Vienišos motinystės samprata apima moteris, kurios augina vieną ar kelis vaikus be partnerio pagalbos. Tai gali būti susiję su skyrybomis, partnerio netektimi, ar sprendimu auginti vaiką vienai. Ši situacija kelia daugybę iššūkių, tiek finansinių, tiek emocinių, tiek socialinių.
Tyrimai rodo, kad vienišos motinystės situacijos skiriasi priklausomai nuo šalies kultūrinio ir socialinio konteksto. Pavyzdžiui, JAV ir kai kuriose Europos šalyse vienišos mamos dažniau susiduria su skurdu dėl žemesnio išsilavinimo, prastesnio darbo ar bedarbystės, taip pat menkesnės artimųjų paramos. Tuo tarpu Pietų Europos šalyse, kur šeimos ir giminės ryšiai yra itin stiprūs, vienišos mamos dažniau sulaukia paramos iš šeimos narių, kas palengvina jų kasdienybę ir leidžia siekti aukštesnio išsilavinimo ar geresnės darbo pozicijos.
Dideli tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 25 tūkst. žmonių iš 15 pasaulio šalių, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Daniją ir Švediją, atskleidė, kad vienišos mamos, ypač vyresnio amžiaus, susiduria su didesniais sunkumais. Lyginant su mamomis, kurios augina vaikus šeimoje su partneriu, vienišos mamos dažniau patiria neigiamą įtaką sveikatai, ypač psichikos sveikatai.
Statistiniai duomenys Lietuvoje
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2021 m. Lietuvoje beveik pusė (44,9 proc.) išsiskyrusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų, kurie po skyrybų liko gyventi su vienu iš tėvų, dažniausiai - su mama. Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2021 m. vienišų asmenų šeimos Lietuvoje sudaro apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginami vaikai. Šis skaičius kasmet auga ir lenkia ES vidurkį (14 proc.).
Pagal Eurostat, 2024 m. daugumą vienišų asmenų namų ūkių ES sudarė moterys: 5,4 proc. 25-54 metų moterų buvo vienišos motinos su vaikais, palyginti su 1,0 proc. vyrų. Lietuvoje šis disbalansas dar didesnis: 2021 m. duomenimis, vienos su vaikais gyvena 9,6 proc. visų šalies moterų, o tarp vyrų tokių yra 1,2 proc. 2024 m. Lietuvoje gyveno 96,3 tūkst. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimų, o tai yra reikšminga ir auganti visuomenės dalis, kurios poreikiai dažnai lieka neišgirsti.
Klaidingi stereotipai ir realybė
Viešajame diskurse dažnai galima pastebėti stereotipų apie vienišų mamų gyvenimą, pavyzdžiui, apie tariamą neatsakingumą ar priklausomybę nuo paramos. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad tokie įsitikinimai neatitinka realybės. Dr. Rūta Latinytė, atlikusi tyrimą „Vienišų motinų medijų aplinka ir patirties naratyvai fenomenologinės antropologijos požiūriu“, pabrėžia, kad vienišos mamos Lietuvoje susiduria su struktūriniais, o ne asmeniniais sunkumais. Jos yra atsakingos, savarankiškos moterys, kurios stengiasi išgyventi visuomenėje, nepritaikytoje vieno suaugusiojo šeimos modeliui.
Didžiausi sunkumai, su kuriais susiduria vienišos mamos, yra teisinių neapibrėžtumas, finansinis nestabilumas, aplinkinių nepalaikymas ir emocinis perdegimas. NVO atstovė Nida Vildžiūnaitė, Pogimdyminės depresijos centro vadovė, išskiria kelias sunkumų grupes: diskriminaciją dėl vienišos mamos statuso, menkinantį požiūrį, nepakankamą pagalbą ir informacijos apie ją prieinamumą, bei psichikos sveikatos stigmatizaciją.
"Ištekėjusi vieniša mama" - nauja realybė
Pastaruoju metu vis dažniau vartojama sąvoka „ištekėjusi vieniša mama“ (angl. married single mom) apibūdina moteris, kurios gyvena santuokoje ar partnerystėje, tačiau kasdienybėje jaučiasi taip, lyg prižiūrėtų vaikus ir visą šeimos ūkį vienos - be pakankamos partnerių pagalbos, palaikymo ir emocinio artumo. Tokiu atveju visa atsakomybė gula ant moters pečių, apimant maisto ruošimą, namų tvarkymą, vaikų priežiūrą, finansų planavimą ir kitus darbus, įskaitant „nematomą darbą“ - planavimą, prisiminimą, koordinavimą ir emocinį budrumą.
