Edmundas Kučinskas - vienas populiariausių Lietuvos dainininkų, įrodęs, jog sceną aktyviai šturmuoti ne vėlu sulaukus ir keturiasdešimties.
Gimė: 1955 m. balandžio 26 d. Klaipėdoje.
Mama Zita vasaromis dirba kasininke valgykloje, o tėtis Kazys - milicininkas.
1955 metų balandžio 26 dieną Klaipėdoje Zitos ir Kazio Kučinskų šeimą nudžiugina pirmagimio Edmundo krykštavimas, ateityje skambėsiantis daina ir užkariausiantis estrados klausytojų širdis.
Kai Lietuvos vasaros sostinės gyventojui Edmundui sueina ketveri, šeimoje randasi dar vienas vyras - brolis Rimvydas.
„Mes visą dieną būtume vieni, - dabar kiek pats nusistebi laidos herojus. - Mama palikdavo kažkokių pusfabrikačių. Tai aš kepdavau tuos pusfabrikačius, šnicelius ar kažką... Bulves kepdavau. Mama palikdavo raugintų agurkų. Žodžiu, aš brolį visiškai pamaitindavau. Aš jį ir gindavau nuo visų, neleisdavau skriausti.”
Žodžio kišenėje neieškantis laidos herojus nuo pat mažų dienų mėgo dainuoti ir muzikuoti.
„Mamos šeima buvo muzikali. Pati mama buvo labai muzikali, turėjo dainų sąsiuvinius, mėgo dainuoti.
Neretai Edmundas tėvams keldavo problemų.
„Mamos posakis būdavo: „tu man kaip siurbėlė - paskutinį kraujo lašą iščiulpsi“, - mamos žodžius persako pašnekovas. - Buvo skyrius, kur degtinę pardavinėjo, tokios dėžės. Ten ir dar kažką pardavinėjo. Aš stovėjau eilėje. Vienas stovėjo taip, kad kiti nieko nematytų ir aš iš tos dėžės, stovėdamas eilėje, sugebėjau ištraukti tris butelius degtinės. Kodėl mums jos reikėjo, kam mums jos reikėjo? Aš nežinau. Negana to, parsinešėme tą degtinę namo ir susitarėme, kad mano name, Maironio ir Gintaro gatvių kampe, reikia lipti į palėpę. Apie tai pasisakėme vyresniam draugui. Jo mama buvo mokytoja. Jis gerokai vyresnis buvo - turėjo 16 metų. Mes užlipome, pradėjome vieną iš tų butelių gerti. Nugėrėme daugiau kaip pusę butelio! Tas vyresnis draugas, Virgis vardu, pasakė tėvams. Per patį „banketo“ įkarštį užlipo į palėpę tėvai, - pasakoja E. Kučinskas. - Vis tik kokia moralė buvo. Juk galėjo viską tėvai nuslėpti, tačiau ne, nunešė į parduotuvę tuos kitus du butelius ir užmokėjo už trečią.”
1970 metais, kuomet Šventoji oficialiai prijungiama prie Palangos, penkiolikmetis Edmundas pradeda groti kurorto simbolyje - Palangos kurhauze.
„Matyt buvome gabūs ir gerai grojome. Vasarą šokiai kurhauze buvo ohoho. Šokiai vykdavo „plaščiadkėje“. Visa Palanga, visas jaunimas ten sueidavo į šokius. Vieninteliai šokiai būdavo.
Netrukus vaikinai pakviečiami groti į populiarus kurorto barus.
Ateidavo ruduo, žiema, gyvenimas kurorte aprimdavo, tačiau naktiniame bare „Birutė“ vykdavo veiksmas. Vieną, antrą kartą užėjome. Iš pradžių davė dešimt minučių pagrot, o paskui vis ilgiau ir ilgiau. Buvo trys tokie gyvybingi restoranai: „Vaidilutė“, „Klumpė“ ir „Birutė“. Visuose juose buvo rodomos programos.
