Kontracepcija - tai būdai ir priemonės, skirtos apsisaugoti nuo netikėto, neplanuoto nėštumo. Vienas iš efektyviausių ir populiariausių kontracepcijos metodų yra barjerinė apsauga, kuri neleidžia spermatozoidams pasiekti kiaušialąstės. Barjerinės kontracepcijos priemonės būna mechaninės arba cheminės. Mechaninės priemonės neleidžia spermatozoidams pasiekti gimdos kaklelio.
Barjerinės kontracepcijos tipai
Barjerinė kontracepcija - tai priemonės, kurios blokuoja spermos patekimą į makštį ir taip apsaugo nuo nėštumo. Šios priemonės gali būti mechaninės arba cheminės.
Mechaninės barjerinės priemonės
Mechaninės priemonės neleidžia spermatozoidams pasiekti gimdos kaklelio. Šiai grupei priskiriami prezervatyvai, diafragmos, gimdos kaklelio gaubtuvėliai ir moteriški prezervatyvai.
Prezervatyvai
Prezervatyvas - vienintelė barjerinė priemonė, kuri apsaugo ir nuo neplanuoto nėštumo, ir nuo lytiškai plintančių infekcijų. Dauguma prezervatyvų gaminami iš plono latekso, kai kurie - iš gyvulinės kilmės audinio ar poliuretano. Prezervatyvai būna sausi arba sutepti vandens pagrindo lubrikantais ar spermicidais. Teisingai naudojami kiekvieno lytinio akto metu, prezervatyvai gali būti labai veiksmingi norint išvengti nėštumo, tačiau naudojant juos nuolat, prezervatyvų veiksmingumas krenta. Moksliniai vyriškų prezervatyvų tyrimai parodė, kad jų veiksmingumas apsaugant nuo ŽIV yra 87%. Prezervatyvai neįtakoja žindymo ir neturi hormoninio šalutinio poveikio, taigi nėra jokių medicininių jų naudojimo apribojimų, nebent dėl alergijos lateksui. Be apsaugos nuo nėštumo, latekso prezervatyvai apsaugo ir nuo lytiškai plintančių ligų (LPL). Vyriškų prezervatyvų apsauga nuo LPL, kurios perduodamos per kontaktą su oda, yra mažiau veiksminga, nes tokiu atveju užkrėstos vietos gali būti neuždengtos prezervatyvo. Deja, poros, kurios nuolat naudoja prezervatyvus, neturi tokios veiksmingos apsaugos nuo nėštumo kaip tos, kurios naudoja kitus apsisaugojimo būdus. Yra įrodymų, kad dėl daugumos nesėkmių ir prezervatyvų plyšimo atvejų yra kalti ne prezervatyvai, o juos netaisyklingai naudojantys vartotojai. Tikimybė pastoti padidėja, jei neužsidedate prezervatyvo prieš pradėdami sueitį; prezervatyvas plyšta (maža tikimybė, jei su juo elgiatės atsargiai ir vengiate įbrėžti su žiedais ar pan.); naudojate aliejaus pagrindo lubrikantą, pavyzdžiui, vazeliną, kūno aliejus, kremus ar losjonus - jie gali praėsdinti latekso prezervatyvus. Efektyvumas priklauso nuo vartotojo žinių ir įgūdžių, 95-98 proc.
Diafragma ir gimdos kaklelio gaubtuvėlis
Diafragma - tai latekso gaminys, kuris uždengia gimdos kaklelį bei dalį vaginos sienelės ir laikosi vietoje dėka lankstaus žiedo. Dažniausiai naudojama su spermicidiniu geliu. Jei diafragma taisyklingai įstatoma makštyje, ji uždengia gimdos kaklelį. Diafragma parenkama individualiai kiekvienai moteriai, nes jų būna įvairių modelių ir dydžių. Ji taip pat saugo nuo LPL. Iš makšties diafragma ištraukiama ne anksčiau kaip 6 valandos po lytinio akto, bet ne vėliau kaip po 1 paros. Diafragmos privalumas - tai, kad ji visiškai saugi, šią priemonę galima naudoti nuolat. Tiesa, ji netiks moterims, kurios alergiškos lateksui, jei yra makšties anomalijų, susirgus infekcija ar uždegimu.
