Daugiavaisiai nėštumai: statistika ir pasaulinės tendencijos
Daugiavaisiai nėštumai jau nieko nebestebina. Tikslios statistikos, kas kiek gimdymų pasitaiko daugiavaisių, nėra, nes skaičiai kur kas skiriasi įvairiose šalyse. Daugiavaisiai nėštumai sudaro 0,7-1,6 proc. visų gimdymų. Tose šalyse, kur plačiau naudojama kiaušidžių stimuliacija ir dirbtinis apvaisinimas, daugiavaisių nėštumų nepaliaujamai daugėja. Štai JAV nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimstamumas padidėjo 76 proc. Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Šis rodiklis yra didžiausias per ištisus dešimtmečius, o galimai - ir per visą istoriją. Mokslininkai iš Radboudo universiteto (Nyderlandai), Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) ir Prancūzijos demografinių tyrimų instituto ištyrė 165 šalių demografinius duomenis, laikotarpyje nuo 2010 iki 2015 metų - apskaičiuodami, kaip dažnai žmonėms gimsta dvynukai. Palyginus su panašiais duomenimis, gautais iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio, pasirodo, kad dabar dvynukai gimsta 30 procentų dažniau, nei minėtu laikotarpiu. Kitaip tariant, devintajame dešimtmetyje iš 1000 gimdymų 9,1 karto gimdavo dvynukai - kai tuo tarpu dabar šis rodiklis siekia 12. Daugiausiai dvynių (90-100 dvynių iš 1000 gimusių vaikų arba vienas gimdymas iš 45-50) gimsta Jorubos tautoje (Dabartinė Nigerijos teritorija).
Šiandien dvynių gimsta daugiau negu bet kada anksčiau. Viena iš priežasčių - moterys vis ilgiau delsia, prieš priimdamos sprendimą tapti motinomis. 1980 metais 1 iš 53 naujagimių JAV buvo dvyniai. 2009 metais šis skaičius padidėjo iki 1 iš 30. Du veiksniai lėmė gimstančių dvynukų rodiklių padidėjimą. Viena priežasčių yra ta, kad vis daugiau tėvų naudojasi medicinos technologijomis reprodukcijos tikslais tokiomis kaip in-vitro (mėgintuvėlyje) apvaisinimas. Šios technologijos padidina tikimybę susilaukti kūdikio apvaisinant ir implantuojant daugybę embrionų, o tai padidina tikimybę susilaukti daugiau nei vieno kūdikio. Ši tendencija turėtų mažėti artimiausiais metais - kadangi tobulėjant medicinai, didėja sėkmės tikimybė susilaukti kūdikio, dėl ko užtenka bet kuriuo ciklu implantuoti tik vieną embrioną. Antrasis veiksnys yra tai, kad žmonės vis vėliau kuria šeimas - o tai taip pat padidina tikimybę vieno gimdymo metu susilaukti daugiau nei vieno kūdikio. Panašaus tyrimo metu, kuris JAV buvo atliktas prieš kelerius metus, buvo išsiaiškinta, kad peržengus 35 metų amžiaus ribą, baltaodės moterys turi net 3 kartus didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Juodaodėms moterims ši tikimybė padidėja net 4 kartais.
Dvynukų kilmė: paveldėjimas ar atsitiktinumas?
Vieni panašūs, kiti ne. Keli vaisiai gali būti kilę iš vieno kiaušinėlio (tada jie bus identiški), kai viena kiaušialąstė apvaisinama spermatozoido. Apvaisintas kiaušinėlis skyla į du ar daugiau embrionų. Mokslininkai mano, kad taip nutinka tik dėl atsitiktinumo. Jei moters gimdoje augantys vaisiai identiški, jie visi bus vienos lyties, turės tą pačią kraujo grupę, tokį patį kūno sudėjimą. Vaisiai gali būti kilę ir iš skirtingų kiaušinėlių (tuomet jie bus panašūs kaip įprastai panašių bruožų turintys broliai ir seserys). Tikslios daugiavaisio nėštumo priežastys nėra žinomos. Yra ir kitų teorijų, pavyzdžiui, kuo daugiau kartų moteris buvo nėščia, tuo labiau didėja tikimybė, kad kitas nėštumas bus daugiavaisis.