Anksti pradėjau ir groti, ir dainuoti. Jis jau buvo senukas, o aš 15-16 metų paauglys, - pažintį su maestro prisimena E. Kučinskas. - Kartą pasibaigus programai „Vaidilutėje“, ėjome kartu per parkelį į naktinį barą „Birutė“, kurioje ir jis dainavo, ir man jau duodavo padainuoti.
Muzikai skiriant vis daugiau dėmesio, Edmundas pasiryžta mokslus tęsti ne įprastoje vidurinėje mokykloje, o muzikos technikume.
„Paskutinius metus labai geras mokytojas Stasys Tamošaitis, kaip šiandien atsimenu, paruošė man penkis stambius kūrinius. Aš visą vasarą po dvi valandėles per dieną grodavau ir vėliau sėkmingai įstojau į Klaipėdos muzikos technikumą. Į vieną vietą pretendavo 50 žmonių.
Tuomet Lietuvoje pradėjo atsirasti kultinės grupės. Buvo tokie „Kertukai“ (1966-1971 m. Kaune gyvavusi itin populiari visoje tuometinėje sąjungoje studentų roko grupė - LRT.lt), „Gintarėliai“ (ne mažiau populiari taip pat kauniečių studentų roko grupė, gyvavusi 1966-1973 m.; vėliau grupės iniciatoriams broliams Švabams pučo metu Maskvoje pavyko emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas, kur jie gyvena ir muzikuoja iki šiol - LRT.lt). Tokias grupes mes kopijuodavom“, - aktyvų muzikinį gyvenimą prisimena E.
Edmundas, baigęs technikumą, pradeda savarankišką gyvenimą.
Jaunuolis susituokia su išrinktąja Galina ir persikelia gyventi į Klaipėdą.
Po vedybų praėjus vos mėnesiui, Edmundas pašaukiamas du metus atlikti privalomąją karinę tarnybą.
Talento labui, vaikinas tarnybą atlieka, galima sakyti, namuose - toje pačioje Klaipėdoje, pučiamųjų orkestre.
„Orkestrui buvo skirtos atskiros patalpos. Būdavo vienas budintis, bet jis naktį išeidavo ir palikdavo mus vienus. Aplankė vienas draugas, kuris baigė tų dviejų metų tarnybą. Jis atsinešė lauktuvių ir mes toj vadinamoj „kaptiorkėj“ padarėme didžiulį balių, - pasakoja dainininkas. - Prisitriūbinom tiek, kad uždegėm jo paradinę formą su raudonais antpečiais. Laužas liepsnoja, dainos liejasi, o dūmai per kraštus veržiasi iš ketvirto aukšto. Pro šalį ėjo kažkoks karininkas ir išgirdo, kad orkestre kažkas dainuoja. Iškvietė automatininkus, pradėjo baladotis į duris. Tai gerai, kad man atėjo į galvą išsklaidyti dūmus ir greitai tos uniformos likučius į šiukšliadėžę išmesti. Jei jie būtų pamatę degančią uniformą, tai mums būtų „pripaišę“...
Po karinės tarnybos E. Kučinskas pakviečiamas dainuoti ir groti maestro Arvydo Paltino vadovaujamame ansamblyje „Kopų balsai“. Šis ansamblis suburiamas dar 1957 m.
1977 metais su žmona Galina Kučinskai susilaukia dukros Elinos.
1982 m. Paltinų šeima, po 17 metų prašymų, pagaliau gauna leidimą išvykti gyventi į Vakarų Vokietiją.
„Kopų balsai“ byra, tačiau Edmundas čia pat sulaukia skambučio iš legendinio ansamblio „Nerija“ vadovo Stanislovo Čepo.
1998 m. Edmundas vienas pirmųjų įkuria individualią įmonę „Edmundo Kučinsko estrados teatras“ ir individualiai leidžiasi į turą po šalies miestus ir kaimus.
„Buvau pats vairuotojas, pats firmos prezidentas, pats dainavau, pats vadybininkas ir „gruščikas“. Turėjau tik garso operatorių. Pradėjome nuo mažų kolonėlių, nuo pačių primityviausių dalykų. Apvažinėjome visą Lietuvą, visus kaimus.
