Tėvo emocinis ryšys su vaikais yra labai svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie turi stiprų ir palaikantį ryšį su tėvu, dažniau jaučiasi saugūs ir labiau pasitiki savimi. Jautrūs ir palaikantys tėvai prisideda prie didesnės vaikų socialinės kompetencijos ir geresnių santykių su bendraamžiais. Šis ryšys taip pat padeda vaikams geriau reguliuoti emocijas ir išvengti elgesio problemų.
Tėvų įtaka vaikų elgesiui ir vertybėms yra nepakeičiama. Tėvai yra pavyzdys, kaip elgtis, spręsti problemas ir bendrauti su kitais žmonėmis. Per savo veiksmus ir žodžius tėvas formuoja vaikų moralinius ir etinius principus, mokydamas juos sąžiningumo, pagarbos ir atsakomybės. Vaikai dažnai kopijuoja savo tėvų elgesį, todėl tėvo pavyzdys yra ypatingai svarbus.
Tėvo indėlis į vaikų intelektualinę raidą yra labai reikšmingas. Tėvai, kurie aktyviai dalyvauja vaikų ugdyme, skatina juos mokytis, tyrinėti pasaulį ir siekti savo tikslų. Tyrimai parodė, kad vaikai, kurių tėvai dalyvauja mokymosi procese ir dažnai su jais kalbasi mokymosi pasiekimų tema, pasiekia geresnius rezultatus mokykloje ir turi aukštesnius kalbos įgūdžius. Tokie vaikai dažniau ugdo kritinį mąstymą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Tėvų santykiai ir jų įtaka vaikų gerovei yra svarbi. Be tiesioginio tėvų poveikio vaikams, tėvas gali daryti netiesioginę įtaką per savo santykius su vaiko motina. Palaikantys ir bendradarbiaujantys tėvų santykiai yra susiję su geresne vaikų savireguliacija ir mažesnėmis elgesio problemomis. Konfliktai tarp tėvų, ypač priešiški ir neišspręsti, gali neigiamai paveikti vaikų emocinę būseną ir elgesį.
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra unikalus ir nepakeičiamas. Tėtis nėra "antra mama", jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Psichologiniai tyrimai parodė, kad kuo daugiau tėtis dalyvauja kūdikio gyvenime pirmaisiais gyvenimo metais, tuo glaudesnis emocinis ryšys tarp vaiko ir tėvo susikuria ateityje. Todėl labai svarbu, kad tėtis dalyvautų maudant, maitinant naujagimį. Kai tėtis yra įtraukiamas į vaiko auklėjimo procesą, vaikas jaučia saugumo, stabilumo, stiprybės jausmus. Kai abu tėvai dalyvauja vaiko auginime, kūdikis turi vientisumo jausmą.
Vaikams labai reikia laiko su tėčiu. Jaunesniems labai naudinga smagiai praleisti laiką kartu! "Tėviškų žaidimų" modelis dažnai yra labiau stimuliuojantis ir įdomesnis nei ramūs žaidimai su mama. Tokia laiko praleidimo forma prisideda prie to, kad vaikas išmoksta susidoroti su stipriomis emocijomis, įskaitant agresiją. Vaikai mėgsta žaisti su tėčiais sporto salėse ir lenktyniauti. Vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat yra naudingas laikas, praleistas kartu. Gal jau ne žaidžiant, o, pavyzdžiui, vykstant į žygius, išvykas, kiną, sportą. Toks kartu praleistas laikas yra žinia vaikui, kad "tu esi svarbus", tai pastiprina jį visam gyvenimui.
Ryšys su tėvu turi didelę reikšmę formuojant kiekvieno žmogaus tapatybę. Kaip tai paveiks dukrą, būsimą suaugusią moterį ir sūnų, kuris taps vyru? Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Sūnui tėtis yra vyriškojo pasaulio vadovas. Berniukui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Vaikas tiesiogine prasme sugeria tėčio veido išraiškas, gestus, elgesio su aplinkiniais būdus.