Gimdos kaklelio gaubtuvėliai - šie iš latekso pagaminti gaubtuvėliai priglunda prie gimdos kaklelio. Juos galima naudoti su spermicidais ir be. Gimdos kaklelio gaubtuvėlį gydytojas parenka individualiai. Pirmą kartą jį uždeda taip pat gydytojas - kad gaubtuvėlis išties taisyklingai priglustų prie gimdos kaklelio. Vėliau moteris gali tai padaryti ir pati. Gaubtuvėlis turi likti uždėtas mažiausiai 6 valandas po lytinio akto.
Moteriškas prezervatyvas
Moteriškas prezervatyvas gaminamas iš plono, permatomo plastiko, kurį moteris įsideda į vaginą prieš sueitį. Jis turi du žiedus: lankstų nuimamą žiedą uždarajame gale, kuris palengvina prezervatyvo įdėjimą ir didesnį lankstų žiedą atvirajame gale, kuris lieka vaginos išorėje ir apsaugo išorines genitalijas.
Kontraceptinė kempinėlė
Kontraceptinė kempinėlė - natūrali jūros kempinė, išmirkyta spermiciduose ir įdėta į makštį - prieš sueitį buvo naudojama visą kontracepcijos istoriją. Šis metodas buvo atnaujintas ir vėl pasiūlytas rinkai. Šiuolaikinė kempinėlė gaminama iš smulkių poliuretano putų, prisotintų tam tikrų spermicidų. Ji sukuria fizinį barjerą tarp spermatozoidų ir gimdos (spermatozoidai įstringa kempinėlėje). Veikia ir kaip cheminis barjeras, išskiriantis spermicidus. Kai kuriose šalyse šiuo metu galima rinktis iš trijų kontraceptinių kempinėlių. Kempinėlė suteikia apsaugą 12-24 valandoms.
Cheminės barjerinės priemonės
Antroji grupė - cheminės barjerinės kontraceptinės priemonės. Į jų sudėtį įeina tokios medžiagos, kurios naikina spermatozoidus, mažina jų judrumą ir taip trukdo apvaisinimo procesui.
Spermicidai
Spermicidai - tai cheminiai produktai, dedami į moters vaginą prieš sueitį, kurie nukenksmina arba užmuša spermatozoidus. Spermicidai dažnai naudojami rečiau besimylinčių porų kaip laikinas kontracepcijos metodas. Spermicidai būna įvairių formų - kreminiai, želiniai, tirpstančios žvakutės, putojančios tabletės, aerozolinės putos ir plėvelė. Kai kurie prezervatyvai taip pat būna sutepami spermicidais. Naudojant vien spermicidus, jie suteikia šiek tiek apsaugos, tačiau norint išvengti nėštumo juos geriausia naudoti kartu su barjerine kontracepcijos priemone. Svarbu: gali sukelti alergines reakcijas, rekomenduojama nenaudoti dažnai. Kai kurias priemones nepatogu naudoti - pvz. spermicidines žvakutes į makštį reikia įvesti likus 10-15 min.
Kitos kontracepcijos priemonės
Nors straipsnio tema yra barjerinė kontracepcija, svarbu paminėti ir kitus, taip pat efektyvius kontracepcijos metodus, kurie yra plačiai naudojami.
Hormoninė kontracepcija
Tabletės / Geriamieji kontraceptikai - kontraceptinės tabletės yra dažniausiai išrašomi medikamentai pasaulyje. Šiuolaikinių kontraceptikų sudėtyje yra labai mažos dozės sintetinių progestino ir estrogeno hormonų („kombinuotos tabletės”). Taisyklingai vartojant (kiekvieną dieną tuo pačiu metu) šios tabletės (dažnai vadinamos tiesiog „tabletėmis” arba „gimstamumo kontrolės tabletėmis”) yra labai veiksmingos norint išvengti nėštumo. Jei laikomasi vartojimo taisyklių jų veiksmingumas išauga iki 99%, o pačios tabletės netrukdo lytiniam aktui. Jų vartojimas daugeliui moterų yra saugus, tačiau dėl tam tikrų širdies ir kraujagyslių sutrikimų, sunkių lėtinių ligų ir aktyvaus rūkymo, kai kurioms 35 m. ir vyresnėms moterims šio metodo naudoti negalima. Norint gauti daugiau informacijos apie hormoninių kontraceptikų pasiūlą ir sudėtį, geriausias šaltinis būtų jūsų šeimos gydytojas arba ginekologas, tačiau galite pasikonsultuoti ir su vaistininku arba pasiskaityti informacijos internete.
