Violeta Mičiulienė - tai ne tik aktorė, humoristė, režisierė, bet ir populiari tinklaraštininkė, žavinti savo energija ir gebėjimu įžvelgti gyvenimo grožį paprasčiausiuose dalykuose. Ji yra gyvenimo stebėtoja ir tekstų kūrėja, kurios tinklaraštis „ViPirmadienis“ įkvepia tūkstančius skaitytojų savo jautriais, ironiškais, bet visada tikrais pasakojimais apie mus visus.
Karjeros Pradžia ir Darbas Televizijoje
Violeta Mičiulienė prisimena, kad televizija jos gyvenime atsirado netikėtai, kartu su laida „Nosis“. Ji nesiekė šlovės šou pasaulyje ir netgi bijojo nepateisinti lūkesčių, nes nuo vaikystės turėjo kompleksą, jog netinka šiai sričiai. „Paprašiau tik paros apsispręsti. Bijojau, kad nepateisinsiu lūkesčių. Nuo vaikystės turiu šį kompleksą. Dar ir dabar manau, kad netinku šou pasauliui. Ir humoriste mane vadina po vaidmenų televizijoje, nors niekada ja nebuvau. Esu aktorė ir noriu vaidinti labai rimtus vaidmenis“, - sako ji.
Vėliau, pradėjusi dirbti su šviesaus atminimo Vytautu Šapranausku laidoje „Puikusis šou“, ji geriau pažino legendinį aktorių. Jų bendravimas atskleidė V. Šapranausko vienatvę ir jam prilipdytą humoristo etiketę, kuri priminė ir pačios Violetos patirtį. „Jis sakė, kad tai tarsi traukinys, kuriame atsidūrė ir nespės iššokti nesusižalojęs. Kito tokio intelektualaus, talentingo, nuoširdaus, profesionalaus ir puikaus žmogaus nesu sutikusi. Jis niekada manęs nėra pavedęs. Net susilaužęs ranką dirbdavo ir viską padarydavo profesionaliai. Jį pražudė vienatvė. Negalėjo pakęsti menkystų, kurių buvo labai daug. Sunku paneigti tą įvaizdį, kurį tau sukuria televizija ir kuriame tave prisimena žiūrovai. Suprantu, kad sau nebepriklausau ir jei rimtai kalbu, skaitau poeziją, žmonės labai nustemba, apsiverkia. Po susitikimų jie sako, kad to iš manęs nesitikėjo. Nenusiimsi taip paprastai tos juokdario kepurės. Kuo bebūčiau, mane mato kaip humoristę, nors tokia nesu“, - tramdydama emocijas prisiminė pašnekovė.
„Miesčionys“ ir Kiti Projektai
Violeta Mičiulienė taip pat vaidino lietuviškame humoristiniame seriale „Miesčionys“ (2003-2005 m.), sukurtame humoro kolektyvo „Ambrozija“. Šis serialas vaizdavo į miestą atsikėlusios nesusipratėlių Galvanauskų šeimynėlės nuotykius ir jų kaimynų, inteligentų Kojalavičių, gyvenimą. Serialas atskleidė amžiną lietuviško kaimo ir miesto konfliktą, o kūrėjų įsitikinimu, tiek Galvanauskai, tiek Kojalavičiai buvo „tikri miesčionys“. Nors seriale nebuvo politikos, tačiau jame puikiai užčiuopiamas visuomenės gyvenimo pulsas.
Grįžimas į „Ambroziją“
2008 metais V. Mičiulienė paliko humoro grupę „Ambrozija“, tačiau vėliau vėl grįžo. Aktorė teigia, kad išėjo tam, jog galėtų padirbėti su savimi, o sulaukusi kolegų prašymo sugrįžti, ilgai nedvejodama prisijungė. „Man dar gyvenime neteko iš niekur išeiti trenkus durimis. Aš pasakiau, kad noriu pasivaikščioti ir išeinu be pykčių“, - sako ji.