Kiekvienas tėvas svajoja, kad jo sūnus užaugtų ir sukurtų stiprią šeimą. Stebėdamas mamos ir tėčio santykius, vaikas ugdo vyro ir moters santykių kultūrą. Jei gerbiate savo žmoną, mokate taikiai spręsti konfliktus, šeimoje viešpatauja meilė ir harmonija, užaugęs sūnus stengsis su savo moterimi kurti būtent tokius santykius. Taigi berniukas susitapatina su tėvu ir per stebėjimą iš jo mokosi, kaip užmegzti artimus santykius su moterimi, kaip susidoroti su iššūkiais, kaip elgtis su kitais.
Sūnui, kuris girdi iš savo tėvo, "aš didžiuojuosi tavimi, gerai padaryta!", jaučiasi palaikomas, saugus, stiprėja pasitikėjimo, savigarbos jausmai. Vėliau jam bus lengviau susidurti su įvairiais gyvenimo iššūkiais. Berniukams taip pat svarbu, kad tėtis atpažintų jų "gležną dalį" - tą, kuri išgyvena baimę, liūdesį, nerimą, kartais rūpestingą, užjaučiančią, braukiančia ašarą dalį. Kad taip nutiktų, pirmiausia tėvas turi priimti, kad "ir berniukai kartais verkia".
Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukrą, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą! Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę. Mergina žiūri į tėvo akis ir, matydama jose pritarimą bei susižavėjimą, vėliau susikurs adekvatų savęs įvaizdį. Ji sugebės parodyti dėkingumą savo kūnui - jį mylės, gerbs ir galės sveikai juo rūpintis. Be to, tėvas yra svarbus pavyzdys savo dukrai, kaip ji gali būti mylima ir gerbiama kitų vyrų bei kaip ir kokius santykius galėtų kurti su vyrais. Taigi, meilę, pagarbą ir pripažinimą iš tėvo patyrusi dukra to paties galės ieškoti ir vyruose.
Tėtis gali pasitraukti iš vaiko gyvenimo dėl savo mirties, skyrybų, pateikimo į kalėjimą, alkoholizmo. Tėvo vietą gali užimti: patėvis, seneliai, tetos, dėdės, globėjai. Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu.
Tėvo buvimas vaiko gyvenime yra labai svarbus. Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Tėvas vaidina svarbų vaidmenį vaiko gyvenime. Be to, tai unikalus vaidmuo.
Lygiavertis tėvų vaidmuo
Svarbu paminėti, kad šalyse, kuriose tėvams suteikiamos vienodos vaiko priežiūros atostogos, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Švedijoje, tėvai yra aktyviau įtraukiami į vaikų auginimą. Jie pasiima kas 2-3 savaitgali. Šiuolaikinėje visuomenėje tėčio vaidmuo neapsiriboja vien tik pinigų uždirbimu. Siekiama lygybės, pareigų ir darbų neskirstymo į vyriškus ir moteriškus.
Tėvų skyrybos vaikui sukelia labai stiprų nesaugumo jausmą. Tėvų skyrybos yra antra pagal stiprumą priežastis pačiam vaikui pasitraukti iš gyvenimo. Vieno iš tėvų nuteikinėjimą prieš kitą tėvą/motiną. Vaikai yra, kaip aš sakau „kempinės“. Jie sugeria į save viską, ką aplinkui mato. Jei vaikas auga žalioje aplinkoje, kempinė nusidažo žaliai. Jei raudonoje - raudonai.
Tėvo žodis vaikui dažnai simbolizuoja pasaulį už mamos ribų. Tėvas yra ir tapatybės bei savivokos formuotojas. Berniukui: tėtis yra modelis - identifikacijos figūra. Mergaitėms tėtis yra pirmas vyras, kuris rodo ir sako dukrai, kad ji yra svarbi. Jei tėtis atsiriboja po skyrybų - dukra gali jausti atstūmimą, o jos sąmonėje formuotis įsitikinimas, kad aš nesu svarbi vyrams.