Būtent tiek Edmundui buvo, kai jis 1996 metais įrašė albumą "Meilės laiptai" ir užkariavo gerbėjų simpatijas po daugiau nei 10 metų trukusios karjeros pertraukos (8-9 dešimtmečiuose dainavo grupėje "Nerija").
Sugrįžęs ir palaikomas lietuviškos muzikos radijo stočių, atlikėjas greitai tapo vyresnės publikos numylėtiniu - melodingos dainos ir puikūs vokaliniai duomenys užkariavo klausytojų simpatijas.
Per dešimtmetį 9-nis albumus išleidęs atlikėjas daug koncertuoja, du sykius (2004 ir 2006 m.) buvo tarp Eurovizijos atrankos favoritų, taip pat sukūrė vaidmenį Klaipėdos muzikinio teatro spektaklyje "Paryžiaus katedra".
Antano Šabaniausko premija apdovanotam vokalistui netrūksta veiklos - jis yra Klaipėdos miesto tarybos narys, taip pat populiarios TV3 laidos „Penktadienio muzikos šou“ vedėjas.
Edmundas Kučinskas – "Tavo ir mano dalia" (Eurovizijos Atranka 2006)
Alma mater: 1985 m. baigė Vilniaus valstybinės konservatorijos (dab. Muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetų džiazo specialybę, estradinio orkestro vadovas.
Veikla: dainininkas, E. Kučinsko estrados teatro savininkas, Lietuvos ir Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros, politinis bei visuomenės veikėjas.
2000 m. Lietuvos liberalų sąjungos, 2003 m. Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos miesto skyriaus narys.
2003-2007 m. ir nuo 2007 m. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
Šeimyninė padėtis: Vedęs. Gerai žinomas estrados dainininkas Edmundas Kučinskas, prisimindamas vaikystę, save vadina chuliganu. Muzikai neabejingas palangiškis džiaugiasi, kad turėjo galimybę groti ir akomponuoti estrados grandui Antanui Šabaniauskui.
„Jis jau buvo senukas, o aš 15-16 metų paauglys, - didžiuojuosi, jog mano karjeroje teko tokia galimybė matyti pačius žymiausius Lietuvos estrados atlikėjus“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „Gimę tą pačią dieną“ sako E.
Gražu, kai broliai drauge.
Ne vienas dainininko E.Kučinskas gerbėjas nustebo vieną dieną šalia mėgstamo atlikėjo išvydę kaip du vandens lašai į jį panašų brolį Rimvydą.
Ieškoti šio naujo dueto nario turėjome Elektrėnuose. Tačiau mūsų skambutis ir noras papasakoti apie neseniai nušvitusį pramogų pasaulio žiburį, jo nė kiek nenudžiugino.
„Aš to nenoriu ir man to nereikia“, - į pokalbį nesileido Rimvydas.
Teko ilgai įtikinėti ir prašyti, kol vyriškis galiausiai nusileido - sakė pakalbėsiąs su savo broliu ir siūlė paskambinti po savaitės. Vėliau R.Kučinskas buvo sukalbamesnis.
„Šiandien popiet atvažiuojame į Vilnių, tai ten ir susitikime“, - pasiūlė. Ir štai, kovo 8-ąją prie sostinės „Siemens arenos“, kur tądien moterims dainavo lietuviškos estrados grandai, lūkuriuoju iš Klaipėdos atvykstančių dviejų brolių. Tiesą pasakius, šiek tiek neramu, ar pavyks lengvai atpažinti, kuris yra kuris.
Kai pasirodė du koncertiniais drabužiais ir gitara nešini vienas į kitą panašūs dainininkai, supratau, kad atidžiau įsižiūrėjus visgi atskirti juos galima.
Kol Edmundas puola tvarkyti pasirengimo pasirodymui reikalų, Rimvydas paprašo, kad mūsų pokalbis užtruktų ne daugiau kaip dvidešimt minučių.