Kontraceptinis pleistras - specialus pleistras, kuris priklijuojamas ant moters kūno (dažniausiai rankos). Jis veikia taip pat kaip ir kontraceptinės tabletės. Svarbu: reikia stebėti, ar neatsiklijuoja, nepamiršti jo pasikeisti. Pleistras klijuojamas ant moters pilvo, sėdmenų, liemens ar peties.
Makšties žiedas - tai mažą hormonų kiekį turintis lankstus žiedas, saugantis nuo neplanuoto pastojimo. Dedamas į makštį vieną kartą per mėnesį ir laikomas tris savaites. Naudojamas teisingai garantuoja didesnį nei 99,7 proc.
Hormonų injekcija - injekciją į raumenį atlieka gydytojas 1 kartą per 3 mėnesius. Injekcijos kartojamos reguliariai kas 3 mėnesius.
Implantai ir leidžiamieji preparatai - kontraceptiniai implantai sudaryti iš hormonų pripildytų kapsulių, kurios įterpiamos po oda moters rankos viršutinėje dalyje. Leidžiamieji kontraceptikai turi sintetinių hormonų (panašių į hormonus, naudojamus tablečių sudėtyje), kurie suleidžiami giliai į raumenis.
Intrauterininės priemonės
Spiralė - T-formos kontracepcijos priemonė, kuri spermatozoidams blokuoja kelią iki kiaušialąstės. Spiralę į gimdą turi įvesti gydytojas-ginekologas. Jos būna dviejų rūšių: hormoninės ir su variu, kuris trukdo apvaisintam kiaušinėliui įsitvirtinti gimdoje. Spiralės vielutės gali būti ir iš sidabro ar aukso lydinių su variu. Priklausomai nuo rūšies, spiralės veiksmingumas gali siekti net iki 3-5 metų.
Gimdos spiralė - tai mažas T formos įtaisas, kurį į gimdą įdeda gydytojas. Spiralė gali likti gimdoje 5-8 metus. Gydytojas įdeda hormonų spiralę į gimdą, ir ji saugo nuo neplanuoto nėštumo 3-5 metus.
Natūralūs metodai
Nors šie metodai nėra barjeriniai, jie taip pat yra kontracepcijos dalis.
Natūralus šeimos planavimas
Natūralus šeimos planavimas, dar vadinamas „dienų skaičiavimo” metodu ar, moksline kalba, „periodine abstinencija”. Šis metodas reikalauja susilaikyti nuo sueities moters menstruacinio ciklo vaisinguoju laikotarpiu. Nustatyti moters vaisingo laikotarpio pradžią ir pabaigą galima keletu būdų. Jei pora turi pakankamai žinių ir yra motyvuota vengti nesaugios sueities po savaitę ar daugiau kiekvieną mėnesį, natūralus šeimos planavimo būdas gali būti labai efektyvus. Tačiau nesėkmės atvejų procentas daugeliui moterų yra labai aukštas. Šis metodas neturi jokio pašalinio poveikio.
Ciklo stebėjimas. Tai natūralus metodas, pagrįstas vaisingų ir nevaisingų dienų skaičiavimu. Yra net keletas skirtingų metodų: kalendorinis moters ciklo dienų skaičiavimas, kuris remiasi vaisingų dienų nustatymu pagal paskutinių 12 moters ciklų maksimalią ir minimalią trukmę; Bilingso gleivių metodas, kuris remiasi kasdieniu moters gimdos kaklelio gleivių tikrinimu ir bazinės kūno temperatūros matavimas - ovuliacijos metu temperatūra būna aukštesnė.
Nutrauktas lytinis aktas
Nutraukto lytinio akto metodas arba „ištraukimo” metodas, moksliškai vadinamas „coitus interruptus”. Šis metodas reikalauja, kad vyras ištrauktų varpą iš partnerės vaginos prieš ejakuliaciją. Tai paprastai būna pavojingas žaidimas: vyras turi sugebėti kiekvienos sueities metu taisyklingai ir nuosekliai ištraukti savo varpą nepasiekęs viršūnės. Tai nėra optimalus būdas, ypač kiekvienos sueities metu, nes tai sutrikdo ir sumažina malonumą vyrui bei dar labiau apsunkina moters galimybes pasiekti orgazmą, jei procesas nutraukiamas prieš pat susijaudinimo viršūnę.