Kiekvienas žmogus PATS pasirenka savo kelią. Jei vaikas atitolo nuo vieno iš tėvų - vadinasi tas tėvas (ar mama) nesistengė palaikyti santykių. Ir jei po daugelio metų jis pajunta sąžinės graužimą ir nori vėl bendrauti - VALIO - viskas gerai - BET - jis PATS privalo dabar dėti didžiules pastangas, kad atgautų prarastą pasitikėjimą.
Pastebėjimas - mano dukrytė vis klausia - "kada tetis išsikraustys? galėtų greičiau..." Kai paklausiu jos, o kodėl ji to klausia - ji atsako, "tada galėsi susirasti kitą vyrą, kuris bus geras, nerėks ir vaikus mylės..." "..kūdikio lūpomis byloja tiesa..."
Kiekvienas žmogus PATS pasirenka savo kelią. Jei vaikas atitolo nuo vieno iš tėvų - vadinasi, tas tėvas (ar mama) nesistengė palaikyti santykių. Ir jei po daugelio metų jis pajunta sąžinės graužimą ir nori vėl bendrauti - VALIO - viskas gerai - BET - jis PATS privalo dėti didžiules pastangas, kad atgautų prarastą pasitikėjimą.
Jei vaikas atitolo nuo vieno iš tėvų - vadinasi, tas tėvas (ar mama) nesistengė palaikyti santykių. Ir jei po daugelio metų jis pajunta sąžinės graužimą ir nori vėl bendrauti - VALIO - viskas gerai - BET - jis PATS privalo dėti didžiules pastangas, kad atgautų prarastą pasitikėjimą.
Visuomenė vis labiau supranta, kad vaikui svarbūs abu tėvai. Jei anksčiau vaikų globą patikėdavo motinai, o iš tėvo „lupdavo“ alimentus, tai dabar linkstama prie vaiko laiko 50:50 su motina ir su tėvu.
Žinoma, idealų nėra. Mes esame žmonės, esame netobuli, klystame, kartais abejojame, klystame… Nėra tobulų mamų ar tėčių. Kaip ir nėra tobulų vyrų ir moterų. Ir vaikų taip pat. Vaikams nereikia tobulų tėvų, kad jie tinkamai vystytųsi. Vaikams reikia tėvų „iš kūno ir kraujo“ - autentiškų, kurie, suklydę, jam prisipažins ir pasakys „atsiprašau“.
Psichologas dr. Marius Daugelavičius - interviu TV3 apie smurtą vaiko gyvenime
Tėvo atstūmimo sindromas (TAS)
TAS - tai sutrumpintas anglų kalboje psichologinio sindromo Parental Alienation Syndrome pavadinimas. Lietuvių kalboje tai reikštų vieno iš tėvų (dažniausiai tėvo) atstūmimo sindromas. Sindromas - tai yra fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimas. Vieno iš tėvų atstūmimo sindromas - tai kažkas tai tokio labai nemalonaus. Pagrindas šiam sutrikimui atsirasti yra tėvų skyrybos.
Vaikai, kurie įgyja šį sindromą, vieną iš tėvų (dažniausiai tėvą) ima atstumti, nes mano, kad jis yra negeras. Kartais tokie vaikai ima jo nekęsti arba ima jo nepaprastai bijoti. Jie savo tėvo (retais atvejais motinos) visiškai nebenori matyti, nors anksčiau jų santykiai buvo normalūs, netgi puikūs.
