzimo. Ir atmerkus akis tiesiog šypsotis, nes vien galimybė atsimerkti - jau priežastis šypsotis!
Vyresnieji Dorotėja ir Matas - nepakeičiami pagalbininkai. Adomą jie labai myli. Jie - nepakeičiamos auklės. O mažiukui taip smagu stebėti brolį su seserimi, šuniuką ir papūgą! Nereikia nė žaislų. (Juokiasi.)
Violeta ruošiasi rugsėjo mėnesio „retretui“, tačiau didžioji pasirengimo dalis vyksta iš namų. Derina savo darbus su visų vaikų poreikiais ir dažnai tai pavyksta. Apskritai gyvenimas nėra vien tik darbai ir šeima, yra dar ir žmogaus asmeniniai poreikiai, tam tikros praktikos, be kurių mums, moterims, būtų sunku švytėti ir jaustis puikiai. Tad derinti reikia ne du, bet 10 dalykų. (Juokiasi.) Tačiau tai - gyvenimas, ir lengvumas juntamas tada, kai liaunamės nuolat iš savęs reikalauti tobulos vakarienės, pilno šaldytuvo, idealios tvarkos namuose...
Malda PASAULIO MOTINAI
tags: #violeta #repcenkaite #zindyti