Ši situacija, kai pareigos pasiskirsto nelygiai, gali sukelti nuovargį, nusivylimą ir vienatvės jausmą. Kai kurioms moterims toks vienišumo jausmas šeimoje tapo pranašu vėlesnio išsiskyrimo.
Parama ir pagalba vienišoms mamoms
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centre vykusioje diskusijoje „Pagalba vienišoms mamoms: patirtys, iššūkiai ir sprendimai“ buvo pristatyti mokslinio tyrimo rezultatai ir pasiūlytos rekomendacijos politikams, valstybės institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Siūloma kurti motinystei palankesnę aplinką, didinti paslaugų ir pagalbos prieinamumą.
Tarp siūlomų sprendimų yra „vieno langelio“ informacijos sistema, kurioje vienišos mamos rastų visą aktualią informaciją apie teises, išmokas ir procedūras. Taip pat svarbu stiprinti teisės žinias, užtikrinti prieinamą teisinę pagalbą, būsto paramą, kompensacijas ir psichologinę pagalbą. Daugelyje ES šalių veikia organizuoti savipagalbos tinklai, kurie Lietuvoje vis dar nėra pakankamai išvystyti. Tokie tinklai, veikiantys vietos bendruomenėse, galėtų padėti ne tik dalintis patarimais, bet ir keistis paslaugomis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2025 m. pradėjo parengiamuosius darbus socialinės kampanijos, skirtos stiprinti teigiamą požiūrį į šeimą ir tėvystę, gairėms parengti. Taip pat numatytos priemonės, skirtos mažinti stigmatizuojantį požiūrį ir stiprinti su šeimomis dirbančių specialistų kompetencijas savivaldybėse.
Vaiko priežiūros išmokos ir garantijos
Lietuvoje egzistuoja įvairios išmokos ir garantijos, skirtos remti tėvus, auginančius vaikus. Nėštumo ir gimdymo atostogų metu mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Taip pat priklauso 440 eurų vienkartinė išmoka gimus vaikui.
Vaiko priežiūros atostogos gali trukti iki trejų metų, tačiau vaiko priežiūros išmoka mokama metus arba dvejus. Tėvystės išmoka mokama apdraustam motinystės socialiniu draudimu tėčiui ar įtėviui, kuris dirbdamas mokėjo įmokas ir jam suteiktos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Tėvystės išmokų dydis siekia 77,58 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojai teisę po vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis sąlygomis. Nėščiosios ir darbuotojai, auginantys vaikus iki trejų metų, taip pat vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, turi teisę dirbti ne visą darbo laiką ar nuotoliniu būdu. Darbdavys negali atleisti nėščiosios, išskyrus tam tikrus atvejus, kai tai yra neišvengiama.
Nėščiosios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos, turi teisę į ypatingas garantijas darbo vietoje, įskaitant rizikos vertinimą, draudžiamus darbus, perkėlimą į kitą darbo vietą, atostogas ir pertraukas.
Vienišas tėtis ar mama patiria didesnę įtampą, fizinį ir emocinį nuovargį, dažnai turi mažesnes pajamas. Svarbu sutelkti dėmesį į savo požiūrį į situaciją, nuolat rodyti vaikui meilę, turėti aiškią rutiną, rasti patikimą pagalbininką, nustatyti aiškias ribas ir tikėti savimi. Taip pat svarbu rūpintis savimi, ieškoti bendrystės su kitais tėvais ir kreiptis pagalbos į artimuosius. Kalbėtis apie skyrybas, vertinti naujų santykių brandą ir ieškoti teigiamų kitos lyties pavyzdžių.
Didžiausia problema daugeliui vienišų mamų yra tinkamos vaikų priežiūros trūkumas, ypač vaikams iki vienerių metų, dėl ko moterys negali išeiti į darbo rinką. Taip pat svarbu ugdyti motinystės įgūdžius, savarankiškumą ir siekti gyventi savarankiškai, o ne iš pašalpų.
tags: #vienisos #motinystes #priezastys