Iššūkis organizmui ir reali patirtis
Daugiavaisio nėštumo metu moters organizmui tenka didesnis krūvis, daugeliui prisideda įvairių nėštumo ir gimdymo komplikacijų. Moterys dažniausiai neišnešioja iki gimdymo termino. Nors daugiavaisiai nėštumai alina moters organizmą, gamta galop atsidėkoja. Įdomiausia - reali patirtis, todėl pamirškime skaičius ir pakalbinkime kelias šeimas, praktiškai patyrusias daugiavaisio nėštumo iššūkius.
Kad laukiuosi dvynukų, sužinojau per patį pirmą vizitą pas gydytoją, apie 5-6 savaitę. Kadangi giminėje yra ne viena dvynių pora, manęs tai labai nenustebino. Kad laukiamės berniukų, sužinojome gana anksti. Tiesa, vienas dar kurį laiką slėpėsi, bet neilgai. Penktą mėnesį darėme tokią žaismingą fotosesiją, kuria visiems pranešėme, kad laukiame berniukų. Mano nėštumas su dvynukais buvo labai lengvas, išnešiojau 40 savaičių, o likus 4 dienoms iki gimdymo vyro gimtadienį švenčiau avėdama aukštakulnius. Gulimojo režimo man neprireikė, ir mane prižiūrėjęs gydytojas buvo nusistatęs prieš gulėjimą. Sveika nėščia moteris turi gyventi aktyviai, kaip visada. Nebuvo jokių priežasčių, kodėl būčiau turėjusi gulėti. Vienintelis nėštumo nepatogumas buvo tai, kad daug vėmiau, bet lygiai tas pat atsitiko ir antrojo nėštumo metu, kai laukiausi tik vieno vaiko. Vienintelis skirtumas, ką reiškia lauktis vieno ir dviejų vaikelių, yra pilvuko dydis. Nešiodama vieną vaiką iki 6 mėnesio atrodžiau liekna, ne visi ir suprasdavo, kad laukiuosi. O su dvyniais priaugau beveik 10 kilogramų daugiau. Vaikai gimė kaip du išnešioti naujagimiai - vienas beveik 3 kilogramų, kitas 3,2 kg. Pamenu, 7 mėnesį sutikau pažįstamus, ir jie manė, kad aš nešioju paskutines dienas. Labai nustebo išgirdę, kad iki gimdymo dar du mėnesiai. Nes apie dvynukus viešai nesakėme, tai žinojo tik artimiausi mūsų žmonės. Esu girdėjusi, kad nėštumo pabaigoje moterims gydytojai liepia skaičiuoti vaisiaus judesius. Aš neskaičiavau, nors jausdavau, kada kuris juda. Vienas buvo beprotiškai aktyvus, vis spardydavo kojytėmis, ypač prieš miegą. Kitas daugiau miegodavo, sujudėdavo tik retkarčiais. Paskutiniais mėnesiais net aplinkiniai matydavo pro marškinėlius, kaip ten dvyniai „žaidžia futbolą“. Nesu iš tų stresuojančių mamų, kurios, nesulaukusios judesiuko, jau važiuoja pas gydytoją. Nuo pat nėštumo pradžios labai norėjau gimdyti natūraliai. Dvynukus pagimdyti yra normalu, tai joks stebuklas. Neįsivaizduoju, kaip jam ten užteko vietos tokiems triukams, bet faktas lieka faktu. Tada gydytojai neleido nė galvoti apie natūralų gimdymą, buvo suplanuotas cezaris. Gydytojas pasakė: „Gintare, kad ir kaip tu norėtum, bet natūraliai gimdysi kitą kartą. Patys galėjome pasirinkti vaikų gimimo dieną. Po dvynukų gimimo praėjus 5 mėnesiams, buvome suplanavę atšvęsti vestuves. Aš turėjau puikią motyvaciją kuo greičiau sulieknėti. Truputėlį forsavau, laikiausi tam tikros dietos, sportavau. Mitybos planą buvo sudariusi trenerė, tikrai nebadavau, valgiau net daugiau kartų per dieną, negu dabar, tik nedidelėmis porcijomis. Jau po 4 mėnesių atrodžiau taip pat, kaip ir prieš gimdymą. Manau, jei nebūčiau nieko dariusi, būčiau sugrįžusi į įprastas formas per dvigubai ilgesnį laiką. Po antrojo nėštumo nedariau nieko, ir kūnas atsistatė pats, bet ne per 4 mėnesius. Aš nepajutau jokio skirtumo, kai laukiausi dvynukų ir kai vieno vaiko. Skirtumas atsiranda jau gimus vaikams, kai neužtenka rankų abiems kartu pasūpuoti, panešioti. Būdavo, pradeda vienas verkti, paimi ant rankų, tada pravirksta kitas… Tokiomis akimirkomis gaila, kad vienas jų lieka nuskriaustas. Bet labai smagu, kad jie visada šalia turi draugą, kartu žaidžia, jiems labai linksma.