„Kodėl taip nenorite bendrauti su žurnalistais, juk muziką mėgstantiems skaitytojams visuomet rūpi sužinoti apie kiekvieną naują veidą, o juolab, kad jis atsirado šalia tokio grando kaip Edmundas Kučinskas?“ - pirmiausia pasiteiravau, kai tik nutūpėme pokalbio ant scenos užkulisiuose sukrautų kėdžių.
„Matau, ką rašo žurnalistai apie atlikėjus“, - iš karto tarstelėjo jis, o paskui dar paaiškino: „Yra leidinių, su kuriais galima bendrauti, bet yra ir tokių, su kuriais nė už ką nesutikčiau kalbėtis. Štai kad ir paskutinės „naujienos“ apie Žilviną Žvagulį. Netikiu tuo, kas ten prirašyta, viskas nukreipta tik į vienus vartus“.
Pasidomėjus, ar ir apie neseniai didžiojoje scenoje šalia brolio atsiradusį dainininką jau spėta pritaukšti visokių niekų, pašnekovas abejingai atsakė apie save dar nieko ypatinga negirdėjęs ir nenorįs net klausytis.
„Gali mane vadinti vienokiu ar kitokiu, aš į tai nereaguosiu, nes pats geriau žinau, koks esu. Todėl geriausia visai nekreipti dėmesio į tai, kas ką šneka“.
Tie, kurie mano, kad estrados grandas Edmundas Kučinskas, ieškodamas sau daugiau patrauklumo, prisiminė į save labai panašų ketveriais metais jaunesnį brolį ir dabar pradėjo jį mokyti dainavimo, tas labai klysta.
Rimvydas sakosi nuo pat vaikystės buvęs neabejingas muzikai, tačiau tėvai kažkodėl nusprendė, kad muzikos mokysis vyresnėlis Edmundas.
„Tiesą pasakius, net nežinau kodėl. Gal brolis rodė ypatingus sugebėjimus muzikai. Jis yra vyresnis, anksčiau subrendo, gal jis buvo gabesnis muzikai, o aš - galbūt sportui.
Kol Edmundas mokėsi muzikos, Rimvydas kieme bėgiojo paskui futbolo kamuolį, mokykloje žaidė tinklinį, tik per plauką liko nuo Lietuvos tinklinio rinktinės. Tiesa, Edmundas taip pat buvo neabejingas tinkliniui ir net tapo Lietuvos jaunučių tinklinio čempionato antrosios vietos laimėtojas.
„Nepavydėjau broliui muzikos pamokų. Netgi priešingai, kai jis tampydavo akordeoną, aš žaisdavau futbolą ir maniau, kad man geriau. Vėliau, kai jis man nupirko gitarą, ėmiau ją karštligiškai kankinti“, - prisiminęs vaikystės metus šiandien juokėsi Rimvydas.
Keturiolikos Edmundas jau grojo mokyklos šokiuose. Mokyklos ansamblyje grojo ir Rimvydas.
„Visai neblogas buvo mūsų ansambliukas - trys gitaros, mušamieji, pianinas, turėjome gerą vadovą, Grodavome mokyklos šokių vakaruose. Baigęs vidurinę aš jau dainavau „Bitlų“ repertuarą, lietuviškos estrados „gabalus“, tokius kaip „Pražydo ramunė rugiuos“ ir panašius“, - apie savo potraukį muzikai dėstė R.Kučinskas.
Nepaisant panašių interesų, dviejų brolių tolesni keliai išsiskyrė - Edmundas nuėjo mokytis džiazo anuometinės Lietuvos konservatorijos (dabar - Muzikos ir teatro akademija) Klaipėdos fakultetuose, o Rimvydas įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą (dabar - universitetą) studijuoti kūno kultūros ir geografijos.
Įgijęs pedagogo diplomą, Rimvydas išvažiavo į Elektrėnus, kur jau vokiečių kalbos mokytoja dirbo jo žmona Aldona.
„Iš Elektrėnų į kariuomenę neėmė“, - savo išvykimo į provinciją priežastį įvardijo pašnekovas.
Geografijos ir kūno kultūros specialistas vadinamame energetikų mieste įstrigo visam laikui ir savo darbo niekuomet nekeitė.
