Ši knyga − tai lietuvių moterų literatūros istorija, suskirstyta į dvi dalis − iki 1940 m. ir 1940−2000 m. Joje žymios lietuvių literatūrologės V. Daujotytės- Pakerienės naujas įdėmus žvilgsnis į didžiųjų praeities ir dabarties moterų − Žemaitės, Šatrijos Raganos, Salomėjos Nėries, Liūnės Sutemos, Juditos Vaičiūnaitės, Birutės Baltrušaitytės − ir daugybės kitų poečių ir prozininkių kūrybą. „Parašyta moterų“, vadinasi, parašyta ir kalba, atitinkančia moters pasaulio supratimą, vertinimą, raišką“, − sako autorė.

Moterų rašymas nėra priešingas vyrų kūrybai, tiesiog jis kitoks. Čia neapeitina ir jausmų, emocijų istorija.

Moterys literatūroje: nuo raganų iki poečių

Istorija atskleidžia daugybę moterų, kurios savo kūryba praturtino lietuvių literatūrą. Nuo XX amžiaus pradžios, kai moterys dar tik drįso atsiskleisti kaip rašytojos, iki šių dienų, kai jų balsai skamba drąsiai ir įvairiapusiškai.

Viltinga XX amžiaus anga

• Žemaitė - viena ryškiausių lietuvių prozininkių, savo kūryboje nagrinėjusi kaimo buitį ir moterų likimus.
• Gabrielė Petkevičaitė-Bitė - visuomenės veikėja, rašytoja, savo darbuose kėlusi moters emancipacijos klausimus.
• Lazdynų Pelėda: rašytojos seserys - seserys Ivanauskaitės, kūrusios realistinius pasakojimus apie lietuvių tautos gyvenimą.
• Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana - viena populiariausių XIX a. pab. - XX a. pr. rašytojų, savo kūryboje nagrinėjusi dorovės, tikėjimo ir moters savęs ieškojimo temas.
• Ona Pleirytė-Vaidilutė - savo dienoraščiuose atskleidusi moters kasdienybę ir dvasinį pasaulį.
• Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė - pirmoji lietuvių dailės istorikė, visuomenininkė, savo veikla prisidėjusi prie moters vaidmens visuomenėje kėlimo.

Nepriklausomybės laikas ir pokario rašytojos

• Salomėja Nėris - viena žymiausių XX a. lietuvių poečių, kurios eilėraščiuose atsiskleidžia meilė Tėvynei, gamtai ir žmogui.
• Ieva Simonaitytė - Mažosios Lietuvos rašytoja, savo kūryboje vaizdavusi Mažosios Lietuvos gyventojų dalią.
• Petronėlė Orintaitė - poetė ir publicistė, aktyviai reiškusis moterų judėjime.
• Nelė Mazalaitė - poetė ir prozininkė, savo kūryboje nagrinėjusi moters likimo temas.
• Birutė Pūkelevičiūtė - poetė, vertėja, viena iškiliausių pokario kartos lyrinių poečių.
• Liūnė Sutema - poetė, prozininkė, eseistė, kurios kūryboje svarbią vietą užima egzistenciniai motyvai.
• Janina Degutytė - poetė, kurios eilėraščiuose derinamas lyrinis išgyvenimas su filosofine refleksija.
• Judita Vaičiūnaitė - poetė, prozininkė, dramaturgė, viena ryškiausių XX a. antrosios pusės lietuvių poečių.
• Onė Baliukonė - poetė, kurios kūryba pasižymi ironija, autoironija ir neįprastais metaforiniais sprendimais.
• Nijolė Miliauskaitė - poetė, kurios eilėraščiams būdingas subtilus jausmų ir minčių pasaulis.
• Gražina Cieškaitė - poetė, kurios kūryboje ryškus moteriškumo ir tragiškumo derinys.

Klausimai, kurių neįmanoma apeiti: motinystės įdubos ir moters likimas

XX a. antroji pusė ir vėlesnis laikotarpis atnešė naujus iššūkius ir perspektyvas moterų literatūroje. Julios Kristevos trikdantis diskursas atvėrė naujas galimybes analizuoti moters patirtį, o tokios autorės kaip Vanda Juknaitė savo kūryboje gilinasi į motinystės įdubas ir moters likimo universalius klausimus.

Trys prozos tekstai, keturi moterų likimai

• Perlaužta. Dalia Grinkevičiūtė: ugnis maiše. - Autorės dienoraštis, atskleidžiantis tremties baisumus ir žmogaus stiprybę.
• Smiltis: benamė tremtinė. - Pasakojimas apie moters, netekusios visko, likimą.
• Diana Glemžaitė: tarp laiško ir eilėraščio. - Autorės laiškai ir eilėraščiai, atspindintys jos vidinį pasaulį ir kūrybinius ieškojimus.
• Onutė Alksnytė-Garbštienė: dienoraščio teisybė. - Dienoraštis, atskleidžiantis moters gyvenimą ir patirtis skirtingais istorijos laikotarpiais.

