Visuomenėje pastaruoju metu užvirusios diskusijos dėl dirbtinio apvaisinimo vis mažiau palieka abejingų. Ši tema tapo pastarojo meto aktualija. Netrukus Seime turėtų būti balsuojama dėl dirbtinio apvaisinimo.
Mane domino psichikos aspektai: mąstymas, požiūris, intriga, jausmai, jų išraiškos būdai bei sugebėjimas jausmus valdyti, kritikos buvimas ar vakuumas, norai, interesai, motyvai, tendencijos, prognozių modeliavimas. Kovos būdai ir jų veiksmingumas.
Kai nepavyksta žmogų sukurti meilės guolyje moters kūne, tada reikalingi instrumentai: mėgintuvėliai, pipetės, Petri lėkštelės, šaldytuvai ir pan. Ir, žinoma, asistento įsikišimas. Privatumo, intymumo ribos yra peržengiamos. Ar tai atsiliepia būsimo kuriamo žmogaus psichikai? Niekas nežino. Abiejuose svarstytuose projektuose pasigedau dėmesio psichinei sveikatai.
Mūsų visų sveikata yra ne tik fizinė, bet ir psichinė. Ji lengvai prarandama ir sunkiai atgaunama. Nesaugoma. Nevertinama. „Nematoma”. Nepersistengta dėl jos ir šiuo metu. Psichinė sveikata yra tokia sfera, kuri puoselėjama „avansu”. Apie ją galvojama prieš, o ne po. Arba išvis negalvojama.
Didžiausia rizika yra kuriamo vaikučio atžvilgiu. Tik ateitis parodys, kas pavyko. Dabar galime tik hipotezes kelti. Tokie užaugę žmonės turės gydymo įstaigose pateikti anamnestinius duomenis, kad jie yra pradėti megintuvėlyje. Tai, be abejonės, bus veiksnys, svarstytinas diagnozuojant ligas bei modeliuojant jų gydymą. Na, o mano kolegos psichiatrai turės būti itin atidūs šiam faktui ir ypač į jį atsižvelgti.
Per savo klinikinę psichiatrinę praktiką iš įvairių savo pacientų - tiek vyrų, tiek moterų - esu ne kartą išgirdusi klausimą: ” Kaip manote, daktare, ar mano tėvai mane darydami mylėjosi, ar tik seksu užsiiminėjo?” Žmonės labai sąmoningi, ypač tie, kurie apdovanoti jautria siela. Psichiatrijoje labai daug neįmintų mįslių, daug hipotezių, taigi ir labai daug įvairių rizikų.
Abu teikti įstatymo projektai yra iššūkis. Abu iš esmės tenkina moters teises, tačiau vadinamasis konservatyvus, D. Mikutienės teikiamas, yra su tolesne vizija, su embriono teise į apsaugą. Jei nesaugome embriono, tai dirbtiniu būdu apvaisindami viena ranka kuriame, kita naikiname.
Gydytojo profesija tiesiog įpareigoja remti būtent šį D. Mikutienės projektą.
Pagrindinės diskusijos ir etiniai aspektai
Pagrindinė diskusija, svarstant abu įstatymo projektus, sukasi apie embrioną - pačią žmogaus pradžią. Diskutuojama, koks embriono statusas, ar embrionus galima šaldyti, o vėliau atšildyti, ką daryti, kai baigiasi galiojimo terminas, ar galimas apvaisinimas embrionais donorais ir t. t. Na, panašiai, ar geriau maitintis šviežiu maistu, ar šaldymo kamerose sukauptomis atsargomis.
Šiuolaikinis mokslas jau nustatė prietaisais, kad embrionas turi atmintį - tiek trumpalaikę, tiek ilgalaikę. Jis reaguoja į šaltį, karštį, garsus, motinos nuotaikas, tariamus žodžius, maistą bei vaistus. Tam tikri aplinkos veiksniai šioje žmogaus formavimosi stadijoje gali palikti antspaudų, nulemsiančių visą tolesnį jo gyvenimą.
Neužginčijama tiesa yra tai, kad embriono stadiją perėjom visi. Gydytojas kitaip negali pasakyti. Vienus mamos saugojo labiau, kitus mažiau. Gydytojas savo profesijai tampa įsipareigojęs skleisti žinią apie gyvybės pradžią, būtinumą ją saugoti, ugdyti jai pagarbą.