„Pradėjau kūno kultūros mokytoju, nes geografijos pamokų tuomet nebuvo. Šį dalyką dėstau iki šiol. Dabar jau geografiją sunkiai beįkąsčiau“, - šyptelėjo mokytojas.
Nei studijos aukštojoje mokykloje, nei savarankiškas pedagoginis darbas, neatgrasė muzikalaus Rimvydo nuo dainavimo.
„Visuomet mėgau groti gitara, studentas dalyvavau politinės dainos konkursuose, įvairiuose renginiuose. Kaip choro dainininkas esu dalyvavęs moksleivių dainų šventėje, du kartus suaugusiųjų dainų šventėje, trijose Pasaulio lietuvių dainų šventėse, dainavau įvairiuose Elektrėnų choruose, o su kameriniu choru ir po Europą pavažinėjau. Žodžiu, muzika visuomet buvo šalia“, - pasakojo dainuojantis pedagogas, neseniai įžengęs į didžiąją pramogų pasaulio sceną.
Ar lengviau jaunąją kartą mokyti ar dainuoti?
„Keistas klausimas. Mokytoju dirbu jau 25 metus ir niekada nesusimąsčiau“, - iš karto sutriko vyriškis ir tik po geros pauzės tęsė: „Ko gero, mokyti yra sunkiau - daugiau atsakomybės, prieš tėvus, prieš pačius vaikus“.
Scenoje šalia brolio
„Mūsų dueto premjera įvyko spalio 20 dieną Lietuvos televizijos laidoje „Gero ūpo“. Buvo tiesioginis eteris, labai jaudinausi. Dabar jaučiuosi kur kas drąsiau, galiu sakyti visai nesijaudinu. Pasiruoši, žinai, kaip bus. Tas jaudulys ne iš karto pranyko. Man brolis sakė, kad po penkiolikos koncertų viskas bus gerai. Iš tikrųjų, taip ir buvo“, - atviravo netrukus lietuviškos muzikos grandų koncerte, skirtame moterims, turėjęs pasirodyti R.Kučinskas.
Ar pradėjęs rodytis didžiojoje scenoje, Rimvydas pajuto tyrinėjančius aplinkinių žvilgsnius ir sulaukė erzinančios reakcijos?
„Man nerūpi populiarumas“, - iš karto susiraukė atlikėjas ir tik po pauzės leidosi į detalesnius pastebėjimus: „Žinoma, jaučiu vieną kitą įkyresnį žvilgsnį, juk gyvenu provincijoje. Tačiau mokykloje, kurioje aš dirbu, visi į mano dainavimą žiūri protingai. Dėl to niekas neįkyri. Aš esu sveikų plaučių žmogus, mėgstu pasijuokti ir iš savęs, ir iš kitų. Vaikai anksčiau pasigirdavo sakydami: „Mokytojau, mes jus matėme per televiziją“, bet dabar jau visiems tai tapo įprasta“.
Rimvydas visuomet domėjosi savo brolio muzikine karjera, už jį visuomet sirgdavo, palaikydavo, kai šis dalyvaudavo įvairiuose konkursuose, varžytuvėse.
„Brolio atliekamos dainos man visu šimtu procentų yra priimtinos. Visuomet sekiau visus jo karjeros žingsnius. Tačiau niekuomet net mintis nebuvo atėjusi, kad kažkada scenoje stovėsiu šalia jo“, - šiandien stebėjosi garsaus dainininko brolis, didelis kokybiškos lietuviškos muzikos su nebanaliais tekstais gerbėjas.
Kaip atsitiko, kad abu broliai, gyvenę skirtingose Lietuvos pusėse, duetu uždainavo tik garsiajam dainininkui besiruošiant savo kūrybinės veiklos trisdešimčiui?
Rimvydas mano, jog labiausiai suveikė tas jųdviejų panašumas.
