Neįtikėtinos Velykų kiaušinių tradicijos ir patarimai, kaip jas pritaikyti savo šventei!

Kiaušinis - vienas maistingiausių maisto produktų. Jį sudaro maždaug 10% lukšto, daugiau kaip 60% baltymo ir apie 30 % trynio. Kiaušinyje yra apie 75 % vandens, 12 % baltymų ir 12 % riebalų (lipidų), taip pat vitaminų ir mineralinių medžiagų. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2 bei patenkina apie 40-65 proc. Maždaug pusę kiaušinio trynio masės sudaro vanduo, kitą dalį - riebalai, baltymai ir šiek tiek angliavandenių. Kiaušinio baltyme yra devynios pakeičiamos ir devynios nepakeičiamos amino rūgštys.

Kiaušinių pirkimas ir laikymas

Kiaušinius pirkite tik iš oficialių prekybos vietų ar ūkininkų. Raidės nurodo kodą šalies, kurioje laikomos dedeklės vištos. Pirkdami supakuotus kiaušinius atkreipkite dėmesį į jų galiojimo datą - kiaušiniai tinka vartoti 28 dienas po jų padėjimo. Ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali apsauginė plėvelė, kuri saugo kiaušinį nuo mikroorganizmų patekimo. Siekiant išsaugoti apsauginę plėvelę, nupirkto kiaušinio iškart nereikėtų plauti ir namuose iki maisto ruošimo kiaušinius laikyti neplautus. Rekomenduojama kiaušinius namuose laikyti šaltai, geriausia - buitiniame šaldytuve, tačiau ne jo durelėse, o lentynoje. Kiaušiniai turi būti surūšiuoti, paženklinti ir supakuoti per 10 dienų nuo padėjimo datos, o jų tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 28 dienos po padėjimo. Kiaušinius reikėtų laikyti pakuotėje, su kuria jie buvo pirkti, taip bus lengviau sekti jų tinkamumo vartoti terminą.

Velykinių kiaušinių pirkimo ir laikymo patarimai

Saugus kiaušinių vartojimas

Žali kiaušiniai negali liestis su kitais maisto produktais. Visi virtuvės indai ir įrankiai, taip pat rankos po kontakto su žaliais kiaušiniais turi būti kruopščiai plaunami. Vartoti tik gerai išvirtus arba iškeptus kiaušinius. Jei gaminate patiekalą iš žalių kiaušinių, prieš naudojant kaušinius reikia gerai nuplauti. Termiškai apdoroti (virti ar kepti) kiaušiniai - greitai gendantis produktas, todėl turi būti laikomi šaldytuve. Virtą kiaušinį patariama suvartoti per 24 valandas, bet ne vėliau kaip per 3 paras nuo išvirimo. Virti kiaušiniai sugenda greičiau, jei jų lukštai yra pažeisti. Šiluma apdorotas kiaušinis geriau įsisavinamas, negu žalias.

Mitybos specialistė priminė, kad kiaušinis yra sunkiai virškinamas maistas, dėl to jį būtina gerai išvirti. „Išvirę jį kietai, mažinate salmoneliozės riziką. Tai yra infekcinė žarnyno liga, pasireiškianti pykinimu, pilvo skausmais, karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, dėl to rekomenduoju kiaušinį išvirti kietai“, - DELFI pasakojo dietologė. Kitas, ypač svarbus dalykas, kurio, pasak Ž. Antonovos, vertėtų paisyti - kiaušinį suvartoti per parą. To nepadarius, jis kaip ir bet koks kitas patiekalas praranda savo maistinę vertę ir mažėja naudingų medžiagų. Tiesa, būtina nepamiršti, kad daugiau negu dviejų kiaušinių per dieną nereikėtų suvalgyti.

Velykų kiaušinių marginimo tradicijos

Tiesiog būtina kiekvienų Velykų tradicija, kuri šios šventės išvakarėse kartu suburia ir mažiausius, ir vyresnius - kiaušinių marginimas. Manoma, kad šiai tradicijai pasaulyje - tūkstančiai metų, o Lietuvoje rasta dar XIII a. margintų kiaušinių likučių. Pats kiaušinis simbolizuoja gyvybę, saulę ir atgimimą - ilgėja dienos, sugrįžta šiluma ir atbunda gamta, o jo marginimas įvairiausiais būdais ir spalvomis šį pojūtį tik sustiprina. Dabar naudojami raštai ir marginimo technikos mena mūsų protėvių laikus - tada kiaušiniai taip pat buvo puošiami vašku, įvairiomis žolelėmis ir svogūnų lukštais.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė pastebi, kad šiais laikais itin didelis dėmesys skiriamas ir tam, kokie kiaušiniai ir kuo yra marginami. Nors dažniausiai naudojami laimingų vištų kiaušiniai, kurie įprastai būna rudo lukšto, tačiau ant stalo atsiduria ir mažų putpelių bei net 2 kg sveriančių Afrikos stručių kiaušinių. „Jų dažymui naudojami nebe cheminiai, o tik maistiniu pagrindu pagaminti dažai. Vaikus sudomina ir kiaušinių lipdukai. Pastebime, kad pirkėjai taip pat nelieka abejingi įvairiems Velykų atributams, tokiems kaip jau iškepti pyragai, šokoladiniai zuikučiai, ant šakų kabinami dekoratyviniai kiaušiniai. Nors, atrodo, kad tai tėra smulkmenos, tačiau šios nebrangiai kainuojančios Velykų prekės gali paįvairinti ir sukurti išskirtinę šventės atmosferą“, - neabejoja prekybos tinklo atstovė.