Skubi kontracepcija
Skubioji kontracepcija yra saugi ir efektyvi priemonė, skirta išvengti nėštumo po lytinių santykių, kai nebuvo naudojamos apsauginės priemonės, kitu atveju kai kontraceptinė priemonė buvo naudota neteisingai arba paprasčiausiai nesuveikė, pvz., lytinių santykių metu plyšus prezervatyvui. Tyrimų duomenimis, jei nesaugūs lytiniai santykiai pasikartojo tame pačiame menstruaciniame cikle po skubiosios kontracepcijos panaudojimo, reikšmingai padidėja nėštumo rizika. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl kiekvienai pacientei reikia individualiai parinkti efektyvų, paprastą ir patogų naudoti kontracepcijos metodą, apsaugantį moterį nuo neplanuoto pastojimo.
Skubioji hormoninė kontracepcija. Pirmieji duomenys apie galimybę vartoti skubiąją kontracepciją paskelbti 1970 metais. Lietuvoje skubiosios kontracepcijos registruotas indikacijas turi preparatai, kurių veikliosios medžiagos yra levonorgestrelis ir ulipristalio acetatas. Šių preparatų veikimas yra pagrįstas ovuliacijos blokavimu. Svarbu pabrėžti, kad skubioji kontracepcija veikia tik tada, kai dar nėra įvykusi apvaisintos kiaušialąstės implantacija gimdoje. Levonorgestrelis - tai progestinas, kuris rinkoje kaip skubiosios kontracepcijos priemonė naudojamas dvidešimt metų. Levonorgestrelio 1,5 mg tabletę arba dvi tabletes po 0,75 mg rekomenduojama išgerti per 72 valandas po nesaugių lytinių santykių. Šis preparatas suvartotas iki ovuliacijos blokuoja folikulo vystymąsi, atitolina ovuliaciją, taip pat tirština gimdos kaklelio gleives. Išgėrus tabletę jau po įvykusios ovuliacijos sudaromos nepalankios sąlygos kiaušialąstei implantuotis gimdos gleivinėje ir sutrikdoma kiaušintakių peristaltika. Naujos kartos skubiosios kontracepcijos priemonė, kurios veiklioji medžiaga yra ulipristalio acetatas, pirmą kartą Europos Sąjungoje buvo įregistruota 2009 metais, o Jungtinėse Valstijose 2010 metais. Viena 30 mg ulipristalio acetato tabletė gali būti išgerta per 120 valandų po nesaugių lytinių santykių. Šis preparatas veikia slopindamas arba stabdydamas ovuliaciją, panaikindamas liuteinizuojančio hormono (LH) koncentracijos didėjimą. Farmakodinaminiai duomenys rodo, kad net pavartojus prieš ovuliaciją (jau didėjant LH), ulipristalio acetatas gali pavėlinti folikulų plyšimą bent penkiomis dienomis. Reikia paminėti, kad skubiosios kontracepcijos priemonės dėl didelės progestino dozės vartojamos tik išimtiniais atvejais.
Skubiosios kontracepcijos šalutinis poveikis. Atliktų tyrimų duomenimis, padidėjęs skubiosios kontracepcijos priemonių prieinamumas nepadidino nesaugių lytinių santykių ir nepageidaujamų nėštumų skaičiaus. Ilgalaikių skubiosios kontracepcijos tyrimų duomenimis, šis metodas yra saugus ir efektyvus, nesukeliantis ryškesnių šalutinių poveikių. Galimi nežymūs nepageidaujami reiškiniai: pykinimas, galvos skausmas, kraujingos ar tepančio pobūdžio išskyros iš lytinių organų, mėnesinių vėlavimas. Dažnai pirma mėnesinių ciklo diena nusikelia savaitei. Rečiau pacientės gali skųstis pilvo skausmu, padidėjusiu krūtų jautrumu, galvos svaigimu, nuovargiu. Šie šalutiniai poveikiai neužtrunka ilgiau kelių dienų, dažniausiai praeina per 24 valandas. Atlikti tyrimai patvirtina, kad skubioji kontracepcija nesukelia rizikos ją pavartojus jau pastojus ir nėra žalinga embriono vystymuisi. Nenustatyta, kad skubioji kontracepcija didintų ektopinio nėštumo riziką.