Kaip gi atsitinka, kad tu pradedi tėvą atstumti, kai tuo tarpu anksčiau jį mėgai, net mylėjai? Gal net labai mylėjai? Tavo motina dažnai pasakoja visokius negerus dalykus apie tavo tėvą. Tie pasakojimai neatitinka tiesos, iškraipomi ir paverčiami labai neigiamais. Dažnai tokie neigiami pasakojimai niekada nebuvo tikrovėje įvykę, jie yra motinos išgalvoti. Motina tau pasakoja neigiamus dalykus apie tėvą taip dažnai, kad tu ir pats imi tikėti, kad tėvas yra labai blogas žmogus.
Tavo motina gali būti labai pikta ar labai nusiminusi, net verkti, jei tu buvai susitikęs su savo tėvu ar buvai pas jį svečiuose. Motina gali labai verkti ir tau priekaištauti, kad tau paprasčiausiai geriau su tėvu nesusitikti, pas tėvą nebeiti, kad tik motina būtų ramesnė ir taip labai nesisielotų. Dažniau ar rečiau motina tau tiesiai pasako, kad ji nenori, kad tu bendrautum su tėvu, o ypač kad eitum pas jį į svečius.
Tavo motina stengiasi, kad tavo sutarti su tėvu susitikimai neįvyktų. Ji pasirūpina, kad tu nebūtum namie, kai tavo tėvas ateis tavęs pasiimti. Motina neperduoda tau laiškų nuo tėvo. Ji pasistengia laiškus ar atvirukus sunaikinti, kol tu to dar nepastebėjai. Taigi tu negali perskaityti, kad tėvas tave vis labai myli. Gali būti, kad tėvo santykiai su vaiku yra nutraukti ne dėl jo noro, labai pergyvena. Jis jaučiasi bejėgis, nes jam labai sunku apsiginti prieš melą ir neteisybę, kaip apie jį yra pasakojama. Dar sunkiau, jei jo vaikas, kurį jis myli, pakartoja supykusios motinos melagingus kaltinimus.
Kitose šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Anglijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Australijoje ir kt.) yra padaryti tyrimai, kur patvirtinta, kad po tėvų skyrybų nuo 25% iki 50% vaikų praranda ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu ar net su seneliais iš tėvo pusės ar net visa tėvo gimine ir jo draugais. Tai - labai didelis skaičius, nes tie vaikai, turėdami normalius, mylinčius tėvus, auga pusiau našlaičiai, o jų sąmonė yra nuodijama nepasitikėjimu, neapykanta ir pykčiu.
Vaikas, susirgęs TAS sindromu, praranda vieną iš tėvų dėl jam įgytos neapykantos ar baimės dėl antrojo iš tėvų, pas kurį gyvena, veiksmų bei įtakos vaikui. Tai - netektis, kuri yra lydima širdies skausmo ir liūdesio. Bet toks vaikas su TAS negali liūdėti, nes jis turi klausyti to iš tėvų, pas kurį gyvena ir neliūdinti jo/jos, o priešingai - padėti ir palaikyti jo/jos pusę (net ir tuo atveju, kai vaikas puikiai suvokia, kad tai netiesa).
Jei tu daugiau nebebendrauji su vienu iš tėvų, tai nereiškia, kad tai dėl TAS sindromo. Gali būti, kad tėvas ar motina, su kuriuo tu daugiau nebendrauji, iš tikrųjų kažką negero padarė, tave skriaudė ar nesirūpino, dėl ko iš tiesų geriau yra su juo nebendrauti. Gal būt tėvas ar motina, kuris po skyrybų gyvena atskirai, pats nebenori bendrauti. Tai tu turėtum pats bandyti išsiaiškinti.
Jei abejoji, kad tavo tėvas yra blogas žmogus, kalbėk, klausk žmonių, kurie tavo tėvą pažįsta ar pažinojo. Paklausk, ką jie apie tavo tėvą galvoja? Paklausk, kaip jis su tavim elgėsi, ar tave mylėjo? Pagalvok, ką tavo motina apie tėvą pasakoja. Pabandyk pats prisiminti, koks tėvas buvo. Palygink, ar atsiliepimai apie tėvą panašūs?
