Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ ir Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas, ikimokyklinio ugdymo mokyklą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą kriterijų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V-78.
Priėmimo į mokyklas tvarka
Mokiniams mokymasis pagal privalomojo švietimo programas (priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo) ir vidurinio ugdymo programą laiduojamas Savivaldybės mokykloms ir Ikimokyklinėms mokykloms priskiriant aptarnavimo teritorijas. Savivaldybės mokyklų tinklą tvarko savivaldybė. Siekiama, kad patiems mažiausiems mokiniams ugdymas vyktų kuo arčiau namų. Todėl dėl mažo mokinių skaičiaus jungiamos mokyklos gali toliau veikti tose pačiose patalpose kaip mokyklos, prie kurios yra prijungtos, struktūrinis padalinys, pavyzdžiui, pradinio ugdymo skyrius ar filialas. Kaimo vietovėse, kur moksleivių skaičius nėra didelis, viename pastate gali veikti dvi ir daugiau mokyklų.
Priėmimą į priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas Savivaldybės mokyklose vykdo Mokyklos vadovas ir priėmimo komisija. Aktualiems, Apraše nenumatytiems mokinių priėmimo į Mokyklas atvejams nagrinėti Savivaldybės mero potvarkiu sudaroma Savivaldybės mokinių priėmimo komisija.
Vienu metu galima rinktis ne daugiau kaip tris Savivaldybės mokyklas. Viena iš pasirinktų Savivaldybės mokyklų mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas, išskyrus gimnazijų I-II klases, privalo būti pagal mokinio ir vieno iš jo tėvų deklaruotą gyvenamą vietą priskirta Savivaldybės mokykla. Kitas dvi Savivaldybės mokyklas mokinys gali rinktis pagal švietimo poreikius.
Prašymus į mokyklas už vaikus iki 14 metų IS pildo vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų). Tuo atveju, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) neturi techninių galimybių pateikti prašymo IS, prašymus teikia Mokykloje pagal priskirtą aptarnavimo teritoriją arba kitoje Mokykloje, jei yra laisvų vietų.
Pagrindinio priėmimo prašymų mokytis kitais mokslo metais teikimo IS pradžios datą nustato Savivaldybės meras potvarkiu. Pagrindinis priėmimas organizuojamas dviem etapais. I etapo trukmė nuo prašymų pateikimo nustatytos datos pradžios iki einamųjų metų gegužės 31 d.; II etapo trukmė - nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. Po to organizuojamas pavienis priėmimas.
Mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinių, didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias mokyklas.
Asmenys, kurių faktinė gyvenamoji vieta yra kitų savivaldybių teritorijose, pateikę prašymus IS, priimami į Mokyklų likusias laisvas vietas.
Iš užsienio atvykę mokiniai ir mokiniai, baigę užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos bendrojo ugdymo programą ar jos dalį ir pageidaujantys tęsti mokymąsi, priimami bendra tvarka. Mokykla pagal turimą informaciją priima mokinį mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). Jei iš pateiktų mokinio mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad mokinio pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, mokinys turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau.
Mokiniai, kitais mokslo metais tęsiantys mokymąsi pagal aukštesnio lygmens programą toje pačioje Savivaldybės mokykloje, teikia rašytinį prašymą (ar prašymą per IS) Mokyklos vadovui iki prašymų pateikimo pagrindiniam priėmimui nustatyto termino pabaigos.
Laisvos vietos ir prioritetai
Laisva vieta - likusi neužpildyta mokymosi vieta iki Savivaldybės tarybos nustatyto mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute. Jei prašymų mokytis iš Savivaldybės mokyklos aptarnavimo teritorijos skaičius yra didesnis, nei iki gegužės 31 d. nustatytas mokinių skaičius, taikomi papildomi kriterijai.
Į teritorines mokyklas priimami asmenys, atsižvelgus į jų ir bent vieno iš jų tėvų deklaruotą ir faktiškai gyvenamą vietą, globojamų ar įvaikintų vaikų - pagal globėjų, rūpintojų deklaruotą gyvenamąją vietą Mokyklos aptarnavimo teritorijoje.
Asmenys, dėl mokymosi vietų trūkumo Savivaldybės mokykloje, kurios aptarnavimo teritorijoje gyvena, jų prašymu nukreipus į kitą artimiausią Savivaldybės mokyklą vykdančią tą pačią priešmokyklinio, pradinio ar pagrindinio ugdymo programą ir turinčią laisvų vietų, už priėmimą atsakingas IS naudotojas į tos Mokyklos laisvas vietas priima pirmumo teise.
Pagrindinio priėmimo metu į Savivaldybės mokyklų laisvas vietas, likusias priėmus mokinius pagal Mokyklos aptarnavimo teritoriją, priimami asmenys, negyvenantys Mokyklos aptarnavimo teritorijoje.