Pastovios hormoninės kontracepcijos naudojimas po skubiosios kontracepcijos. Skubiosios kontracepcijos priemonių pagrindinis veikimas pagrįstas ovuliacijos sutrikdymu. Kadangi ovuliacija yra atidedama, nėštumo rizika to paties menstruacinio ciklo metu padidėja. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad pasikartoję nesaugūs lytiniai santykiai tame pačiame cikle, kai buvo pavartota skubioji geriamoji kontracepcijos priemonė, padidina nėštumo riziką nuo dviejų iki trijų kartų, todėl labai svarbu kuo greičiau pasirinkti patikimą ir saugų kontracepcijos būdą, nelaukiant sekančio mėnesinių ciklo. Literatūros duomenimis, populiariausias kontracepcijos metodas pasaulyje yra moters sterilizacija ir hormoninė kontracepcija. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, apsaugai nuo nepageidaujamo nėštumo dažniausiai pasirenkamos hormoninės kontraceptinės tabletės bei barjerinės apsaugos priemonės. Hormoninės kontraceptinės tabletės gali būti vienkomponentės, t. y. jų sudėtyje yra tik tam tikras progestinas, ir sudėtinės, kai į preparato sudėtį įeina estrogenas (etinilestradiolis ar estradiolis) kartu su vienu iš progestinų (levonorgestreliu, norgestreliu, drospirenonu, dienogestu, gestodenu, dezogestreliu ir kt.).
Kaip pasirinkti kontracepciją? | Elina Žurman
Kuris kontracepcijos metodas Jums tinkamiausias?
Kontracepcijos priemonių pasirinkimas didelis ir kiekviena jų turi savų privalumų. Kuris kontracepcijos metodas jums tinkamiausias, priklauso nuo asmeninės situacijos. Išsiaiškinus jūsų ciklą, mėnesinių reguliarumą ir gyvenimo būdą, ginekologas galės pritaikyti būtent jums tinkamiausias kontracepcijos priemones. Verta žinoti, jog neturint pastovaus partnerio ar lytinius santykius turint retai, geriausia pradėti nuo barjerinės apsaugos - prezervatyvų. Tokiu būdu ne tik išvengsite neplanuoto nėštumo, bet ir lytiniu keliu plintančių ligų ar infekcijų. Dažnai jauni žmonės šeimoje ne visada išdrįsta kalbėtis apie lytinį gyvenimą ar kaip išvengti neplanuoto nėštumo, o mokykloje edukacija šia tema taip pat ribota. Todėl turint partnerį ir planuojant pradėti lytinį gyvenimą, porai nereikėtų gėdytis apie tai pasišnekėti tarpusavyje, o merginai - ir su ginekologu. Nėra jokių įrodymų, kad kontraceptikų vartojimas gali sumažinti vaisingumą ateityje, juk hormoninės kontraceptinės tabletės sudarytos iš tokių medžiagų, kurias gamina ir moters organizmas. Atvirkščiai - daugelis tyrimų rodo, jog nustojusios vartoti kontracepciją, moterys pastoja jau per pirmus metus. O mitai dėl nevaisingumo atsirado dėl to, kad dažnai pastoti po ilgo kontraceptikų vartojimo bando vyresnės moterys, kurioms ir taip pastoti yra kur kas sudėtingiau nei jaunoms.
Reikia pabrėžti, kad skubiosios kontracepcijos priemonės neturėtų būti naudojamos kaip reguliari priemonė, tačiau kai kuriais atvejais tai yra vienintelis galimas pasirinkimas klientei norint išvengti nėštumo. Taip pat reikia žinoti, jog skubios pagalbos kontraceptinę tabletę reikia išgerti per tam tikrą laiką nuo nesaugaus lytinio akto, pavyzdžiui per 12-72 val. Šiuo metu žinoma per 20 rūšių infekcijų, kurios perduodamos lytiniu keliu ir yra vadinamos lytiniu keliu plintančiomis ligomis (LPL). Mums tik atrodo, kad mūsų amžiuje - aukštųjų technologijų ir puikiai išvystytos medicinos era - galimybė užsikrėsti LPL minimali. Be abejo, medicina nestovi vietoje ir medikai iš visų jėgų stengiasi pažaboti infekcijų plitimą. Bet, deja, kartais tokių ligų diagnostika pasirodo besanti sunki ir ne itin tiksli, o gydymas - ilgas ir brangus. Todėl labai svarbu, kad žmonės patys pasirūpintų savo sveikata ir sumažintų užsikrėtimo riziką iki minimumo. Barjerinės kontraceptinės priemonės saugo ne tik nuo nepageidaujamo nėštumo, bet ir praktiškai nuo visų infekcijų, kurios plinta lytiniu keliu.