Gali būti, kad tavo tėvas nebesistengia su tavim bendrauti. Bet neskubėk daryti išvadų. Taip gali būti ne todėl, kad jis tavęs nebemyli, ar kad nebenori tavęs matyti. Greičiausiai, jis daug kartų bandė su tavim susisiekti, bet nesėkmingai. Jis prarado viltį ir nebežino kaip, kur kreiptis, ką daryti, kad išsaugoti judviejų bendravimą. Gal būt jis matė, kad dėl judviejų bendravimo iškildavo problemų tarp tavęs ir tavo motinos? Dėl to jis nusprendė geriau nebendrauti, kad tu namie pas motiną turėtum ramybę.
Ar nemanot, kad kai juolab vaikas pabrėžia, jog kitas tėvas tapo tikruoju tėčiu jai, tai juolab EX, kad ir noretusi taisytis, nejaus tos motyvacijos taisytis. Juk būna biologiniai tėvai nueina šalyn, po to atsipeikėja...ir bendrautu, bet vaikas jau labai susibendravęs su nauju tėčiu. Ir vadina jį tėčiu. Dėl šito tai dar galima pasigincyt. Ar reikia versti vaiką vadinti, ar skatinti vadinti tėvu nauja vyra?
Tas EX dingo iš jūsų gyvenimo sulig naujo vyriškio atsiradimu? EXai irgi silpni žmonės, nenoriu visiškai jų isteisinti, bet pabandau atsistoti į kiekvieno žmogaus kailį. Tarkim, aš esu EX, su ambicijom kovojau ilgai, tuo laiku vaiko nelankiau, dabar noriu keistis, o štai....vaikas jau nebenori manęs. Man tikrai sunkiau viską atkurti, kai šalia yra žmogus, kurį mano vaikas vadina tėčiu.
Su šituo - pilnai sutinku. Kaip bebūtų - vaikas turi tik vieną mamą ir tik vieną tėtį. Mano sūnus pats pirmiausia prasitarė močiutei, o po to ir man, kad jis apsisprendė, kad mano vyras, kuris jį augina tapo jo tikrasis tėtis, o tėtė - tiesiog antras, netikras tėtis. Na jis sukeitė juos vietomis, man beliko pritarti, nes supratau, kad vaikas pats viduje daug ką įvertino ir suprato.
Įdomia tema diskutuojate. Aš esu tokios nuomonės, kad ne tas tėvas, kuris vaiką tik padarė yra tikrasis tėtis, tikrasis tėtis, yra tas, kuris šalia, kuris augina ir rūpinasi.
| Aspektas | Tradicinis tėvo vaidmuo | Šiuolaikinis tėvo vaidmuo |
|---|---|---|
| Pagrindinė funkcija | Šeimos aprūpinimas materialiai | Aktyvus dalyvavimas vaiko auklėjime, emocinis palaikymas |
| Santykis su vaiku | Dažnai ribotas, orientuotas į discipliną | Šiltas, palaikantis, draugiškas, orientuotas į bendravimą |
| Įtaka vaiko raidai | Mažesnė, neišreikštas emocinis ryšys | Didelė, skatina intelektualinę, socialinę ir emocinę raidą |
Galioja priežasties ir pasekmės dėsnis. Būtent tėvai daug metų kuria įvairias priežastis savo vaikams. Pastarųjų elgesys yra pasekmės. Sakoma, kad didžiulę įtaką tėvai savo vaikams gali daryti, kol jiems sukanka dvidešimt vieneri. Vėliau tegalime stebėti auklėjimo pasekmes.
Tėvo vaidmuo vaiko gyvenime yra nepaprastai svarbus. Jis formuoja vaiko asmenybę, vertybes, savęs suvokimą ir ateities santykius. Aktyvus, mylintis ir palaikantis tėvas yra neįkainojamas turtas kiekvienam vaikui.