Pasakoja vilnietė Alina Liučvaitienė, su vyru Deivydu auginantys Marką, Matą ir Miglę. Trynukai gimė 2015 m. Nėštumas buvo gana lengvas, dirbau iki pat gimdymo atostogų dienos. Neturėjau ypatingų norų, neturėjau ir didelių skundų gydytojams, tik pilvas augo, atrodo, ne dienomis, o valandomis. 25 savaitę jau atrodžiau kaip turėsianti netrukus gimdyti. Gulėti ligoninėje teko vieną kartą dėl ankstyvos nėščiųjų cholestazės, o antras atsigulimas į ligoninę subrandinti plaučiukus baigėsi gimdymu. Kokios lyties gims vaikučiai, sužinojome 12 savaitę, per apsilankymą pas genetikę. Ji nedrąsiai spėjo, kad bus du berniukai, o dėl trečiojo lyties abejojo. Tai, kad laukiamės trynukų, garsiai neskelbėme, pasisakėme tik artimiems giminaičiams, keliems draugams ir darbdaviams. Mažyliai gimė apie 1,4 kg, 1,8 kg ir 2 kg, tad teko mėnesį pagulėti Santariškių ligoninės Neišnešiotų naujagimių skyriuje, kol vaikai sustiprės, priaugs svorio ir mokės savarankiškai valgyti. Dienomis trynukais kūdikiais rūpinausi viena, o vakarais ir savaitgaliais padėdavo vyras. Retkarčiais atvažiuodavo ir seneliai pasidžiaugti anūkais. Sauskelnių reikėdavo mažiausiai 15 per dieną. Net ir praėjus 2,5 metų, mes vis dar neatsispiriame ir viešumoje rengiame vaikus vienodai. Dauguma drabužių yra universalūs, puikiai tinka tiek berniukams, tiek mergaitėms, o ir iš aplinkinių sulaukiame daug susižavėjimo žvilgsnių ir klausimų. Dažnai vaikai, o ypač abu berniukai, patys reikalauja būti rengiami tokiais pat drabužiais. Iš pradžių darželyje kildavo problemų atskirti berniukus, tad vaikams „priskyrėme“ spalvas, Markui žalią, Matui mėlyną, o Miglei raudoną. Vaikų charakteriai skirtingi. Berniukai nors ir labai daug laiko leidžia kartu, bet į įvairiomis situacijomis elgiasi gana skirtingai. Markas, nors yra mažiausias, visko siekia jėga, neturi baimės jausmo, supykęs demonstratyviai nusisuka ir sako „Ne“. Jis jau visai mažiukas buvo tas, kuris pirmas pralaužė apsauginę tvorelę (skiriančią virtuvę ir valgomąjį), o dabar yra tas, kuris pirmas užlipa karstynėmis. Tuo tarpu Matas - daug švelnesnis, visuomet elgiasi atsargiai, mandagiai, kartais kuklinasi viešumoje, padeda tėvams, ypač gaminti maistą. Jis labai mėgsta apsikabinti, duoti bučkius, net ir pirmą kartą matomiems žmonėms. Miglė - lyg katinas, kuris vaikšto vienas ir ten, kur nori. Pargriuvę, užsigavę vienas kitam padeda atsikelti, o jei kuris kaprizingai verkia ant žemės dėl kažkokios negautos naudos, tai kitas prigula šalia ir padeda iškęsti tą „didelį“ skausmą, kartais glostydamas galvą. Šiuo metu pradeda vis daugiau pavydėti vienas kitam. Paprastai vienu metu visiems prisireikia vieno ir to paties žaislo, o dalintis dar nemoka, tad tėveliams vis tenka įsikišti į jų tarpusavio santykius, kol viskas nesibaigia dar didesnėmis ašaromis. Jeigu neserga, vaikai darbo dienomis eina į darželį, o vakarais dažniausiai leidžiame laiką kartu. Vieną vakarą per savaitę tėtis su vaikais išleidžia mamą pailsėti nuo rūpesčių, o mama kitomis dienomis leidžia tėveliui kiek ilgiau užtrukti darbe. Romantiški vakarai paprastai apsiriboja namais, nes vis dar gyvename pagal dienotvarkę, 21 val. vaikai turi būti lovose. Kas gali būti smagiau, nei trys vienodo amžiaus pipirai, siaučiantys namuose? Daugiavaikiais būti smagu, tik reikia susitaikyti, kad kai kurių dalykų visai šeimai šiuo metu be kitų pagalbos neišeina padaryti, nes pritrūksta rankų ir prižiūrinčių akių. Tačiau augame, mokomės, ir smagias akimirkas keičia dar smagesnės.