Renkantis kontraceptinę priemonę visų pirma patariama pasitarti su ginekologu. Nors prabilus apie kontracepciją žmonės paprastai įsivaizduoja, kad kalbama vien apie sudėtines hormonines kontraceptines tabletes, VUL Santaros klinikų gydytoja rezidentė Rugilė Kančaitė atkreipė dėmesį, kad šios priemonės apima kur kas daugiau metodų. „Kontracepcija yra visi metodai, leidžiantys moteriai apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Netgi tas pats nutrauktas lytinis aktas ar nevaisingų dienų skaičiavimas taip pat yra kontracepcijos metodai. Reikalas tas, kad gana reikšmingai skiriasi jų patikimumas. Ir grupuoti kontraceptines priemones galima skirtingai, vieni šaltiniai išskiria dirbtinius ir natūralius metodus, kiti klasifikuoja į barjerines ir nebarjerines apsaugos priemones. Manau, kad geriausia būtų kalbėti per šių priemonių efektyvumo prizmę“, - nuotolinės klinikų konferencijos metu kalbėjo ji. Pasak gydytojos, veiksmingiausia kontracepcija, kokia tik gali būti, yra arba ilgalaikiai grįžtami kontraceptiniai metodai - kontraceptiniai implantai, hormoninės gimdos spiralės, arba sterilizacija. „Pastarasis būdas įprastai laikomas negrįžtamu kontracepcijos metodu. Tai yra arčiausiai to, kas gali būti 100 proc. patikimumas. Nors realiai neturime nė vienos kontraceptinės priemonės, kuri, galėtume sakyti, veikia 100 proc.“, - sakė ji. Pašnekovės aiškinimu, taip pat labai veiksmingos ir kitos hormoninės priemonės - sudėtiniai hormoniniai kontraceptikai, progestino hormoniniai kontraceptikai, kontraceptinis žiedas, pleistras, injekuojami kontraceptikai. „Šiek tiek mažiau veiksmingi ir efektyvūs metodai - barjerinės kontraceptinės priemonės. Tai yra prezervatyvai, spermicidai, gaubtuvėliai, moteriški prezervatyvai ir kitos priemonės. Visai kuklesniu efektyvumu pasižyminčios priemonės - tai jau būtų natūralūs šeimos planavimo būdai, kai yra skaičiuojamos arba vaisingos dienos, arba sekami tam tikri moters organizmo diktuojami sufleriai, kurie leidžia numatyti, kiek šiuo metu moteris yra vaisinga. Pavyzdžiui, sekamas kalendorius, gali būti stebimos gimdos kaklelio gleivės, matuojama kūno temperatūra. Bet, priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, tai nėra tokie veiksmingi metodai. Bet tai įrodymais pagrįsti metodai, tai nėra kažkokias nesąmonė“, - kalbėjo R. Kančaitė. Mažesnį šio metodo veiksmingumą gydytoja aiškino šiuolaikinės moters elgsena. „Reikalas tas, kad viskas yra moters rankose ir priklauso nuo jos informuotumo, indėlio, skiriamo laiko į kontraceptinės priemonės efektyvumą. Tad kai kalbame apie modernią, visur skubančią moterį, kuri neretai būna įsitempusi, paveikta streso, gali turėti nereguliarų menstruacinį ciklą, sirgti kažkokiomis kitomis gretutinėmis ligomis, tada tie metodai nėra idealūs“, - aiškino specialistė. Ties, ji pridūrė, kad barjerinė kontracepcija (prezervatyvai) neturi būti pamirštami net ir kalbant apie labai efektyvias priemones, mat tai yra vienintelė priemonė, apsauganti nuo lytiškai plintančių ligų, kas yra lygiai taip pat svarbu kaip ir apsauga nuo neplanuoto nėštumo.
Klausimas, ar naudojant metodą man būtų dar visai nieko turėti dar vieną vaiką, kaip dievas duos, ar tikslas labiau toks, kad šiuo metu vaikų nenoriu, noriu atidėti nėštumą ar daugiau nėštumų gyvenime nenoriu. Tai ir nulemia, kokią priemonę rinksis moteris. Taip pat svarbu tai, ar moteris turi ilgalaikį partnerį. Specialistės pastebėjimu, pats svarbiausias dalykas, į kurį turi teisę kiekviena moteris ir kiekvienas žmogus - tai informuotas pasirinkimas: „Svarbi, kad būtų pateikiama patikima informacija apie kontraceptinę priemonę, kad moteris žinotų, kokios yra rizikos ir naudos, koks veiksmingumas ir neturėtų iškreipto vaizdo apie kontraceptinę priemonę.“
Hormoninė kontracepcija gali būti neefektyvi, kai yra vartojami vaistai, kurie veikia vienas kito efektyvumą. Yra įrodyta, kad net jonažolės preparatai gali turėti poveikį hormoninės kontracepcijos metabolizmui. Taip gali nutikti ir vartojant tam tikrus retai skiriamus antibiotikus, antivirusinius vaistus. Dėl to visada prieš vartojant patariu paskaityti informacinį vaisto lapelį. Ji pridūrė, kad hormoninės kontraceptinės tabletės gali nesuveikti ir dėl laikinų virškino sistemos sutrikimų, kai paveikiama žarnyno galimybė juos suvirškinti. „Tai reiškia, jei vartojant hormonines kontracepcijos tabletes tabletė išvemiama, tada per tris valandas reikėtų suvartoti kitą tabletę, nes pirmoji tabletė gali būti išvemta. Vaisto absorbcija taip pat gali būti paveikiama gausiai ir dažnai viduriuojant“, - įspėjo gydytoja.