Įdomumo dėlei, dirbdama dabar Škotijoje, pasiklausiau savo kolegų čia, kokia yra embriono vertė. Mano kolegos škotų psichiatrai man atsakė klausimu: o kaipgi Lietuvoje būsimus gydytojus ruošia? Kokių vertybių moko studijų metu, kaip diskutuoja apie embrioną? Kokia jūsų lietuvių gydytojų pasaulėžiūra šiuo klausimu? Į mano klausimą buvo atsakyta provokuojančia diskusija.
Žmonių yra labai įvairių. Yra tekę dirbti su nevaisingomis poromis, kurios depresuoja, yra buvę ir tokių, kuriems išsivysto papildomi išgyvenimai jau po dirbtinio apvaisinimo procedūrų. Tai dažniausiai išgyvenimai, lydimi nerimo, įkyrių minčių ir pan. Pavyzdžiui, viena pacientė augina dukrytę, pradėtą dirbtinio apvaisinimo būdu. Ji pasakoja, kad buvę įsodinti du embrionai, iš kurių vienas žuvo, o iš kito išsivystė jos mergytė. Dar buvo ir trečias, kurį užšaldė, o paskui kažkam padovanojo (donorystė). Ji dabar vaikšto ir galvoja, kad gal kažkur vaikšto ir jos dar vienas vaikas, pinasi įvairiausios mintys, ji manęs klausia, kur galėtų sužinoti ką nors tikslesnio. Ji nori žinoti būtent apie „tą savo vaiką”.
Dar vienas žmogus susilaukė kūdikio natūraliu būdu, o jo ir žmonos embrionai likę užšaldyti. Nerimauja, kaip čia geriau pasielgti, nes vaikų daugiau kaip ir nebenorėtų. Tačiau į sukurtus embrionus žiūri kaip į savo kūno dalį, ir jiems nėra tas pat, kas bus toliau. Žmogus su sąžine, iš didžiosios raidės.
Pagirtina, kad D. Mikutienės įstatymo projektas dėl embrionų išsako griežtą poziciją ir taip išreiškia atskomybę bei pagarbą dirbtinu būdu kuriamai būsimai gyvybei, pasisako prieš embrionų šaldymą bei donorystę.
Seime sužinojome ir pikantiškų dalykų apie tai, kad dirbtinai kuriamas žmogus gali būti ne tik kūryba ar technologija, bet ir verslo bedrovė - buvo minimas Rudaminoje veikęs gyvulių apsėklinimo kombinatukas, į kurį studentai galėjo atvykti ir parduoti spermą. Ir tokiu būdu prisidurti prie stipendijos. Buvo įvardyti apie dvidešimt litų už dozę. Pasirodo, LRS Sveikatos reikalų komiteto nariams tai nebuvo naujiena.
Būsimų svarstymų ir balsvimų dalyviams belieka linkėti drąsos, priimant teisingą, taip laukiamą įstatymą, į kurį jau visas dešimtmetis dedama daug vilčių. Įstatymą, kuriuo naudosis mūsų vaikai, ateities kartos. Dar yra toks nematomas ir anatominio pagrindo neturintis fenomenas kaip sažinė.
Svarstydami dirbtinio apvaisinimo reglamentavimą, Seimo nariai įtarinėjo medikus kėsinantis į Dievo prerogatyvą, lygino apvaisinimą "mėgintuvėlyje" su nacių medikų eksperimentais bei skendo pasaulėžiūros diskusijose.