Pasakoja Lina Strangienė, garsiojo Tauragės ketvertuko - Lukos, Lėjos, Luknės ir Milenos - mama. Ketvertukas gimė 2015 metų rugsėjo 8 dieną. Lina augina ir du vyresnius sūnus - Luką ir Dovydą. Kai 5 savaičių nuėjau pas ginekologę pasitikrinti, ar tikrai nėštumo testas nemeluoja, gydytoja pradėjo juoktis: ne vienas, o trys! Aišku, žinia buvo atimanti žadą, bet labai neišsigandau. Trys, tai trys. Po poros savaičių dar kartą teko apsilankyti pas ginekologę išsamesniems tyrimams. Privačiame kabinete gydytoja labai įdėmiai apžiūrinėjo ultragarso nuotrauką. O paskui pradėjo ne juoktis, o kvatoti. Šluostėsi ašaras, o aš žiūrėjau nieko nesuprasdama. Tada gydytoja pasakė, kad mato ir ketvirtą. Man tas ketvirtas nieko nebepakeitė. Iš karto gavau siuntimą į Kauną. Supratau, kad mano nėštumas bus sudėtingas, kas 3 savaites turėdavau pasirodyti Kauno klinikų gydytojams. Mane apsiėmė globoti docentas Vladas Gintautas. Kai atsirado komplikacijų, mane tirdavo labai išsamiai. Tuo metu sužinojau ir būsimų vaikelių lytį. Trys augo vienoje placentoje, tad visos trys ir turėjo būti mergaitės. O ketvirto vaikelio lyties gydytojai nesakė iki pat galo. Jie tikriausiai matė, bet juokavo: nesakysim, kas tas ketvirtas, tegul būna staigmena. Džiaugiausi, kad mergytės, nes du sūnus jau auginau. Kai Lukutė nustojo augti, kilo grėsmė ir mano, ir mergaičių gyvybei. Svoris augo ne dienomis, o valandomis. Mane ne taip dažnai sverdavo, bet pati jausdavau, kaip po kiekvienos nakties pabundu vis storesnė. Dabar žiūriu į nėštumo nuotraukas ir galvoju, kaip aš išvis paėjau. Visi, kurie mane sutikdavo gatvėje, klausdavo, ar ne dvynius nešioju, kad toks didelis pilvas. Sakydavau, kad ne, tiesiog daug valgau. Iki paskutinių dienų nenorėjau pasiskelbti, kad laukiuosi ketvertuko, norėjau ramiai ir tyliai išnešioti. Mane paskutinį kartą svėrė 5 mėnesių, vėliau svorio nebefiksavo. Docentas sakė, jei išnešiosiu iki 28 savaičių, bus puiku. Bet atėjo tos 28 savaitės, tyrimus padarėme, jie geri, mergaitės auga. Tada jau paguldė į klinikas stebėjimui iki planuotos cezario operacijos. Svarbiausia buvo sekti Lukutės kraujotaką. Nusiteikiau tas paskutines dienas praleisti ligoninėje. Buvo liepta gulėti, bet neiškęsdavau, vis pavaikščiodavau po ligoninės teritoriją ir kiemą. Gulėjau 3 aukšte, nulipdavau į parkelį. Iš esmės jaučiausi gerai, tik buvo labai sunku vartoti lovoje, skaudėdavo iki klykimo. Kai į palatą paguldydavo naują pacientę, įspėdavau: „Merginos, jei aš naktį suklyksiu, neišsigąskit. Kai verčiuosi, man labai skauda.