„Kai brolis mane pristatydavo savo draugams, visi stebėdavosi, kokie mes panašūs ir atrodo į senatvę tas panašumas dar labiau pradėjo ryškėti. Broliui kilo mintis, kodėl mums nesudainavus kartu. Jau geriau vėliau negu niekada. Aš manau, kad savo atėjimu į jo koncertinę veiklą užpyliau truputėlį „druskytės“. Gal tas mūsų panašumas žmones intrigavo, gal balsai mūsų dera. Priekaištų iš brolio jokių nesulaukiau, o tik patarimų“, - patenkintas aiškino R.Kučinskas.
R.Kučinskas prisipažįsta, jog sulaukęs pasiūlymo dainuoti duetu, nesiveržė į didžiąją sceną stačia galva. Buvo šiek tiek neramu.
„Juk stovėsiu ne šalia Minedo, o prie Kučinsko. Brolio palaikymas, drąsa, užtikrintumas man padėjo nugalėti abejones. Jis yra šio sumanymo iniciatorius. Mano čia jokių nuopelnų nėra, gal tik kokia viena dalis, o jo - visos devynios. Man gerai, smagu kol kas. Kiek tai tęsis, nežinia. Duos Dievas, seksis - bus gerai, nebus lemta mums dainuoti ilgai - anokia čia problema. Kol kas žmonėms patinka, jie giria, džiaugiasi, blogų atsiliepimų negirdėjau“, - brolio sumanymu džiaugėsi didžiosios scenos naujokas.
Kone 300 kilometrų atstumu vienas nuo kito gyvenantys broliai niekuomet nesimėgavo dažnais susitikimais. Susibūrę bendrai dainai jie taip pat negali sakyti, kad matosi dažnai. Repeticijos vyksta greitomis prieš pat koncertus: „Stengiamės atvažiuoti anksčiau, aš pasiimu kompaktą, pasikartoju, prisimenu pauzes, prasidainuojam keletą kartų. Kitų galimybių neturim. Dėl to sunkumų nekyla - aš jį gerai jaučiu, pagaunu visus niuansus, nesutarimų nebuvo“.
Rimvydas džiaugėsi nesulaukiantis iš Edmundo ir didelių pamokymų, o tik geranoriškų pastabų, patarimų.
„Gal aš esu gabus“, - nusijuokė jis.
„Į paskutinį kompaktinį diską dainas įdainavau be jokio išankstinio pasiruošimo, tiesiog pasiklioviau brolio patarimais. Repertuare daug bendrų dainų neturime. Planuojame parengti dar kelias. Vienas aš juk nedainuosiu, nes vieno Kučinsko jau užtenka, žiūrovams įdomiau estradoje matyti du Kučinskus iš karto“, - nusijuokė dainininkas iš Elektrėnų.
Muzikalus pedagogas nuoširdžiai tikisi, kad jo atsiradimas estradoje brolio pasirodymams suteikė naujų spalvų. O tuo pačiu ir pats turėjo sau naudos.
„Man tai davė naujų pažinčių, pojūčių, patirties. Taip savotiškai pasitikrinau save. Supratau, kad nesu koks nevykėlis, sugebantis tik mokykloje dirbti, pradėjau kitaip vertinti save“, - scenoje patirtus privalumus vardijo pedagogas, jau spėjęs pastebėti, kad didesniuose miestuose žiūrovai yra laisvesni, gali lengviau atsipalaiduoti nei mažesniuose provincijos miesteliuose. Tačiau į savo muzikinės veiklos perspektyvas entuziazmo pagautas R.Kučinskas žiūri santūriai. Mokytojo amato dėl to jis neketina atsisakyti.
„Man jau 48-eri. Žinau, kad kas turi pradžią, tas turi ir pabaigą“, - į ateitį žvelgė jis ir sakė, jog viskas yra Dievo rankose: kol žmonėms įdomūs, tol bus scenoje, kristi žemyn ir bandyti sudominti klausytoją paprasta ir lėkšta daina - ne Kučinsko stilius.