Violetos Požiūris į Gyvenimą
Violeta įsitikinusi, kad nemažai problemų kyla dėl nemokėjimo atsisakyti. Nors ir nori, kad visi draugautų ir aplink nebūtų pykčio, tai atima jos energiją. Ji jaučia, kad kartais negyvena savo gyvenimo, o tik padeda kitiems. „Negavau jokio įsakymo gelbėti pasaulį, bet imuosi to. Gaunu nemažai laiškų su pagalbos prašymais. Supratau, kad problema yra manyje. Nemoku pasakyti griežto „ne“. Tačiau tai padėjo susikurti savo taisykles ir atskirti tinginius. Nereikia gailėtis atsisakius santykių, kurie neturi ateities ar žmogaus, kuris tau daro tik blogą įtaką. Tačiau žmonės nesupranta, kodėl išeinu tyliai ir nieko nesakiusi. Kita vertus, ir pati negaliu nematyti, jei kam reikia pagalbos ar žmogus patenka į bėdą. Tuoj pat važiuoju gelbėti ir jei manęs nestabdytų vaikai, turbūt palapinėje gyvenčiau, nes tiesiog viską išdalinčiau (juokiasi). Dalindamasi ir padėdama jaučiuosi labai gerai. Mano močiutė gražiai apie tai sakydavo, jog kai gauni, pilnėja tavo delnai, o duodant pilnėja širdis“.
Šiandien V. Mičiulienę labiausiai stebina dirbtinės gyvenimo taisyklės ir žmonės, kurie siekia sukurti norimą įvaizdį socialiniuose tinkluose. Pati ji į šou pasaulį atėjo jau būdama susiformavusi kaip asmenybė, todėl žvaigždžių liga nesusirgo. Ji pasirinko ramesnį gyvenimą gimtajame Subačių miestelyje, kur randa ramybę.
Naujas Etapas: Tinklaraštis „ViPirmadienis“
Pastaraisiais metais Violeta Mičiulienė atrado save naujoje srityje - tinklaraštininkystėje. Jos tinklaraštis „ViPirmadienis“ sulaukė didelio susidomėjimo. Pavadinimas „ViPirmadienis“ pasirinktas neatsitiktinai - pirmadienis simbolizuoja naują pradžią, kuri visada būna sudėtinga. Violeta savo tekstais siekia padėti žmonėms atidaryti duris į naują savaitę ir suteikti tikėjimo, kad viskas bus gerai.
„Man dar gyvenime neteko iš niekur išeiti trenkus durimis. Aš pasakiau, kad noriu pasivaikščioti ir išeinu be pykčių. Tačiau ir be to turiu nemažai veiklos. Susitinku su žmonėmis kultūros namuose, bendrauju su bendruomenėmis ir suteikiu žmonėms viltį vien savo pasakojimais. Manau, kad šiame pragariškame pasaulyje žmonėms labai trūksta vilties. Pasakoju jiems apie save, įvairius įvykius, kurie pamoko. Sakau, kad reikia kabintis į gyvenimą, neprarasti vilties ir kaip išgyventi. Pasaulyje yra daug pykčio, kuris ateina iš nevilties. Šiuo metu taip pat planuoju išleisti tokio pobūdžio knygą“, - pasakojo DELFI pašnekovė.
Studijos ir Paskirties Atradimas
Nustojusi save stabdyti mintimi „Ką žmonės pasakys?“, Violeta vėl tapo studente - įstojo į Klaipėdos universitetą mokytis teatrologijos. Ji sako, kad pirmąkart gyvenime pajuto malonumą mokytis dėl savęs. Šiemet magistro diplomą atsiėmusi aktorė suprato savo paskirtį: „Visai neseniai supratau savo paskirtį. Aš nei artistė, nei režisierė, nei rašytoja. Aš esu žmogus, kuris privalo kitiems duoti viltį.“
V. Mičiulienė šiandien gyvenimo siunčiamoms galimybėms drąsiai sako „taip“ ir kitiems įrodo, kad amžius - ne riba mokytis, tobulėti, siekti savo tikslų ir būti laimingam. Vis dėlto prisipažįsta, kad jaunystėje ją kaustė baimė. „Seniau bijodavau, neleidau sau klysti, o jeigu suklysdavau, negalėdavau to atleisti ir pripažinti. Tik dabar suvokiu, kad baimė mus kausto, įkalina. Ir kai ateina toks amžius, nieko nebebijai prarasti“, - laidoje sakė aktorė.