Dirbtinio apvaisinimo metodai ir krikščioniškas požiūris
Seime svarstoma naujojo Civilinio kodekso (CK) trečioji knyga, skirta šeimos teisei. Vienas projekto skirsnių reglamentuoja dirbtinį apvaisinimą. Vyriausybės parengtoje CK redakcijoje nustatyta, kad Lietuvoje leidžiamas tik moters "in vivo" apvaisinimas jos sutuoktinio sperma. Kitaip tariant, dėl nevaisingumo kenčiančios moters lytinė ląstelė gali būti apvaisinta moters įsčiose jos vyro sperma, pasitelkiant Lietuvoje ištobulintas medicinos technologijas.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) pateikė alternatyvų projekto variantą, kuriuo remiantis, dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas ir "in vitro" ("mėgintuvėlyje"), pasitelkus spermos donorą.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vardu kalbėjusi viena pirminio projekto rengėjų konservatorė Vilija Aleknaitė - Abramikienė teigė, kad TTK negalėjo priimti sprendimo, kurį projektą pasirinkti, ir šio sprendimo teisę perdavė Seimui. "Dirbtinis apvaisinimas susijęs su didele medicinos rizika ir sukelia daug moralinių problemų", sakė V. Aleknaitė - Abramikienė.
Krikščionis demokratas Arimantas Raškinis teigė, kad alternatyvusis variantas sukelia "didelį pavojų visos žmonijos demokratijos pagrindui - žmogaus garbei ir orumui". "Kas bus to vaiko dėdės, tetos, seserys?", retoriškai klausė A. Raškinis. Anot jo, "pažeidžiama vaiko teisė turėti savo giminę, susikerta teisė tėvų turėti šeimą ir vaikų - turėti natūralią šeimą".
Kitas Krikščionių demokratų frakcijos narys, buvęs gydytojas chirurgas Kazimieras Kuzmickas teigė, kad "didelė tragedija tiek moteriai, tiek vyrui, kai šeima negali susilaukti vaikų". "Tačiau kas gali paneigti, kad medikai nepradės piktnaudžiauti tuo, žinos, kad yra įvestas dirbtinis apvaisinimas, nustos gydyti, lengva ranka parašys, kad yra nevaisingas ar vyras, ar moteris, ir nukreips pas savo draugus dirbtiniam apvaisinimui. Ten neblogi pinigai eina - nuo 5 iki 10 tūkstančių litų, ir prasidės biznis žmogumi", sakė K. Kuzminskas.
Moderniųjų krikščionių demokratų frakcijos narė Marija Šerienė teigė, kad "Dievo duota valia žmogui pačiam apsispręsti, ar likti nevaisingam, ar gydytis nuo nevaisingumo". Tačiau, jos teigimu, "medikų vadinamas nevaisingumo gydytas "in vitro" - tai ne gydymas, o naujos gyvybės atsiradimas". Todėl, M. Šerienės teigimu, "ar ne per didelė atsakomybė būtų medikams", nes "atėjimas į šį pasaulį ir išėjimas - Dievo valia".
Konservatorė Seimo pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė sakė, kad tai vienas nedaugelio klausimų, kur jos pozicijai neturėtų įtakos nei partijos, nei frakcijos požiūris. Pasak jos, "in vitro" - vienas humaniškiausių gydymo būdų". R. Juknevičienė teigė, jog nedera įtarinėti medikų ir mokslininkų nesąžiningumu ir noru pasipelnyti iš dirbtinio apvaisinimo.
Dirbtinio apvaisinimo metodai
- Intrauterinė inseminacija (IUI): Sperma patalpinama gimdos ertmėje (in vivo). Jeigu inseminacijai vartojama sutuoktinio sperma, tai vadinama homologine inseminacija, jei svetima anoniminio donoro - heterologinė inseminacija. Inseminacija atliekama nuo XIX a. pabaigos.
- In vitro fertilizacija (IVF): Kiaušialąstė apvaisinama ne gimdoje (mėgintuvėlyje). Po dviejų parų embrionas patalpinamas moters gimdoje. Kad IVF būtų sėkminga, būtina apvaisinti keletą kiaušialąsčių. Jeigu sperma yra sutuoktinio, tai bus homologinė IVF, jei sperma donoro - heterologinė IVF. Taip pat įmanoma kiaušialąsčių donorystė, jeigu moters kiaušialąstės nėra vaisingos, arba embrionų donorystė, jeigu abu sutuoktiniai yra nevaisingi, ir surogatinė motinystė, kai moteris išnešioja kitos poros embrioną. Nuo 1978 m. (gimus pirmam „mėgintuvėlio kūdikiui” Luisei Brown) IVF sėkmingai atliekama.