“ Man atrodė, kad net pagimdžius tas skausmas ir tempimas kirkšnyse niekada nepraeis. Nuo svorio ir didelės įtampos trūko ir pilvo raumuo. Mane kiekvieną dieną apžiūrėdavo gydytojai, liepė skaičiuoti ir žymėti vaisių judesius. Bet ką ten suskaičiuosi, kai nežinai, kieko ta rankytė ar kojytė. Žinojau, kad atskirai dešinėje gyvena Milena, visada jausdavau guziuką, ypač tada, kai įremdavo kojytes. Lėja augo pačioje apačioje, ji labiausiai spardydavosi, o Luknės su Lukute neskirdavau, kada kuri spiria. Ligoninėje išbuvau tris savaites. Labai laukdavau, kada sesuo atveš aplankyti mano sūnelius. Labai jų ilgėjausi. Išeidavau ir į miestą, netoli klinikų. Buvau atradusi pyragų parduotuvę, grįždavau į palatą su pyragėliais ir ledais. Tos trys savaitės praėjo greitai, nors, kad ir kaip būtų keista, su kitomis moterimis nenorėjau bendrauti. Paprastai tai man nebūdinga, esu labai draugiška ir kalbi. Bet tuo metu dėl laukiančios nežinios norėjau būti tyloje, tik su savimi. Vienintelė draugė, kurią susiradau per tas savaites, buvo jauna moteris iš Tauragės. Ji vis užeidavo į mano palatą, pamažu susidraugavome. Atėjo 32 savaitės, mergaičių tyrimai buvo geri, bet mano kraujas pradėjo silpti. Gydytojai sakė, kad ir taip man buvo rizika nukraujuoti gimdymo metu, o pamatę kraujo tyrimus, nutarė nebelaukti. Leido pasirinkti dieną - rugsėjo 8 ar 9. Man jokio skirtumo, pasirinkau 9. Gimdymo nebijojau iki to momento, kol mane nuvedė į operacinę ir apvilko specialiais marškiniais. Esant tokiai ekstremaliai situacijai, gimdymas praėjo labai gerai. Nors tarp dukrų gimimo užfiksuotas minutės skirtumas, jas gydytojai ištraukė dar greičiau, per sekundes. Gimdymo metu dirbo visa brigada: 8 medicinos seserys ir du operavę gydytojai, du anesteziologai, dar keletas asistentų. Operacinė pilna žmonių, o kai pamačiau, kad už stiklo sienos mano operaciją stebės studentai, pasidarė silpna. Gimdymo metu girdėjau, kaip visos dukrytės užgimusios verkia, visos kvėpavo pačios, o mažąją pamatyti net pasukau galvą, nors vos beturėjau jėgų. Iš laimės verkiau ir meldžiausi, kad viskas būtų gerai. Paskui parą gulėjau reanimacijoje, man sulašino 6 lašelines, kol atsigavau. Žinoma, po tokio ekstremalaus nėštumo kūnas atsistatinėjo pamažu. Po mėnesio dar atrodžiau tarsi 5 nėštumo mėnesį. Visiškai atsigavau po 3 mėnesių. Pati nustebau, kad telpu į S dydžio drabužius, vieni kaulai. Gyvenimas ligoninėje nutirpdė visus priaugtus kilogramus. Maitinau mergytes pati ir be proto norėjau valgyti. Pamenu, Kauno klinikose prisipirkdavau saldžiųjų bulvyčių arba 10 bandelių. Tokie būdavo mano pusryčiai, sesutės juokdavosi iki ašarų, ar tikrai tiek suvalgysiu, bet vakare vėl eidavau į kavinę ko skanaus. Kai dabar prisimenu nėštumą, net pačiai sunku įsivaizduoti, kaip tai ištvėriau. Bet labai džiaugiuosi, kad turiu jas keturias. Kai jaunėlis Lukas kartą paklausė, kaip būtų, jei kurios nors sesutės nebūtų, pati pagalvojau: kaip dabar gyvenčiau, jei nebūtų vienos ar kitos.
Ką daryti, jei dažnai gimsta veršeliai dvynukai?