Kontraceptines priemones rekomenduojama vartoti visoms moterims, kurios turi lytinius santykius, tačiau neplanuoja nėštumo. Šių priemonių pasirinkimas Lietuvoje itin platus: remiantis atliktais klinikiniais tyrimais, pagal veiksmingumą jos skirstomos į itin efektyvias, efektyvias ir mažiau efektyvias. „Labai efektyvios priemonės, priskiriamos ilgalaikei grįžtamajai kontracepcijai ir suteikiančios 99,2-99,9 proc. apsaugą - implantai, hormoninė ir varinė gimdos spiralės. Itin veiksmingą apsaugą nuo nepageidaujamo nėštumo suteikia ir ilgalaikė negrįžtamoji kontracepcija - sterilizacija. Efektyvioms kontraceptinėms priemonėms priskiriamos sudėtinės kontraceptinės tabletės ir progestino tabletės, kontraceptiniai pleistrai, makšties žiedas bei injekuojami hormoniniai vaistai. Teorinis visų šių priemonių patikimumas siekia 99,7 proc., bet dėl galimų vartojimo klaidų jos realiai veiksmingos 91 proc. atvejų“, - aiškina akušerė-ginekologė. Dr. S. Barilienės teigimu, mažiau efektyviems šeimos planavimo metodams priskiriamas barjerinės kontracepcijos (prezervatyvų) ir spermicidų - kremų, žvakučių, makšties tablečių - naudojimas, nutrauktas lytinis aktas bei susilaikymas nuo lytinių santykių vaisingų dienų metu. Kitu atveju verta rinktis tik labai efektyvias ar efektyvias priemones.
Skubioji kontracepcija, padedanti išvengti neplanuoto nėštumo, turi būti naudojama praėjus ne daugiau kaip 72-120 valandų po nesaugaus lytinio akto. Dažniausiai yra pasirenkamos levonorgestrelio tabletės, kurių veiksmingumas mažėja su kiekviena para: pirmąją siekia 95 proc., antrąją - 85 proc., trečiąją - 58 proc., ketvirtą ar penktą - tik 52 proc., o koks jų efektyvumas vėliau - nežinoma. Jeigu mėnesinės vėluoja 7 dienas ir daugiau, po to, kai buvo suvartota skubioji kontracepcija, reikalinga atlikti nėštumo testą. Jeigu vis dėlto moteris pastojo, nėštumo ir vaisiaus pažeidimo rizika nepadidėja. „Skubiai kontracepcijai gali būti panaudota ir varinė gimdinė spiralė, kuri turi būti įvesta per 120 val. po nesaugių lytinių santykių, tada jos kontraceptinė apsauga siekia 99 proc.“, - teigia dr. S. Barilienė. Akušerė-ginekologė priduria, kad naudojant skubiąją kontracepciją moteris gauna smūgines hormonų dozes, neretai sutrinka jos mėnesinių ciklas, gali pykinti, kamuoti krūtų veržimas, pykinimas ar nuovargis, todėl šiuo metodu nereikėtų naudotis dažnai. Rekomenduojama po vienkartinio atvejo kreiptis į gydytoją ir su juo aptarti tolimesnės ilgalaikės kontracepcijos galimybes.