- Gametų intrafalopinis patalpinimas (GIFT): Gametos (kiaušialąstė ir sėklinė ląstelė) patalpimamos kaip ir IVF atveju. Po to abi gametos patalpinamos kiaušintakyje, kur įvyksta apvaisinimas.
- Zigotų intrafalopinis patalpinimas (ZIFT): Apvaisinimas įvyksta mėgintuvėlyje. Tačiau ne taip, kaip IVF, į gimdos ertmę patalpinamas ne embrionas, bet gametų susiliejimo darinys - zigota.
- Intracitoplazminė spermatozoido injekcija (ICSI): IVF, kai vienas spermijus punkcijos būdu paimamas iš sėklinio latako, mikropipete jis įjungiamas į vieną kiašialąstę. ICSI leidžia tiems vyrams susilaukti palikuonių, kurių ejakuliate nėra judrių spermijų. ICSI pradėta taikyti paskutiniajame XX a. dešimtmetyje.
Lietuvoje leidžiama taikyti visus metodus.
Krikščioniškas požiūris
Katalikų ir evangelikų teologai iki šiol sutaria dėl to, kad žmogaus embrionas yra absoliučiai saugotinas. (Kai kurie evangelikų teologai, tokie kaip miunchenietis dogmatikas Trutzas Rendtorffas, reikalauja tyrimų tikslais leisti eksperimentuoti su žmogaus embrionais.) 1987 m. Vatikano tikėjimo kongregacijos instrukcijoje „Donum vitae” (DV) rašoma: „Nuo pat apvaisinimo pradžios žmogus yra gerbtinas ir priimtinas kaip asmuo; dėl to jo kaip asmens teisės turi būti pripažintos nuo to momento; galų gale nepažeidžiamą teisę gyventi turi kiekvienas nekaltas žmogus” (I,1).
Visuotinai atmetama IVF, iš esmės dėl daugelio bandymų ir „atliekamų” embrionų, kurie yra užšaldomi, naudojami tyrimo tikslais arba nužudomi. DV teigiama: „Kiekvienas žmogus kaip toks yra gerbtinas ir negali būti nuvertintas iki priemonės, kuri naudojama tam, kad kiti turėtų privalumų. Su moralės įstatymu nesuderinama tai, kad in vitro apvaisinimu žmogaus embrionai sąmoningai atiduodami mirčiai” (I,5).
Katalikų, stačiatikių ir evangelikų liuteronų Bažnyčių hierarchai pabrėžia, kad krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje (in vitro). Taip pat nepriimtinas trečiųjų asmenų lytinių ląstelių naudojimas apvaisinimui, paminant ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos ginamą prigimtinę vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.
"Pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu šeimoje per santuokinį aktą", - rašoma komunikate.
Arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, vyskupo Mindaugo Sabučio ir kunigo Vitalijaus Mockaus komunikate pažymima, kad krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, jog žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. Todėl jau nuo zigotos susidarymo savo egzistavimą pradeda unikalus asmuo, kuriam turi būti užtikrinta prigimtinė teisė į gyvybę. Netoleruotina, kai yra manipuliuojama sąvokomis, siekiant embrioną pavadinti "conceptus", arba teigiant, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo įsitvirtinimo gimdoje ar net nuo širdies veiklos pradžios. Taip sudaromos sąlygos paminti prigimtinę teisę į gyvybę ir su embrionu siekiama elgtis tik kaip su paprasta biologine medžiaga.
Krikščioniškajai etikai visiškai nepriimtinas perteklinių embrionų kūrimas, jų šaldymas ir naikinimas pasibaigus "galiojimo terminui". Juo labiau kad egzistuoja moterį nuo papildomo hormoninio stimuliavimo apsauganti alternatyva - kiaušialąsčių šaldymas. Atsisakymas kurti perteklinius embrionus apsaugotų sutuoktinius nuo didelių moralinių dilemų ir dvasinių kančių tais atvejais, kai dėl gyvenimiškų aplinkybių embrionų panaudojimas tampa neįmanomas.
