Tikėjimo skelbimo esmė - tai Dievo žodis, o ne žmogaus teorijos. Jei musų skelbiama evangelija praranda savo tikrąjį centrą - Dievą, ji tampa tik evangelija dėl žmogaus, žmogui, per žmogų - žodžiu, žmogiška ir neveiksminga. Ji nebera teisinga evangelija.
Dauguma modernių tikejimo skelbėjų skelbia: ateik, patikėk, Dievas tave palaimins, parūpins, suteiks saugumą, tau nieko netrūks, jei darysi ta ir ta, tai Dievas tau darys ta ir ta. Manau, jog žmogus, kurio dėmesys sutelktas tik į save, lieka nepasitenkinęs, nes jo centras tebėra jis pats. Toks žmogus pradeda ieškoti atsakymų pas visokius burtininkus, horoskopus, magijoje ir t.t., nes jis nori dvasinių gelmių.
Vienas pagrindinių mūšių dėl žmogaus sielos vyksta jo paties prote. Tikinčiųjų protas - ne tik ne išimtis, bet turbūt dar atkaklesnių ir stipresnių velnio atakų taikinys, negu kad netikinčiųjų. Todėl reikia atsinaujinti: “Neprisitaikykite prie šio pasaulio, bet pasikeiskite, atnaujindami savo protą, kad galėtumėte ištirti, kas yra gera, priimtina ir tobula Dievo valia” (Rom 12, 2).
Parašyta, jog pasikeitimas vyksta atnaujinant protą. Tik tada žmogus gali ištirti ir suprasti Dievo valios gerumą bei tobulumą, nes jam tai nauja ir nepatirta. Atgimusio žmogaus prote vyksta kova tarp kūniško ir dvasiško mąstymo. “Kurie gyvena pagal kūną, tie mąsto kūniškai, o kurie gyvena pagal Dvasią - dvasiškai. Kūniškas mąstymas - tai mirtis, o dvasiškas - gyvenimas ir ramybė.
Šventasis Raštas ragina tikinčiuosius sujuosti proto strėnas, idant šis nebūtų “išsisklaidęs”. Šiam reikalui naudojama “juosta” - tiesa, t.y. Dievo žodis. Iš tiesų kalbama apie mums visiems labai svarbų dalyką - proto kontrolę ir discipliną.
Nėra dvasinio gyvenimo be aukos. Nėra krikščionybės be aukos. Pirmasis aukojo Dievas. Kai žmogus nusidėjo Edeno sode, pirmą kartą žemės istorijoje buvo pralietas nekalto avinėlio kraujas, kuris kalbėjo žmogui, kad Dievas yra paruošęs Auką.
Dievas paaukojo brangią kainą, kad susigrąžintų žmogų iš betikslio gyvenimo būdo ir amžinos pražūties. Dievas aukojo Avinėlį, savo Sūnų, be kliaudos ir be dėmės, kuris buvo numatytas dar prieš pasaulio sutvėrimą, o apreikštas šiais laikais mums. Kristaus auka yra mūsų dvasinis maistas - Jo Kūnas ir Kraujas. Argi turėdami tokį pamatą galėtume gyventi kitaip? Dažnai nedvasiniai ir netikintys žmonės “atsitrenkia” į aukojimo realybę tikinčiojo gyvenime. Juk aišku, kad nėra tikėjimo be aukojimo.
“Tai patikimas žodis. Ir aš noriu, kad tu nuolatos pabrėžtum šiuos dalykus, kad patikėjusieji Dievu rūpintųsi paremti gerus darbus. Tai gera ir naudinga žmonėms.
Prietaras - neteisinga, niekuo nepagrįsta, bet įprastinė pažiūra, pvz., tikėjimas burtais ir ateitį lemiančiais ženklais. Taip prietarą apibūdina Lietuvių kalbos žodynas. Mąstantis žmogus, mano galva, norės, kad jo pažiūros būtų pagrįstos. Jo pažiūros niekuomet nebus įprastinės. Jos pagrįstos pasitikėjimu Dievu, Jo žodžiu ir konkrečiais pažadais, Kristaus krauju. Kadangi prietarai yra tikėjimas kuo tik nori, tik ne Dievu, tai yra įsakymo “Neturėsi kitų dievų mano akivaizdoje” sulaužymas. Šis įsakymas duotas ne todėl, kad Dievas serga didybės manija, o tam, kad apsaugotų žmogų nuo pavojingos ir bevertės praktikos.