Prieš pradedant naudoti kontraceptines priemones yra reikalinga gydytojo ginekologo konsultacija. Jos metu yra surenkama išsami anamnezė, įvertinama moters sveikatos būklė, turimos ligos, vartojami medikamentai, kraujospūdis ir atliekama ginekologinė apžiūra. Be to, yra reikalinga ultragarsinė ginekologinė patikra, kad būtų įvertinta kiaušidžių struktūra ir gimdos ertmės būklė bei atliktas gimdos kaklelio citologinis tyrimas. Vizito metu specifiniai kraujo tyrimai įprastai nėra skiriami. „Įvertinus moters sveikatos būklę, gretutines ligas ir visas galimas rizikas, su paciente aptariami individualiai tinkantys apsaugos nuo nepageidaujamo nėštumo metodai. Tai itin svarbu, nes iš tiesų esama nemažai būklių, kai vienos ar kitos kontraceptinės priemonės - neskiriamos. Pavyzdžiui, onkologinė patologija, nepatikslinti kraujavimai iš genitalijų, buvę venų trombozės, insultai ar infarktai, kepenų ligos, krešumo sistemos sutrikimai, ekstragenitalinės sisteminės ligos, migrena su aura, aukštas kraujospūdis, sunkios eigos cukrinis diabetas ir kita - tai būklės, kurių metu hormoninė kontracepcija yra neskiriama“, - teigia dr. S. Barilienė. Anot akušerės-ginekologės, nors kai kurių medikamentų vartojimas nėra laikomas kontraindikacija hormoninei kontracepcijai, tačiau gali sumažinti jos efektyvumą. Be to, jeigu moteris serga dubens uždegimine liga ar yra išsivysčiusi makšties infekcija, negalima įvesti gimdos spiralės. Vis dėlto, jeigu esant tam tikroms būklėms specifinės kontraceptinės priemonės neskiriamos, gydytojas gali rekomenduoti kitas, kurias būtų saugu naudoti.
Kontraceptinės priemonės turi būti naudojamos tol, kol nėštumas yra nepageidaujamas. Kartais kyla klausimų, kiek ilgai galima vartoti hormoninę kontracepciją. Atsakymas - tol, kol nėštumas nepageidaujamas. Nėra metais apribota hormoninės kontracepcijos vartojimo trukmė, kaip ir nėra jokių nuorodų, kad būtų reikalingos vartojimo pertraukos po tam tikro laiko. Vertinant pagal reprodukcinį amžių, moterims virš 40 metų sudėtinė hormoninė kontracepcija nėra absoliučiai netinkama, tačiau tokioms pacientėms dažnėja gretutinių ligų ir būklių, kai labiau tinkamos tik gestagenus turinčios priemonės“, - aiškina dr. S. Barilienė.
Priklausomai nuo kontraceptinio metodo moters organizme vyksta nepavojingi, kartais net naudingi, pokyčiai. Pavyzdžiui, pastebimos šios nekontraceptinės naudos - mažėja mėnesinių skausmai, kraujavimo gausumas, slopsta endometriozės židiniai, stebimas teigiamas poveikis prieš gimdos ir kiaušidžių vėžį, gydoma aknė ir palengvėja priešmenstruacinio sindromo požymiai. Be to, naudojamos barjerinės priemonės (prezervatyvai) apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų. „Hormoninė kontracepcija slopina ovuliaciją, tirština gimdos kaklelyje esančias gleives, plonina gimdos gleivinę ir sutrikdo apvaisinto kiaušinėlio implantaciją. Pradėjus ją vartoti gali atsirasti nuotaikos pokyčiai, lytinio potraukio sumažėjimas, krūtų jautrumas, galvos skausmai, pykinimas ar acikliniai negausūs kraujavimai, tačiau šie negalavimai neretai po 3-4 mėnesių išnyksta savaime“, - teigia dr. S. Barilienė. Akušerė-ginekologė priduria, kad nutraukus kontracepcijos vartojimą, vaisingumas visiškai atsistato. Tačiau reikia nepamiršti, kad metams bėgant natūralus vaisingumas mažėja. Nuo 35 metų sveikų moterų tikimybė natūraliai pastoti ženkliai mažėja, taip pat didėja atsitiktinių chromosominių pakitimų rizika, dėl kurių ir persileidimų skaičius yra didesnis nei jaunesnio amžiaus moterimis, tačiau buvusi kontracepcija čia niekuo dėta. Nepaisant didelio patikimų kontracepcijos priemonių pasirinkimo, šiuolaikiniame pasaulyje neplanuotų arba kitaip vadinamų nepageidaujamų nėštumų problema išlieka aktuali. Toks nėštumas yra ne tik psichologinė, medicininė, bet ir socioekonominė problema. Didelės dalies nepageidaujamų nėštumų galėtų būti išvengta naudojant skubiosios kontracepcijos priemones.
tags: #apsisaugojimo #nuo #nestumo #priemones #barjerines