Požiūris į Vienatvę ir Santykius
Vienatvė nesvetima ir pačiai Violetai, kuri atvirai pripažįsta, kad mieliau renkasi būti viena. Ji tai aiškina tuo, kad yra vienturtė ir būti vieniša jai natūralu. Violeta neišgyvena ir dėl skaudžių skyrybų su vyru. Draugiškai bendraujantys buvę sutuoktiniai išliko gerais pažįstamais. Kita vertus, keliauti viena ji vis dar neišmoko. „Mane tai pakrauna energija. Netrukus keliausiu pas vaikus į Škotiją, vėliau pas draugus į Italiją. Viena keliauti nemoku. Man reikia dalintis įspūdžiais, o to nepadarysiu be šalia esančio žmogaus. Noriu džiaugtis kartu“.
Kova su Svorio Pokyčiais
Po skyrybų Violeta ne kartą kalbėjo ir apie besikeičiantį svorį. Prieš kurį laiką svėrusi net 130 kg, šiandien ji atrodo neatpažįstama. Moteris įsitikinusi, jog laimė yra ėjimas savo tikslo link. „Galėčiau numesti ir daugiau, nors esu savimi patenkinta. Mane žmonės matė visokią, ir kad ir kiek numesčiau, esu apvali. O tokie žmonės yra laimingi, nes jie yra sotūs, laimingi ir pavalgę. Aš niekada nebuvau graži ar tokia, dėl kurios vyrai gatvėje krenta po kojomis, bet kiek turiu savyje, esu visiškai patenkinta. Iš visų vaikystės kompleksų liko tik vienas - kompleksų neturėjimas. Nebebijau būti savimi. Nebereikia vaidinti gudresnės ar gražesnės. Nepatinku? Viso gero“.
Gimtadienio Tradicijos
Violetai gimtadieniai visuomet buvo nejaukūs, todėl ji stengiasi nuslėpti pačią šventę, o ne metus. Ji mano, kad didžiausias darbas ir padėka gimimo proga tenka mamai ir tėčiui. Nors mamos neteko prieš 35 metus, gimtadienio proga ji niekada nepamiršta tėčio: aplanko jį, padovanoja gėlių ir gražių žodžių. Ji sako, kad 50-metis yra vienintelis gimtadienis, kurį kiekvienas turėtų švęsti.
Sveikatos Iššūkiai ir Požiūris į Juos
V. Mičiulienei buvo diagnozuota cukraligė, tačiau ji į tai žiūri optimistiškai. Taip pat moteris prasitarė, kad jai teks gydytis skydliaukę, tačiau dėl to neišgyvena. Violeta ragina visus žmones tikrintis sveikatą reguliariai, o ne tik tada, kai ji sušlubuoja.
Ryšys su Šeima
Violeta mama neteko prieš 30 metų. Jos tėvas, sulaukęs 81 metų, yra aklas ir jam reikalinga nuolatinė pagalba. Violeta labai vertina savo tėvo gyvenimo draugės Janinos rūpestį ir pagalbą. Ji džiaugiasi savo dviem suaugusiais sūnumis ir tikina, kad jai svarbiausia jų ir tėvo nuomonė.
Violeta Mičiulienė yra puikus pavyzdys, kaip svarbu nebijoti būti savimi, siekti savo tikslų ir džiaugtis gyvenimu nepaisant amžiaus ar iššūkių. Jos atvirumas, nuoširdumas ir gebėjimas įžvelgti grožį kasdienybėje įkvepia daugybę žmonių.
tags: #violeta #miciuliene #gimimo #metai