Dievas padarė laukinius žvėris, gyvulius ir visokius roplius, kiekvieną pagal jų rūšį. Ir Dievas matė, kad tai buvo GERAI. Dievas tarė: “Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir panašumą. Viešpataukite žemėje ir užvaldykite ją, viešpataukite jūros žuvims, padangių paukščiams ir kiekvienam gyvam padarui, kuris kruta ant žemės!” TAIP PARAŠYTA PIRMOJE MOZĖS KNYGOJE.
Katalikybė (krikščionybė platesne prasme) atėjo iš žydų tikėjimo. Bet pats žodis IZRAELIS reiškia "kovojantis su Dievu".
Biblija jėga, bet ji nėra etiška. Kiekvienas žmogus turi atrasti tiesą sau. Bet nereikia įžeidinėti žmonių.
"Neįmanoma teisingai valdyti pasaulio be Dievo ir Biblijos", taip teigė JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas. Kaži ar tai žino mūsų valdininkai?
Keistuolis 1999 m. Kristus prisistato žmogui. Pasiuntus laišką el. trys atskiros vienos knygos dalys. Perteikti ypatingai gerai! Tekstus neįtikėtinai tiksliai. Parodytą atsakingumą ir stropumą!
Žydai patyrė Holokaustą, nes neatpažino ir nepripažino Jėzaus Holokausto ant kryžiaus. Žydų tauta nėra atleista nuo Senosios Dievo Sandoros vykdymo ir jai pildosi sandėrio iš Levito 26 sk.
Daug kas priklauso nuo žmogaus mąstymo. Vienas pagrindinių mūšių dėl žmogaus sielos vyksta jo paties prote. Tikinčiųjų protas - ne tik ne išimtis, bet turbūt dar atkaklesnių ir stipresnių velnio atakų taikinys, negu kad netikinčiųjų.
Klausimas ne apie tai, kad ST buvo įstatymu, o kad tame "įstatyme" DIEVAS baudžia žmones (ar tautas) mirtimi. Žmonės taip pat baudžia kitus žmones mirtimi. Teisėjai nuteisia kalinius mirtimi ne iš neapykantos, o pagal įstatymą. ST, kai dar nebuvo apreikšta Dievo malonė - amnestija - taip pat buvo įstatymas. Pavyzdžiui, už paleistuvystę užmėtydavo akmenimis. Prisiminkite NT, kai pas Jėzų atveda paleistuvę. Ar jis ją liepia nužudyti? Jis atleidžia jai, liepdamas eiti ir daugiau nebenusidėti. Visi nusidėjo ir stokojo Dievo garbės. Tačiau yra ir įstatymo dvasia, yra atgimimas per Kristų, atpirkimas nuo nuodėmės - t.y. nusikaltimo - mes turime malonę.
Yra tikėjimas, yra ir prietarai. Prietaras - tai tikėjimas kuo tik nori, tik ne Dievu. Tai yra įsakymo "Neturėsi kitų dievų mano akivaizdoje" sulaužymas.
Ką manote apie Y2K problemą? Ar tai ir bus pasaulio pabaiga? Daugelis taip mano...
Tai masinis sunaikinimas.
Biblija - pati svarbiausia Žemės Vakarų pusrutulio knyga - ir ne tik ten. Todėl labai puiku, kad atsirado tokia svetainė...
Ar negalima apsieiti be kičo? Kodėl kai kurie straipsnelių autoriai nepateikia el. pašto, bijo atsakymo? Vartiklis - bendrai - visai neblogas sumanymas. Tikrai negerai, kad kai kurie autoriai vengia atsakyti į klausimus.