M.Liugienė priminė, kad kiaušinius virti ir dažyti reikėtų ne anksčiau negu šeštadienį. Pagal lietuvių papročius Didysis šeštadienis yra tas laikas, kada pagrindiniai namų ūkio darbai turi būti baigti. „Kiaušinių marginimas yra paskutinis darbas, kada visi ramiai susėda, moterys margina vašku, vyrai skutinėja juos su peiliuku, po visų ruošos darbų tai būdavo malonumas“, - DELFI pasakojo tautodailininkė.

Siekiant puoselėti tradicijas ir tuo pačiu paskatinti vaikus atrasti naujus talentus ir įgūdžius, pirmoje klasėje vyko dailės pamoka - „Velykų margučiai dažyti vašku“. Užsiėmimo tikslas buvo pasigaminti spalvingus velykinius kiaušinius ir supažindinti mokinius su Velykų papročiais. Pamokos metu žiūrėjome pristatymą apie Velykas, apie velykinių kiaušinių dažymo būdus. Tada kiekvienas vaikas, stebimas mokytojos Renatos Romeiko, savo velykinius margučius papuošė vašku.

Velykinių kiaušinių simbolika ir papročiai

Kita neatsiejama kiekvienų Velykų tradicija - išmargintų kiaušinių mušimas vienas į kitą. Skilęs margutis atitekdavo stipresniojo savininkui, kuris, manyta, mažiau sirgs ir ilgiau gyvens. Manoma, kad ši tradicija, greičiausiai, susijusi su mitu apie deivę Paukštę. Pasakojama, kad sudužus jos padėtam kiaušiniui pasaulyje atsirado gyvybė, tad dabar tikrindami kiaušinių tvirtumą linkime sau ir aplinkiniams gyvybingumo, sveikatos ir stiprybės.

Velykinių pusryčių metu būdavo dalijamasi vienu margučiu taip pabrėžiant bendrystę. Seniau Mažojoje Lietuvoje buvo gaji tradicija margučius dovanoti savo bičiuliams linkint sveikatos ir džiaugsmo. Dovanotas kiaušinis buvo saugomas visus metus - tikėta, kad jis globojo nuo nelaimių ir teikė sveikatos. Galima sakyti, kad ši tradicija, nors ir pasikeitusi, vis dar pritaikoma šiandien - kiaušiniais keičiamasi einant į svečius, vieni kitų margučiai po švenčių skanaujami ir biuruose.

Vaikams šiuos kiaušinius dovanodavo Velykų bobutė. Kartu su kiškiais juos atveždavo cukriniu karučiu iš pamiškės, kur gyvena, ir išslapstydavo sode, tvarte ar palikdavo vaikų pintinėse. Kai kuriose šalies vietovėse šį darbą atlikdavo Velykų zuikis, kitur - senelis, gandras ar lapė. Nors gerokai rečiau propaguojama, tačiau išliko tradicija Velykų rytą vaikus nudžiuginti dovanomis. Nesvarbu, ar tai būtų tikras, ar šokoladinis kiaušinis, bet toks dėmesys neabejotinai apdovanoja mažųjų šypsena.

Kiaušinių ridenimo tradicija

Viena įdomiausių, bet kiek primiršta su margučiais susijusi tradicija - jų ridenimas. Ši veikla glaudžiai siejasi su vienomis svarbiausių Velykų idėjų - gamtos atgimimu ir šeimos bendryste. Į žemę riedantis margutis simbolizuoja Saulės judėjimą, gamtos prabudimą ir tuo pačiu derlingumą. Taip pat - santarvę šeimoje, kuri stiprėja užsiimant bendromis ir džiaugsmo pilnomis veiklomis.

Toliausiai nuridenus margutį buvo ne tik laimima, bet ir įtikima, kad metai bus sėkmingi. Kai kur būdavo lažinamasi, kad laimėtojas pasiims visus veikloje dalyvaujančius margučius. Todėl paeiliui visi namiškiai ir svečiai kiaušinius į tą pačią „zoną“ ridendavo ne tik duobėje ant žemės, šiaudų ar samanų kilimo, bet ir mediniuose loveliuose bei moliniuose vamzdžiuose su nuolaidžia įkalne. Be to, norint laimėti vien tik toliausiai nuridenti nepakakdavo - pataikius į kitą, toliau esantį margutį, jį būdavo galima pasiimti. Neretai margučiai prieš ridenimą būdavo užkalbami sakant palinkėjimus ar juokingus burtus.

Greitas kiaušinių marginimo būdas – rezultatas nustebins originalumu

Kalbant apie kiaušinių vartojimą per Velykas, Vilniaus etninės kultūros centro vyriausioji edukacijos koordinatorė Marija Liugienė teigė, kad prieš kelis dešimtmečius jie gerokai skyrėsi nuo dabartinių. „Jie buvo naminiai, tokie, kur lukštas toks kietas, kad jokie dažai neprasiskverbdavo pro jį. Dabar situacija yra kitokia, dažnai net nesmagu nusilupus matyti, kad kiaušinio baltymas spalvotas, asmeniškai net nevalgau tokio“, - pasakojo M. Liugienė. Tačiau nerimauti dėl maistinių dažų, skirtų puošti margučius nereikėtų. Mitybos specialistės Žanos Antonovos teigimu, jie yra patikrinti Maisto veterinarijos tarnybos ir nebūtų parduotuvių lentynose jeigu galėtų padaryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. „Prekyboje negali būti maistinių dažų, kurie negali būti vartojami su maistu. Dažų pagrindas yra natūralus, pavyzdžiui, raudoni dažai turėtų būti išgauti iš burokėlių sulčių“, - nuramino Ž. Antonova.