Idėja miesto vaikus ugdyti parkuose, leidžiant jiems beveik visą dieną būti gamtoje, parsivežė iš Švedijos - ten dažnai lankydavosi komandiruočių metu. Pasaulyje atliktais tyrimais jau įrodyta, kad vaikų buvimas lauke visą dieną ir ištisus metus daro teigiamą įtaką jų mokymuisi ir vystymuisi. Vaikams reikia gamtos: miško, upės, dangaus, vietoje sienų ir suolų. Tačiau ar lauke gera tik žaisti, ar galima vaiką čia ugdyti? Kaip išmatuoti saugumo lauke ribas? Ar tiesa, kad vaikai, daug būnantys lauke, turi stipresnį imunitetą? Pagrindinės lauko pedagogikos idėjos remiasi vaikų sveikatinimu, laisvo žaidimo integravimu į kasdienį vaikų gyvenimą, vaiko supažindinimu su jį supančia gamta ir jos dėsniais.
Pirmojo Lauko darželio Lietuvoje įkūrėjas ir vadovas, Vilniaus kolegijos lektorius, įgijęs tarptautinį lauko pedagogo laipsnį Jungtinėje Karalystėje, Ž. Karpis, pradėjęs nuo kelių vaikų darželio Pavilnių regioniniame parke, greitai suprato, kad ugdymo gamtoje filosofija subūrė didelę šeimų bendruomenę. Taip atsirado Lauko darželio filialai Ąžuolyno parke Kaune ir Vingio parke sostinėje.
Lauko darželio Vingio parke filosofija ir veikla
Lauko darželyje vaikams yra suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose ar net pliurzoje. Čia mažiesiems suteikiama daug laisvės - leidžiama karstytis medžiuose, žaisti balose, saugiai naudotis peiliais ar net žiebti ugnį. Labai daug dėmesio skiriama fiziniam aktyvumui lauke, aplinkos pažinimui, tyrinėjimams. Tikslingai naudojami ne įprasti žaislai, o pasirinktai veiklai reikalingos priemonės, įrankiai, įvairūs daiktai. Išmokstama įdarbinti virves, tentus, peilius, ugnį, vandenį ir kt.
Vasarą uždarų patalpų vaikai nemato - visą laiką leidžia lauke. Įrengiama pavėsinė, kad būtų apsauga nuo lietaus ar saulės. Sprendimas, eiti į lauką ar ne, priklauso nuo vaiko savijautos, auklėtojo nuomonės, realios juntamos temperatūros.
Ž. Karpis užtikrino, kad lauko darželyje vaikų ugdymui skiriama ne mažiau dėmesio nei tradiciniame. Piešimas, skaitymas ar skaičiavimas vyksta - tik kitais metodais. Lauko darželis - oficialiai įteisinta švietimo įstaiga. Lauko darželio komanda pamažu keičia ir valstybinių institucijų požiūrį į ugdymą lauke, pripažįstant jį naudingu auginant sveiką, laisvą, kūrybingą, savarankišką vaiką. Iš drąsios idėjos išaugęs darželis tampa matomas ir tarptautinėje bendruomenėje.
Iššūkiai ir siekiai
Ž. Karpis pastebėjo, kad susiduriama su keletu iššūkių. Pirmas - neigiamas tėvų požiūris, kurie pyksta ant auklėtojų pamatę išsipurvinusį vaiką. Vienas iš motyvų, kodėl tėvai vaikams išrenka būtent lauko darželį, yra imuniteto stiprinimas. Nors ir lauko darželio auklėtiniai suserga, norima, kad jie grūdintųsi.
Keliaujame į žygius - pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais, o į tolimas ekskursijas - autobusais. Esame vienas iš nedaugelio darželių Lietuvoje, kuriame vaikais rūpinasi skirtingų lyčių ugdytojai - vyrai ir moterys.
Kas renkasi lauko darželį?
Jei reikėtų nupiešti auklėtinių šeimų portretą, Ž. Karpis pirmiausia akcentuotų meilę gamtai. Be to, darželį pasirenka šeimos, propaguojančios prieraišiosios tėvystės principus. Darželio vertybės imponuoja aktyvaus laisvalaikio mėgėjams - keliautojams, žygeiviams. Darželio filosofija traukia sveiko gyvenimo būdo ir netradicinės mitybos puoselėtojus: vegetarus, veganus, žaliavalgius. Jie žino, kad pas mus vaikai negaus to, ko tėvai nenori, kad vaikai valgytų.
Lauko darželio steigimas, pasak Ž.Karpio, kainavo brangiai. Tačiau rezultatas džiugina: esu laimingas, matydamas, ką sukūrėme vaikams, kokiomis sąlygomis jie auga, ką gali patirti. Šių tikslų pasiekęs Ž. Karpis tikisi, kad ateityje lauko pedagogika bus įprasta ir valstybiniams darželiams.