Vidutinis dvynukų ūgis ir svoris
Į gyvenimą pasibeldus naujagimiui, visas tėvelių dėmesys skiriamas naujajam šeimos nariui. Tėveliai rūpinasi mažylio sveikata, nerimauja, ar jų kūdikis, palyginti su kitais, nėra per mažas ar per didelis, per lengvas ar per sunkus, ar tinkamas mažylio kūno masės indeksas. Naujagimio svorio augimas - tai geros sveikatos ir vystymosi rodiklis, tad tiek namuose savarankiškai, tiek ir lankantis pas gydytojus yra matuojamas kūdikio ūgis ir svoris. Kūdikių svorio lentelė - pagalbinė priemonė tėvams bei sveikatos priežiūros specialistams, padedanti stebėti, kaip mažylis vystosi. Kūdikių svoris - tai svarbus parametras, padedantis sekti, kaip vystosi jūsų mažylis. Tėveliai, į kurių šeimą naujagimis atskubėjo anksčiau laiko, neturėtų labai nerimauti, jog jų kūdikio svoris neatitinka įprastų rodiklių. Kiekvienas gimęs kūdikis yra toks vienintelis ir nepakartojamas, tad ir kūdikio svoris gali pilnai neatitikti rekomenduojamo svorio. Įprastai nerimauti pradedama, jei kūdikiui vystantis, jis priauga per mažai svorio. Viena dažniausių motinų baimių - ar mažylis gauna užtektinai pieno ir pakankamai pasisotina? Naujagimių tėvelius dažnai neramina mintis, jog dėl neaugančio mažylio svorio gali vėl tekti gulti į ligoninę. Svarbu atidžiai stebėti kūdikio svorį ir užtikrinti, kad mažylis gautų pakankamai pieno. Beje, neišsigąskite jei nuo pirmų dienų naujagimis nepriauga svorio ar net jo netenka - svorio priaugimas prasideda nuo 3-4 savaitės. Susirūpinti vertėtų dėl reikšmingai pakitusių rodiklių - jei kūdikio ūgis ar kūno masė yra stipriai nukrypę nuo normos, pastebimi nerimą keliantys sveikatos sutrikimai.
Kūdikių ūgio matavimas nėra labai tikslus. Gali ne iki galo ištiesti kojas, ypač jei vaikas muistosi, ir nesigaus tiksliai. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą. O va dėl sėdėjimo ir pan, jau pats laikas pas neurologą. Nėra dar kritiška, bet 8mėn jau toks ant ribos. Dėl ūgio mažiausiai sukčiau galvą. O va dėl sėdėjimo ir pan, jau pats laikas pas neurologą. Nėra dar kritiška, bet 8mėn jau toks ant ribos.
Kiekvieno mažylio raida yra unikali ir nepakartojama, tačiau, specialistų teigimu, egzistuoja šiokie tokie standartai. Nenuostabu, kad tėvai domisi, ar jų kūdikio svoris, vaikų svoris pagal amžių nėra per didelis, ar kūno masės indeksas (KMI) nėra per didelis ar per mažas, ar tinkamas vaikų ūgis pagal amžių. Dažniausiai rūbai vaikams skirstomi pagal amžių, tad jei vaiko svoris yra didesnis, nei numatyta, gali būti, kad prireiks kiek didesnių drabužėlių. Tam, kad galėtumėte lengviau orientuotis, kokio svorio, ūgio turėtų būti jūsų mažylis, ir koks vaiko kojos dydis pagal amžių, šiame straipsnyje pateikiame Jums kelias lenteles. Pirmiausiai, reikėtų žinoti, kad mergaičių ūgis ir svoris šiek tiek skiriasi nuo berniukų, tad atkreipkite dėmesį į tai kokiai lyčiai priskirta lentelė apačioje. Be to, raginame nepamiršti, kad tai yra tik orientaciniai skaičiai, tad jei jūsų vaiko duomenys kiek skiriasi nuo lentelėse pateiktų duomenų, dar nereiškia, kad turite sunerimti. Kūno masės indeksas (KMI) - skaičius, kuris gali signalizuoti padidėjusią riziką susirgti sunkiomis ligomis. KMI - tai kūno svorio ir ūgio santykis. Tam, kad būtų galima apskaičiuoti bet kokio asmens KMI reikalingi