Kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo poreikius ir rodyti jautrumą. Nors egzistuoja bendros rekomendacijos dėl miego ir budravimo laiko, svarbiausia yra stebėti savo mažylį, atpažinti jo nuovargio požymius ir prisitaikyti prie jo ritmo. Per trumpas budravimo laikas gali lemti, kad vaikas nenorės miegoti, o per ilgas - pervargs, sunkiau užmigs ir dažniau prabus. Planuojant ir analizuojant kūdikio miegą, svarbu atsižvelgti į abu aspektus: kiek valandų per parą miega vaikas ir koks yra kūdikių budravimo laikas tarp miegų. Šie du aspektai yra glaudžiai susiję: jei budravimo tarpai per ilgi, dažniausiai nukenčia ir bendra miego trukmė bei kokybė.

Naujagimių miego ritmas yra labai chaotiškas, tačiau mažyliui augant, su kiekvienu gyvenimo mėnesiu atsiranda šioks toks ritmas, kurį tėveliai, sudarydami mažyliui ir, žinoma, visai šeimai tinkamiausią dienotvarkę, gali koreguoti. Vaikui augant, dienos pogulių skaičius bei trukmė mažėja, taip pat trumpėja reikalingų išmiegoti valandų skaičius per parą. Vertinant šias rekomendacijas, labai naudinga kartu žiūrėti ir į tai, kiek laiko vaikas būna pabudęs tarp miegų. Pavyzdžiui, jei bendra paros miego trukmė atrodo tinkama, bet kūdikių budravimo laikas nuolat „šokinėja“ - vieną dieną budravimas trunka vos valandą, kitą - jau tris, - dažniausiai tai atsispindi ir elgesyje: vieną dieną vaikas būna linksmas ir pailsėjęs, kitą - irzlus ir pervargęs.

Svarbu suprasti, kad kūdikių budravimo laikas nėra griežtas grafikas - vieną dieną mažylis gali pavargti šiek tiek greičiau, kitą - išbūti truputį ilgiau. Minėtas elgesys, jei artėja dienotvarkėje numatytas miego laikas, yra visiškai normalus. Jei pastebite, kad vaikas nuolat rodo nuovargio ženklus anksčiau, tai ženklas, kad realus Jūsų mažylio poreikis yra kitoks. Tokiu atveju daug naudingiau pasitikėti ne teorija, o savo vaiku - sutrumpinti budravimo tarpą, jį švelniai nuraminti ir pasiūlyti miegą anksčiau.

Kūdikio miego ypatumai ir budravimo laikas

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad naujagimių miego ritmas skiriasi nuo suaugusiųjų. Naujagimiai neturi nusistovėjusio paros ritmo ir miega daugiausiai lengvu miegu, todėl jie lengvai pažadinami. Alkis taip pat reguliuoja naujagimio miego ritmą, nes jam reikia dažnai valgyti. Naujagimiai pirmą mėnesį turėtų miegoti apie 15-18 valandų per parą. Nuo 2 mėnesių iki maždaug 4 mėnesių amžiaus mažyliai per parą jau miega šiek tiek mažiau, įprastai - apie 16 valandų.

2 mėnesių kūdikio budravimo laikas:

• Būdravimo laikas: 45-60 min.
• Paros miegas: 15-18 val.
• Poguliai: 4+.

Ankstyvaisiais mėnesiais natūralu, jei mažylis nori būti fiziškai prisiglaudęs prie mamos, geriausiai jaučiasi migdomas ant rankų. Kol formuojasi dienos ir nakties ritmas (maždaug iki 2 mėn. vidurio), būdravimo laiką leiskite dienos šviesoje, poguliams migdykite taip pat šviesiame kambaryje. Nenustebkite, jei mažylio naktis prasidės gana vėlai, apie 23-24 val. Tai gana įprasta formuojantis dienos ir nakties ritmui. Šiuo metu mažylio miego ciklą sudaro tik 2 fazės: gilaus ir negilaus miego. Negilaus miego fazėje mažyliai gali raukytis, judėti, leisti įvairius garsus, šypsotis ar net prasimerkti. Tai yra visiškai natūralu ir dėl to nereikia nerimauti.

Svarbiausi 2 mėnesių kūdikio pasiekimai ir raida

Didžiausias dviejų mėnesių mažylio pasiekimas - galvytės pakėlimas. Tokio amžiaus kūdikiai remiasi į kietą pagrindą rankytėmis, galvutę kelia maždaug 45 laipsnių kampu ir svyruojančią bei siūbuojančią išlaiko apie 10 sekundžių. Kai kurios mamos džiaugiasi stipriu mažyliu, keliančiu galvytę net 90 laipsnių kampu, tačiau šis požymis reiškia padidėjusį raumenų tonusą. Kasdien bent kelis kartus guldykite vaikelį ant pilvuko, leisdami jam stiprinti bei mankštinti rankų, nugarytės ir sprando raumenukus.