Žinoma, Biblija yra vertingas kultūros paminklas, bet žiūrėti į ją rimtai XX a. pabaigoje, atleiskite, man tikrai neatrodo vertas dėmesio užsiėmimas... Ji yra tik madingas atributas, kuriuo galima pasipuikuoti prieš kitus, o praktiniam elgesiui su kitais žmonėmis neturi nė mažiausios įtakos. Pavyzdžiui, biblinis "nežudyk" dabar yra transformuojamas (aukštu valstybiniu lygiu) į pasigailėjimą visokiems išsigimėliams. O ką daryti, jei mane žudo kasdieniniame gyvenime - pav. žiaurus plėšrūnas (rotveileris, dobermanas), kuris į visus žiūri kaip į pirmuosius priešus (kuriuos yra pasiruošęs momentaliai nužudyti, jei tik jo šeimininkas pritrūks kvapo ir neišlaikys pavadėlio). O ką daryti lifte?
Ar ji mūsų fizinio kūno dalis? Bet ar jie turi sielą?
Kviečiu paskaityti Pradžios 12 ir 20 sk. Jo žmona faraonas pasieme. Gerai, kad Dievas yra... Bent jis pagelbėjo Sarai.
Lietuviams neįprasta didžiuotis nei žmonomis, nei seserimis.
Grumtynės su Dievu tikrai nėra priežastis žydų persekiojimui. Paskaitykite Jokūbo istoriją ir kaip jis kovojo su Dievu ir ką reiškia galynėtis su Dievu. Juk Dievas davė jam šį vardą - Izraelis. Ir dar palaimino ...;) Izraelio istorija aprašyta Pradžios knygoje, 32 skyriuje 22-32 eilutės.
Mokyklose per tikybos pamokas studijavome tik vieną religiją. Apie kitas religijas plačiau, mokėmės tik per istorijos pamokas. Šiaip labai domiuosi senovės Lietuvių tikėjimu ir džiaugiuosi, kad galiu čia apie tai paskaityti.
Sveiki. Aš norėčiau pakalbėti apie tikybos pamokas mokykloje. Kai aš buvau mokinė, mokykloje negalima buvo net ir užsiminti apie tikėjimą, ar Dievą, nors ir oficialiai buvo skelbiama tikėjimo laisvė. Po pirmos komunijos, tuo tikėjimas man ir baigėsi. Mama mano ir močiutė lankė bažnyčią, o tėvas vadino save laisvamaniu. Aš buvau palikta pati sau. Be to, vaikystėje ir jaunystėje retas kuris gilinasi į tikėjimą, nesigilinau ir aš. Bet laikai pasikeitė. Jau ir mokykloje yra tikybos pamokos. Mano sūnaus auklėtoja labai rūpinasi, kad jos auklėtiniai lankytų bažnyčią ir net daro spaudimą tėvams, bando paveikti tėvus per vaikus. Man labai nemalonu, kad ji kišasi į mano gyvenimą. Juk tikėti žmogus turi pats, o ne kieno nors verčiamas. Juk galima žmogų priversti kas sekmadienį eiti į bažnyčią, bet jis ne būtinai bus nuoširdžiai tikintis. Man įdomu, ką mano kiti šiuo klausimu?
Kol kas nenoriu nieko ypatingo pasakyti, tik stebėti. Pasigendu lietuviškos veiklos. Čia, kur aš gyvenu, tik per 100 lietuvių, daugiausia virš 70 metų amžiaus.
Dievas - visuma: ir šviesioji, ir tamsioji pusės; ir Jis - geriausias mano draugas. Matai, čia žmonės išskyrė: šviesiąją ir tamsiąją puses, taip, kad bet koks žmogus, kad ir tikybos mokytoja, tau suoks tą patį. Dievas sukūrė ir šviesą, ir tamsą, ir gėrį, ir blogį. Pabandyk įkirsti:)) JIS Sukūrė VISUMĄ:))) Garantuoju, kad nepavyks suvokti ir tuoj pat užgrius prieštaravimų lavina.
Mama 2008 m. Su begaliniu liūdesiu, tačiau su šviesiu, mielieji, pildydama paskutinę savo dukros (kuri jums žinoma Auroros vardu) valią, pranešu: praėjusią naktį Aurora pasimirė. Palaikai bus pašarvoti Šv. Onos bažnyčioje. Pildant jos valią, palaikai bus kremuoti, ir lapkričio 15 d. 12:00 val. patalpinti į meteorologinį zondą, iš Vilniaus katedros aikštės, bus paleisti į dangų. Dukra, prieš mus palikdama, prašė jums pasakyti, kad dėl savo mirties nieko n...