svorio kilogramais ir ūgio metrais rodikliai. KMI apskaičiuoti galima svorį padalinus iš ūgio, pakelto kvadratu. Jei, jūsų vaiko svoris yra 30 kg, o ūgis - 1,38 m, reikėtų skaičiuoti taip: 30:(1,38*1,38)=15,75. Gautas skaičius yra jūsų vaiko kūno masės indeksas. Šis skaičius parodo, ar jūsų atžalos svoris yra tinkamas. Per mažas KMI signalizuoja nepakankamą svorį, o per didelis - viršsvorį ar net nutukimą. Tiek per mažas, tiek per didelis jūsų vaiko svoris padidina riziką susirgti įvairiomis ligomis, tokiomis, kaip anemija ir osteoporozė, cukrinis diabetas, širdies ligos, tulžies pūslės ligos ar net vėžys. Vaikų KMI normų rodikliai kiek skiriasi nuo suaugusiųjų. Tam, kad tėveliams būtų dar aiškiau, pateikiame ir vaikų kojos dydžio pagal amžių lentelę. Renkantis avalynę ar kojines, žinoma, geriausia atkreipti dėmesį į vidpadžio dydį - tai pėdos ilgis nuo kulnies iki pirštų viršaus. Primename, kad tai tėra orientacinis vaikų kojos dydis pagal jo amžių. Pirmiausia, turime priminti, kad tai tėra orientaciniai skaičiai, tad jei jie nesutampa su jūsų kūdikio ar vaiko rodikliais iš karto neišsigąsite. Atžalos auga skirtingais tempais ir pasitaiko atvejų, kai vaikai ilgai būna mažesnio ūgio ar svorio ir staigiai paaugę pralenkia net ir bendraamžius, o savo amžiui per aukšti ir kiek per daug sveriantys vaikai stabteli, kol juos pasiveja bendraamžiai. Visgi, jei nerimaujate dėl savo vaiko sveikatos, rekomenduojame kreiptis į savo šeimos gydytoją ir dėl to pasikonsultuoti su juo.
Pavojai ir komplikacijos
Yra ir pavojų. C. Mondenas sako, kad tai yra itin svarbu, kadangi gimdant dvynukus didėja kūdikių mirštamumo tikimybė - o taip pat komplikacijų motinoms nėštumo ir gimdymo metu tikimybė. Daugumoje žemos socioekonomikos šalių šios rizikos yra dar didesnės, dėl ko kylantys dvynukų gimimo rodikliai tampa rimta problema praėjus net ir keliems mėnesiams po gimdymo. Pasaulinės duomenų laboratorijos direktorius ir Radboudo universiteto Ekonomikos bei žmonių vystymosi fakulteto profesorius Jeroenas Smitsas pažymi, kad užsacharės Afrikoje pirmaisiais metais daugeliu atvejų miršta vienas iš dviejų dvynių, o anot jų ankstesnių tyrimų, tai sudaro apie 200 000 - 300 000 vaikų kasmet. Mokslininkų komanda artimiausiais metais ketina ir toliau stebėti, ar daugėja gimstančių dvynukų rodiklis.
Sidnėjuje (Australija) gegužės pirmąją gimė dvynukai, kurių svoris skiriasi beveik tris kartus. Broliukai pasaulį išvydo praktiškai vienu metu - su vienos minutės skirtumu, tačiau vienas jų svėrė 1,5 kg, o kitas - tik 530 gramų. Gimdymas įvyko 11 savaičių anksčiau termino. Atliekant tyrimus paaiškėjo, jog susimaišė abiejų mažylių kraujotakos sistemos - kraujas tekėjo iš Linkolno link Bairono (taip pavadinti broliukai) tad galėjo rimtai pakenkti jų abiejų sveikatai ir net gyvybei. Neturėdami daug vilčių išgelbėti abu mažylius, gydytojai pasiryžo išankstiniam gimdymui. Tačiau viskas praėjo sėkmingai - abu dvynukai jaučiasi pakankamai normaliai, išskyrus tai, jog jų svoris skiriasi beveik tris kartus. Tačiau jokių kitų gyvybinių organų sutrikimu ar mutacijų gydytojai neaptiko. „Didysis” brolis iš ligoninės bus išrašytas jau po savaitės, o jo broliukui teks likti intensyvios terapijos skyriuje dar bent vieną mėnesį.
tags: #vidutiniskai #dvynuku #ugis