Gimęs mažylis paprastai laiko suspaustus kumštukus. Dabar gali stebėti vis dažniau atsigniaužiančius delniukus. Jeigu paduosi žaisliuką, galbūt kelias sekundes jį išlaikys. 2 mėnesių vaikutis stebi aplinką, girdi garsus. Jeigu mažylis itin susiraukė ar išsigando išgirdęs garsą, reikėtų kažkiek laiko jo vengti. Vaikas atpažįsta mamą ir jos balsą, nusiramina imamas ant rankų. Žmones sieja su jų elgesiu, pavyzdžiui, mamą - su maistu.

Kai kurie mažyliai pradeda šypsotis itin anksti, tačiau dauguma valingai tai daro nuo 2 mėnesių. Šypseną seka ir įvairūs gerkliniai (a, e) bei gomuriniai (gh, ch) garsai. Kūdikis noriai bendrauja su šeimos nariais, stebi judantį žmogų ir įnirtingai mojuoja rankytėmis ir kojytėmis. Koordinuoja akių judesius, nors kartais dar gali pažvairuoti. Seka ryškų žaisliuką (ypač raudoną), vedžiojamą nuo vieno akies kampučio iki kito. 2 mėnesių mažylis susidomi savo rankytėmis, bando kišti jas į burną.

Kada sunerimti ir kada kreiptis į gydytoją?

Kada sunerimti?

• 2 mėnesių mažylis turi fokusuoti žvilgsnį į žaisliuką ar mamytę.
• Garsai. Jeigu mažylis nereaguoja į garsus, nekrūpčioja nuo netikėtų garsų, nesuka galvytės garso šaltinio link.
• Žvilgsnis. Jeigu mažylis nesidomi aplinka, nežiūri į žaislus, nefokusuoja žvilgsnio.
• Momenėlis. Jeigu ramybės būsenoje vaiko momenėlis pastebimai išsipūtęs ar įdubęs.
• Atpylimas. Jei kūdikis nuolat atpila didžiąją dalį pieno, yra neramus ir neauga svoris.
• Vidurių užkietėjimas. Paprastai 2 mėnesių kūdikiai tuštinasi 1-5 kartus per parą. Kartais nutinka, kad kūdikis nesituština kelias paras, tačiau tai retas atvejis. Jei įtari, kad mažyliui užkietėjo viduriai, pasitark su gydytoju.

Pas daktarą:

• Šeimos daktaras. Iki metukų kūdikis kas mėnesį sveriamas, matuojamas, vertinama fizinė ir psichomotorinė būklė, renkami medicininiai duomenys. Jeigu šeimos gydytojas ar pediatras pastebi kokių nors sveikatos sutrikimų ar patologiją, gali siųsti konsultuotis su specialistais arba atlikti kraujo ar kt. išsamesnius tyrimus.
• Skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 2 mėnesių kūdikiai turi būti skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, pneumokokinės infekcijos ir Haemophilus influenzae B tipo infekcijos. Nuo šių ligų skiepijama valstybės lėšomis, skiepą paskyrus šeimos gydytojui arba pediatrui.
• Mankšta. Nuo 1,5-2 mėnesių amžiaus patariama daryti masažą ir mankštelę. Tai gali atlikti specialistas arba patys tėvai. Iki trijų mėnesių kūdikių raumenų tonusas dažniausiai būna padidėjęs, todėl mankštelės tikslas - atpalaiduoti viršutinių ir apatinių galūnių lenkiamuosius raumenis. Pratimai turi atitikti amžių. 2 mėnesių kūdikius galima lengvai masažuoti, glostyti, trinti. Mankštą rekomenduojama atlikti kasdien tuo pačiu metu, 30 minučių prieš maitinimą arba praėjus 1-1,5 valandos po valgio. Trukmė - 7-8 minutės. Kiekvienas pratimas arba masažo veiksmas kartojamas 2-5 kartus:
• Sulenkti ir ištiesti kojų bei rankų pirštukus;
• Paguldytam ant pilvuko kūdikiui leisti atsispirti kojytėmis nuo mamos delno;
• Gulinčiam ant šono mažyliui pirštais braukti per stuburiuką iš apačios aukštyn;
• Paguldyti kūdikį ant nugarytės, ranka suimti abi jo kojytes, o kita ranka paimti mažylį už rankos ir versti ant šonelio. Kūdikis pats pasuks galvą, petukus ir persivers ant pilvo.
• Gulintį ant pilvo mažylį šiek tiek kilstelti, paėmus už pažastų. Kūdikio galva ir viršutinė liemens dalis išsilenks atgal.