Komunikate pažymima, kad krikščioniškajai etikai ypač nepriimtini selektyvūs abortai (vadinamoji embrionų redukcija), kurie būtų atliekami iki pat vaiko gimimo. "Embrionų redukcijos įteisinimas Dirbtinio apvaisinimo įstatyme Lietuvoje įstatymo lygmeniu įteisintų abortą ir prasilenktų tiek su Valstybės deklaruojama šeimos politika, tiek ir su Dirbtinio apvaisinimo įstatymo tikslu - kurti gyvybę", - rašoma komunikate.
„Pagalba nevaisingumo atveju negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu šeimoje per santuokinį aktą. Todėl krikščioniškoji etika niekada nepritars gyvybės pradėjimui mėgintuvėlyje. „Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento.
„Kai kurie Seimo nariai, kurie deklaruoja krikščioniškas pažiūras, o elgiasi priešingai. Šitas faktas mums kelia didelį rūpestį. Mes, kaip Bažnyčios atstovai, nenorime sakyti: elkitės tik taip ir ne kitaip. Bet mes norime priminti, kad bendrininkavimas priimant tokį įstatymą yra labai didelis nusikaltimas, žiūrint iš Evangelijos ir Bažnyčios pozicijų. Kaip jie pasielgs - bus jų sąžinės reikalas", - teigė Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
"Gal kam nors atrodo, kad Bažnyčia kišasi ne į savo reikalus. Tačiau kai kalbama apie gyvybę tai yra visų mūsų reikalas", - teigė Evangelikų liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis.
"Stačiatikių bažnyčia tikisi, kad tai nebus balsas tyruose. Tikimės, kad į mūsų pastabas atsižvelgs krikščioniškas vertybes puoselėjantys politikai. Visa tradicinė krikščionybė išpažįsta šias nuostatas. Mes be jokių išlygų remiame komunikatą. Tai visų krikščionių vieningas balsas", - kalbėjo stačiatikių kunigas Vitalijus Mockus.
Krikščioniškųjų Bažnyčių atstovai griežtai pasmerkė, kad įstatymo projekte numatyta šaldyti embrionus ir numatyti jų galiojimo laiką. Tačiau S. Tamkevičius patvirtino, kad krikščionis tenkintų vadinamasis konservatyvus įstatymo projektas. Pagal konservatyvųjį įstatymo projektą dirbtinio apvaisinimo procedūra gali būti atliekama tik santuoką įteisinusiems sutuoktiniams, o donoru gali būti tik pats sutuoktinis. Embrionų turi būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters gimdos ertmę arba kiaušintakius, tačiau ne daugiau trijų. Kadangi po šaldymo nemaža dalis embrionų atšildant žūva, šaldyti leidžiama tik kiaušialąstes. Dirbtinio apvaisinimo paslaugos neturėtų būti apmokamos 100 proc. - galima būtų svarstyti apie apmokėjimą tik tais atvejais, kai dirbtinis apvaisinimas pavyksta.
"Konservatyvus projektas yra pakankamai geras, o antrasis yra per daug liberalus ir nesiskaitantis su žmogaus gyvybe ir ja manipuliuojantis", - antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo S. Tamkevičius.
Antradienį S. Tamkevičius neatskleidė, kurie konkrečiai politikai "deklaruoja krikščioniškąsias vertybes, o elgiasi priešingai". "Apie tai žmonėms žinoti būtina. Man, kaip rinkėjui, taip pat labai svarbu, kaip balsuoja mano išrinktas deputatas. Bet kokiu atveju, viskas paaiškės po balsavimo Seime", - teigė Kauno arkivyskupas.
Is IVF (In-Vitro Fertilization) An Ethical Choice?