Išsilaikiusios ir išlaikiusios: moters stiprybė ir tapatumas

• Perskyra: Marija Gimbutienė - Autorės, garsios archeologės ir kultūros tyrinėtojos, gyvenimo ir veiklos apžvalga.
• Įsirašančios. Birutė Pūkelevičiūtė. Liūnė Sutema. Janina Degutytė. Judita Vaičiūnaitė. Onė Baliukonė: rizikuojantis raštas ir balsas. Nijolė Miliauskaitė: tarp daiktų aiškumo ir sielos labirinto. Gražina Cieškaitė: tragiškasis moteriškumo aspektas. - Kolektyvinė monografija, nagrinėjanti šių poečių kūrybą ir jų indėlį į lietuvių literatūrą.
• Trys moterų tekstai apie Kasandrą. Dvi Antigonės. - Analizė moterų, kurios, kaip ir mitinės Kasandra ir Antigonė, susiduria su likimo iššūkiais.
• Perskyra: Monika - Likiminės sankirtos tekstuose. Egzodo augintinės. Kelio ieškančios savo žemėje. Žodžių punktyrai. Žodis, kuris pritraukia. Moterų eilėraščiai-maldos. Negalia kaip kūrybos galia. - Straipsnių rinkinys, nagrinėjantis įvairias moterų patirtis ir kūrybines strategijas.

Perskyra: Beatričė - Prozos dominantės

• Birutė Baltrušaitytė: dokumentuota ir pajausta. - Literatūrologės darbai, analizuojantys jos kūrybą ir jos indėlį į lietuvių literatūros pažinimą.
• Bitė Vilimaitė lietuvių novelistikos žemėlapyje. - Straipsnis apie Bitės Vilimaitės novelių svarbą lietuvių literatūroje.
• Vanda Juknaitė: motinystės įdubos. - V. Juknaitės kūrybos analizė, ypatingą dėmesį skiriant motinystės temai ir jos transformacijoms.
• Jurga Ivanauskaitė: provokuojanti. - J. Ivanauskaitės kūrybos nagrinėjimas, atskleidžiantis jos novatoriškumą ir drąsą.
• Dalia Urnevičiūtė. Emos Mikulėnaitės „Ona“: teksto skaitymas po Alberto Zalatoriaus. - Analizė konkrečių prozos kūrinių ir jų interpretacijų.
• Vidmantė Jasukaitytė: tarp emocinio eilėraščio ir likimo baladės. Jolita Skablauskaitė: tikrovė, kuri nebėra pakankama. Birutė Jonuškaitė: papasakoti moterų likimus. Renata Šerelytė: nauja išėjimo knyga. Vytautė Žilinskaitė: kaip pažiūrėsi. - Straipsnių rinkinys, apžvelgiantys šių autorių kūrybą ir jos kontekstą.

Moters pasaulio supratimas, vertinimas, raiška

Knyga nagrinėja moterų literatūros raidą, atskleidžiant jos įvairovę ir gilumą. Tai ne tik istorija apie rašytojas, bet ir apie moters pasaulio supratimą, vertinimą ir raišką literatūroje.

Moteriškasis žmogaus vertybių aspektas

Moteriškumo samprata, jo vertybės ir vaidmuo visuomenėje yra nuolat nagrinėjamos temos. Nuo Mergelės Marijos paveikslo iki šiuolaikinio moters romano, literatūra atspindi kintančius moters vaidmenis ir jos tapatumo paieškas.

Moters tapatumo galimybės ir ribos

Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės kultūros koncepcija, moters įvaizdis Pirmosios Lietuvos Respublikos periodikoje, moters savastis dailėje - tai tik keletas pavyzdžių, kaip literatūra ir menas tyrinėja moters tapatumo galimybes ir ribas.

Lyties stereotipų transformacijos šiuolaikiniuose lietuvių moterų romanuose

Lyčių stereotipų paneigimas ir jų transformacijos šiuolaikiniuose moterų romanuose atspindi visuomenės pokyčius ir naują požiūrį į moters vaidmenį.

Motinystės diskursas lietuvių prozoje

Motinystės tema, jos įdubos ir transformacijos - tai vienas svarbiausių moterų literatūros motyvų. Lauros Sintijos Černiauskaitės „Kvėpavimas į marmurą“ ir kitų autorių kūriniai atskleidžia šios temos įvairiapusiškumą.

Ši knyga, apimanti lietuvių moterų literatūrą nuo jos ištakų iki šių dienų, yra vertingas indėlis į lietuvių kultūros pažinimą. Ji atskleidžia moters balsą, jos patirtis ir jos svarbą literatūros istorijoje.

tags: #viktorija #daujotyte #vanda #juknaite #motinystes #idubos

• Baby tamsiai ruda
• Naudojant Urinal sirupą nėštumo metu
• Daugiau apie kūdikių kremų sudėtį
• Globos namų Lietuvoje sąrašas
• Išpardavimas: Vaikiški baldai