Konsultacija: Miegas - procesas, ne mažiau svarbus už maistą ar vandenį. O kartais - net ir svarbesnis. Tiesa, neretai miego nauda, o tiksliau - jo trūkumo žala emocinei ir fizinei sveikatai - yra nepakankamai vertinama. Iš tiesų yra priešingai. Vaikai, lyginant su suaugusiais, miego trūkumui yra kur kas jautresni. Miegodamas vaikas ne tik pailsi nuo aktyvios kasdienės veiklos bei įspūdžių pilnos, turiningos pažinties su supančiu pasauliu. Kūdikio miegas - procesas, kurio metu mažylio organizmas vystosi, organai atsistato, o įvairios fiziologinės funkcijos - stabilizuojasi. Galiausiai, su kokybiškai, pakankamai laiko (ne tik naktį, bet ir dienos metu) pailsėjusiu vaiku ir tėveliams sutarti yra gerokai paprasčiau.

Atpylimas: Kūdikiai atpylinėja, kai per daug suvalgo arba valgydami priryja oro. Taip nutinka godžiai žindantiems kūdikiams, kai pienas iš krūties per lengvai arba per sunkiai ištraukiamas, kai maitinama iš buteliuko, ir čiulptuko skylė per didelė ar per gulsčiai laikomas buteliukas. Prisirijęs oro kūdikis būna neramus, nenori valgyti. Reikėtų kūdikį dažniau palaikyti stačią, patrinti nugarytę, maitinant net keletą kartų leisti atsirūgti ir vėl žindyti. Jei kūdikis atpila didžiąją dalį pieno, jam neauga svoris, tuomet reikia susirūpinti. Gal tai vėmimas, kuris būna sergant infekcinėmis ligomis, prievarčio spazmu, prievarčio stenoze, smegenų patologija.

Vidurių užkietėjimas: Kūdikis gali nesituštinti nuo 3 iki 5 parų. Krūtimi maitinamiems kūdikiams retai užkietėja viduriai (išmatos nebūna kietos, formuotos, tuštinamasi lengvai ir neskausmingai). Jei dirbtinai maitinamo kūdikio išmatos yra kietos, reikia įsitikinti, ar teisingai ruošiami mišinukai (ar nėra per daug koncentruoti). Užkietėjimo priežastis gali būti ir alergija karvės pienui. Jei kūdikis retai tuštinasi, reikia išsiaiškinti, ar pakankamai gauna maisto (netrūksta pieno). Esant vidurių užkietėjimui, vystosi disbiozė (žarnyno natūralios mikrofloros sutrikimas). Tai gali nutikti ir dėl netinkamos vitamino D dozės. Gali būti ir organinių vidurių užkietėjimo priežasčių.

Miego regresas: 4 mėn. sulaukę anksčiau puikiai miegoję kūdikiai gali pradėti miegoti ilgesnėmis atkarpomis, nenorėti miegoti arba dažniau pabusti: tai vadinama miego regresija. Tai visiškai normalus reiškinys, būdingas 4, 6, 8-10 ir 12 mėn. kūdikiams. Ketvirtąjį mėnesį miego regresija pasireiškia dėl to, kad tuo metu mažylis daug aktyviau pradeda domėtis aplinka, jis atranda žaislus, žmones, įdomią veiklą ir t.t.

Kortizolio įtaka: Kortizolis - tai stimuliuojantis hormonas, neigiamai veikiantis nusiraminimo bei užmigimo procesą. Žinoma, saulės, o ypač - „mėlyna“ šviesa, skleidžiama televizoriaus, kompiuterio, telefonų ir kitų ekranų - vieni iš pagrindinių kortizolį gaminančių veiksnių.

Saugus miego aplinka: Norint, jog vaikas greitai užmigtų ir gerai, be dažnų pabudimų, miegotų, patalpoje turi būti tamsu, tylu ir ne per karšta (idealu - 18,5 ° C - 21 ° C). Būtent tamsa skatina melatonino gamybą. Norėdami neišbalansuoti šio proceso, likus bent valandai iki vaiko dienotvarkėje numatyto miego laiko, pasistenkite, jog būtų išjungti ryškios šviesos šaltiniai. Efektyviai dienos šviesą užtamsinančias „blackout“ užuolaidas rekomenduoju naudoti ne tik patalpoje, kurioje miega vaikas, bet ir Jūsų miegamajame.

tags: #kiek #budrauja #2 #menesiu #kudikis

• Saulės poveikis kūdikių ir vaikų odai
• Placenta – gyvybės medis
• Instrukcijos eglučių gamybai
• Kaip apskaičiuoti motinystės išmokas
• Svarba jodo nėštumo metu