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rodyti diskusiją "Žmogiškasis orumas reikalauja, kad žmogaus gyvybė būtų perduodama asmenišku ir sąmoningu veiksmu šeimoje per santuokinį aktą. Pasak bažnyčių vadovų, jie reiškia solidarumą su nevaisingais sutuoktiniais, tačiau pabrėžė, kad pagalba jiems negali peržengti pagarbos žmogaus gyvybei, orumui bei šeimai ribų. Pritarus liberaliojo flango parlamentarų siūlymams, Seimui teikiamas projektas leistų sukurti iki dešimties embrionų, juos šaldyti, tačiau dėl kompromiso atsisakyta lytinių ląstelių donorystės. Komiteto pasirinktas variantas, kuris ir bus teikiamas svarstyti Seimui - draustų lytinių ląstelių donorystę, bet leistų sukurti iki dešimties embrionų, embrionus šaldyti iki penkerių, o lytines ląsteles - iki dešimties metų."Konservatyvus projektas, žiūrint iš krikščioniško taško, nėra visiškai tobulas, bet yra jau pakankamai geras, kurį galima priimti. "Krikščioniškoji etika atliepia šiandienos medicinos mokslo įrodytą tiesą, kad žmogaus gyvybė atsiranda nuo prasidėjimo momento. "Krikščioniškajai etikai visiškai nepriimtinas perteklinių embrionų kūrimas, jų šaldymas ir naikinimas pasibaigus "galiojimo terminui". Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, vaikų neturi daugiau nei 55 tūkst. vaisingo amžiaus (18-49 metų) šeimų, tuo metu epidemiologiniais skaičiavimais, Lietuvoje yra apie 50 tūkst. †»JætÁN>:‡žÖ†óøé=‹Z (ò*éo½<-w•ž(!½.cT%ƒºY! I‚Tú9 ø*„¤z”oG»UJY>6? »€ØˆŒ eb³÷‡pÅ‘æ,0E<±9H¦¯ÌIŒtÇ2ËŽGZI«Ék}Y ¼Æ*O·LÚ³Yá¦n ! ͺÂí6Ë6T Jò€ ûué0!° ð.-Kƒ+vÜtÏCÏ. ¢êzñ›&0KàQÏ›ü|i…/Ÿ4A. xœ[[o ·~ ÿp ¥¢ZñN. að~ÜÐ|˜']‡¦¢rj‡yÒÕAGT;ÌÕésH-HÆ·ÓVQ;(e ïÉ…|ˆéQ’ªažteoA*ÏyÂY?÷ˈ! œŠXÀh2bÇ3`z¥:ÉXbÉh6q…ìàæV¬`¼;`h1… ÑIÝÑ˘z!0Ó&0 ƒ¡‹0Š€! è‡ÿZId4Ž1*0ƒ¨Œ+? #²®¢ m! ¸ üX_¿iëø²e¯øÌßµwo¿:Ó¸vƒ2¼ÐeÔ)€·HŒÆ•îFEiì&WDKçƒÑÑÅŸÞ¹sÝÆ¡Ï^ÛZ¼r³Ç¿t‚ ;{'ÐorÍ*1¼êÚÍ«Vm¾-ܘt°Ùæf5¹äOLu䧞ŸÂÇ|>Ï??ÅO¹;Ð%?…/çþé`Þ<óÇÍô Iü±ô¨9Y.iÅtýìŸõóÌ÷ÖÜôüÑï?zŸúÈógÞGþ²P*îÁ‡?i-Z‹‚¯jmEôóM¥E#-âc5Œ? rätˆœ9r&D΂œ9"ß|ò]ˆœ9r.D΃œ9Ÿ‘8¨O Ô§N¨>µ-ØÄÖ-৓. §? zFG ¦0”ÿŠ°ŽaSZÚÄY8BZÂì6ëA| ÒãÖ½6æVBñçåÆÓBäP ¥mÞœ%}ö„VŸüDt? [½W‚›*¤ô~L òT? ¡ýVp6“ˆµYïüÔÛ?ªWjÙF-+(;)Šn¡;;7£Æž”9úþˆŽG>žè,‚ó e;¾¼=ÓZ%ø;"z´HZ{ĶJÚÛ ¬ãæ=zíyââ(ýÈxKè(¹ñEC¬`Ü‘‰ÝE¬MŒ'¢ãFÃo$½Òj¢Ø4Dÿ'xã´í• BÜúÐîjb¥‚A <¿g¿í(u ]EîŸÁ§á?&¨Ÿ ¶ wó0³D<ã3‹zŸ -Ï[IÔ·à¥côï}DÁ ðJ=Šæ^¬‰±Ìà X5’Ð ô i^üveçXz¨Ü)çÄ. ;¯€OƒW’[TIÏIωøv…vnƒ;¤ H?
tags: #krikscioniskoji #etika #ir #dirbtinis #apvaisinimas