Neseniai įžengęs į pramogų pasaulį, pedagogas tikina neišvydęs ten nieko stulbinančio ar nešvaraus, kaip apie jį kartais kalbama: girdi, ten karaliauja prostitucija, narkomanija, alkoholizmas. „Nieko panašaus ten neišvydau. Stebėtina, kiek žmonės dirba, kad įtiktų publikai. Tikrai nepastebėjau, kad čia kas nors be saiko gertų ar darytų kokius kitus „nešvarius“ dalykus. Jeigu ir išgeri kokia 50 gramų, tai argi čia problema“, - pastebėjimais dalijosi pramogų pasaulio naujokas.
Vyriškis neslėpė, jog jo žmona taip pat nepritarė naujam duetui, nors kategoriško „ne“ ir nesakė. „Žmonos visuomet nori, kad jų vyrai būtų namuose šalia jų. Dabar ji jau susitaikė su tuo, kad kartais turėsiu išvažiuoti ir grįžti vėliau. Žmonos turi pasiaukoti“, - dėstė vyriškis, dar pridūręs, kad jo išvykima nekelia ir mokyklos administracijos nepasitenkinimo.
„Su direktore gerai sutariu. Be to, aš nesu vienintelis mokykloje kūno kultūros mokytojas. Kai reikia, gelbsti kolegos“, - sakė elektrėniškis.
Dainingo elektrėniškio šeimoje yra ir daugiau dainuojančių. „Mano sūnus Justinas yra „Dainų dainelės“ konkurso laureatas. Dabar jis gyvena Kaune, neseniai mums padovanojo pirmąjį anūką, tačiau dainuoja tik tada, kai reikia. Neseniai abu parengėm muzikinį „gabaliuką“ jo močiutės 70-mečio jubiliejui, kartu padainavome pritardami sau gitara. Buvo smagu. Dukra, ketvirtakursė studentė, yra baikštesnė, ji dainuoti gėdijasi“, - apie šeimos narių pomėgį muzikai aiškino pašnekovas.
Ar dainuojantys broliai Kučinskai tik išvaizda panašūs?
„Sunku pasakyti... Aš taip pat mėgstu tvarką, esu griežtas ir reiklus. Brolis irgi iš kitų reikalauja taip, kaip ir iš savęs. Be šito nieko nebus gyvenime“, - atsakė nauja pramogų pasaulio įžymybė Rimvydas Kučinskas.
Visai neseniai jis su broliu dalyvavo LNK laidoje „galvOK“.
„Keletą metų man yra tekę dirbti Kauno tardymo izoliatoriuje. Laidoje žiūrovai ne kartą išgirs minimus garsiausius E. Kučinsko hitus bei pasakojimą apie vieną iš jo patirtų traumų. Pasirodo, kad E. Kučinskui praeityje dainuoti sutrikdžiusi yra netyčia patirta žandikaulio trauma. „Man „žiaunas“ sulaužė su švininiu kryžiumi. Dainuodamas spektaklyje „Paryžiaus katedra“, netyčia ne vietoje nušokau.
Skirtingais keliais pora pasuko dar 2016 m., po daugiau nei 40 metų trukusios santuokos. Visgi, nors daugelis santykius aptarinėja viešai, Edmundas į kalbas nesileido.
Pasak jo, asmeninį gyvenimą viešina tik tie, kurie nepakankamai dėmesio skiria muzikai.
„Tai yra skaudi tema. Man nepatinka ja kalbėti. Tikrai laimėčiau kalbėdamas, viešindamas, bet man tai atrodo nevyriška. Aš skaudinu kitus žmones.
„Laikas negydo, laikas absoliučiai nieko negydo. Jei esi normalus žmogus, šitie dalykai skauda“, - LNK laidoje „KK2 Penktadienis“ prakalbo žinomas vyras.
Dainininkas pridėjo, kad nors galėtų apie skyrybas prabilti viešai, drabstymąsi purvais jis vertina, kaip žemą lygį.
„Gali kalbėti dėl kelių tūkstančių, kuriuos sugeneruosi rodydamas savo asmeninį gyvenimą, bet pasidarysi pašlemėku. Taip skaudini kitus žmones“, - minėtoje laidoje sakė jis.
Naujienų portalas Lrytas primena, kad 2016 m. balandį po 42 santuokos metų Edmundas oficialiai išsiskyrė su žmona Galina Kučinskiene.