Pavienio priėmimo metu, prašymus IS pateikus pasibaigus pagrindiniam priėmimui ir per mokslo metus, į Savivaldybės mokyklų likusias laisvas vietas, priimami deklaruoti ir faktiškai gyvenantys Mokyklos aptarnavimo teritorijoje asmenys ir asmenys, negyvenantys Mokyklos aptarnavimo teritorijoje. Esant daugiau prašymų nei laisvų vietų Mokykloje, eilė sudaroma pirmumą teikiant asmenims, kurie yra gyvenantys ir gyvenamąją vietą deklaravę Savivaldybės teritorijoje, ir sumuojant kriterijus, kurie yra lygiaverčiai.
Asmenys Savivaldybės mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą renkasi iš savo deklaruotai gyvenamajai vietai priskirtos teritorinės mokyklos ar kitos Mokyklos, kurioje yra laisvų vietų. Pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, besimokantys Mokyklos II gimnazijos klasėje ir pateikę tos Mokyklos vadovui rašytinį ar elektroninį prašymą. Jei pageidaujančiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų vietų, pirmiausia priimami asmenys, kurie turėjo teisę šioje Mokykloje mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį.
Savivaldybė kiekvienais kalendoriniais metais interneto svetainėje skelbia susistemintus duomenis apie Savivaldybės mokyklų aptarnavimo teritorijas, nustatytą klasių ir mokinių jose skaičių ir kitus priėmimo į Savivaldybės mokyklas rezultatus.
Mokinių skaičius klasėse ir ugdymo organizavimas
1-4 klasėse vienoje klasėje turi būti ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 24 mokiniai. Jei mokykloje mažai mokinių, mokyklos administracija gali nuspręsti sujungti klases. Teisės aktais rekomenduojama jungti gretimas klases. Galima jungti dvi arba tris klases. Vienas didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintis mokinys, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, prilyginamas dviem tos klasės mokiniams. Atitinkamai gali būti mažinamas didžiausias nustatytas mokinių skaičius klasėje.
Pradinė mokykla skirta 7(6)-10 metų mokiniams. Vienoje klasėje mokosi to paties amžiaus mokiniai. Pradinio ugdymo programa yra 4 metų (1-4 klasės). Ji susideda iš dviejų koncentrų, kurių kiekvieno trukmė - 2 metai. Bendrojo ugdymo mokyklos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams gali pasiūlyti parengiamuosius mokymosi metus. Pradinėse klasėse mokiniai turi vieną mokytoją, kuris moko visų dalykų.
Mokslo metai prasideda einamųjų metų rugsėjo 1 d., baigiasi rugpjūčio 31 d. Mokykla paskirsto metams ugdymo ir atostogų dienas. Įprastai mokiniams vasaros atostogos prasideda birželio mėnesį ir trunka iki rugsėjo 1 d. Mokiniams mokslo metų eigoje yra skiriamos rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos ir pavasario (Velykų) atostogos. Bendra atostogų trukmė - ne daugiau nei 17 ugdymo dienų. Rekomenduojama atostogas skirti mokiniams ne rečiau kaip kas 7-8 ugdymo savaites. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui.
Ugdymo procesas, įgyvendinant pradinio ugdymo programą, gali būti skirstomas trimestrais, pusmečiais arba kitokios trukmės laikotarpiais. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma - pamoka. 1 klasėje ugdymo valandos arba pamokos trukmė yra 35 minutės, 2-4 klasėse - 45 minutės. Pamokos pradedamos ne anksčiau kaip 8 val. ryto ir ne vėliau kaip 9 val. ryto. Pertraukų laiką nustato mokykla. Pertraukos tarp pamokų paprastai trunka 5-15 min. Būtina viena ilgoji 30 minučių pertrauka arba dvi pertraukos po 20 minučių, skirtos pietums. Pertraukoms per dieną 1-4 klasėse turi būti skiriama ne mažiau kaip 1 val.
Pradinių klasių mokiniams mokyklose gali būti organizuojamos pailgintos dienos grupės, kurių darbo laiką nustato mokykla. Laikas, praleistas pailgintoje dienos grupėje, nėra skaičiuojamas kaip privaloma ugdymo proceso dalis.
Bendrosios programos ir vertinimas
Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosios programos yra nacionalinio lygmens ugdymo turinį reglamentuojantis teisės aktas. Jų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį. Bendrosios programos grindžiamos nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu. Mokinių ugdymo rezultatai - asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimai.
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios.
Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys. Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą.
Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus. Išoriniu apibendrinamoju vertinimu užtikrinamas patikimas, duomenimis grįstas ugdymo proceso grįžtamasis ryšys.
Priešmokyklinio amžiaus mokinių pasiekimų lygiai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai.
Išorinis apibendrinamasis vertinimas apima pradinio ugdymo nacionalinį pasiekimų patikrinimą (NMPP), pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus (VBE).
Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų vertinimas
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, pažangą ir polinkius.
Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu.
Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais. Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei.
Mokinių priėmimas, ugdymo programų keitimas Mokykloje įforminamas Mokymo sutartimi, kuri sudaroma iki pirmosios mokinio mokymosi dienos konkrečios ugdymo programos laikotarpiui. Mokymo sutartis sudaroma dviem vienodą juridinę galią turinčiais egzemplioriais, kuriuos pasirašo Mokyklos vadovas ir prašymo teikėjas.
tags: #vietu #skaicius #priesmokyklinio #ugdymo #programose
