Vasaros atostogų metas, kai dauguma žmonių laiką leidžia gamtoje, todėl svarbu žinoti apie galimus pavojus ir kaip jų išvengti, ypač kalbant apie vaikus. Nors vasara dovanoja daug džiaugsmo ir pramogų, ji taip pat slypi sunkiai atpažįstamuose pavojuose, kurie gali virsti rimtomis grėsmėmis sveikatai.
Pagrindiniai vasaros pavojai
Medikai ragina tėvus būti budrius ir imtis maksimalių atsargumo priemonių, padedančių apsisaugoti nuo nenumatytų nelaimių.
Vanduo
Vanduo kasmet pasiglemžia daug gyvybių, todėl svarbu įvertinti savo galimybes ir telkinio būklę. Patariama nebristi į vandenį išgėrus alkoholio ar suvalgius didesnį kiekį maisto. Reikėtų drausti vaikams vieniems be priežiūros bristi į vandenį. Vandens telkiniai - pavojus slypi net ir seklumoje. Net jei vaikas moka plaukti, nelaimės vandenyje gali nutikti akimirksniu. Tvenkiniai, upės, ežerai, baseinai - visur slypi pavojus. Vienas iš labiausiai neįvertinamų - vandens žaislai, kurie gali apvirsti ar nuslysti nuo vaiko. Taip pat pavojingi slidi pakrantė ar nelygus dugnas. Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens - net sekundė gali būti lemiama. Naudokite gelbėjimosi liemenes ir paaiškinkite vaikams saugaus elgesio taisykles. Atminkite, vaikas gali prigerti net ir trijų centimetrų gylio telkinyje ar penkių litrų kibire. Vaikai skęsta tyliai. Būtina išmokti ir reguliariai pasikartoti, kaip gaivinti nebekvėpuojantįjį. Gaivinimo schema tokia: du įpūtimai, tada patikrinamas pulsas, jei jo nėra, reikia dar du kartus įpūsti oro ir trisdešimt kartų ritmingai ir tvirtai paspausti krūtinkaulį. Pradinė pagalba skęstant: niekada negalvoti, kad skendusiojo neįmanoma išgelbėti. Skenduolis iš vandens turi būti ištrauktas kaip galima greičiau ir, jei įmanoma, kniūbsčias. Dirbtinis kvėpavimas burna į burną turi būti pradėtas dar vandenyje. Ištraukus iš vandens apžiūrima burna, pašalinami svetimkūniai (jei tokių yra) ir tęsiamas dirbtinis kvėpavimas burna į burną. Jei nėra pulso, spaudžiamas apatinis krūtinkaulio trečdalis: 15 paspaudimų, 2 oro įpūtimai į plaučius. Eidami maudytis gerai įsitikinkite, ar saugu: nėra akmenų, duobių, stiklų. Jokiais būdais vaikų nepalikite vienų be priežiūros prie vandens telkinio.
Saulė
Pakilusi temperatūra, paraudusi ir sausėja oda, greitas pulsas, galvos skausmas ir pykinimas - pagrindiniai saulės smūgio simptomai. Esant karštai dienai, neužsiimkite aktyvia fizine veikla, gerkite daug skysčių, valgykite lengvą maistą ir dėvėkite galvą dengiančią kepurę. Saulės smūgis - pavojus net ir apsiniaukusią dieną. Vaikai labai jautrūs karščiui, o ilgalaikis buvimas saulėje be kepurės ar skrybėlės gali sukelti saulės smūgį. Simptomai: galvos skausmas, pykinimas, vangumas, paraudusi oda ir net sąmonės netekimas. Tėvai dažnai galvoja, kad pakanka vien apsaugos nuo UV spindulių - kremo. Taip pat svarbu, kad vaikas dėvėtų galvos apdangalą ir rinktųsi šviesius medvilninius prakaitą sugeriančius drabužius. Stebėkite, kad kuo mažiau būtų tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač per patį vidurdienį. Perkaitus saulėje. Ilgai būnant saulėje, gali ištikti saulės smūgis. Tuomet reikia vaiką paguldyti į pavėsį, duoti gerti vėsių, bet ne šaltų skysčių (geriausiai vandens). Labai gerai apšlakstyti odą vėsiu vandeniu ar apdengti į vandenį suvilgyti audiniu ar rankšluosčiu. Jei matote, kas vaiko savijauta negerėja, kreipkitės į artimiausią medicinos punktą. Nudegus saulėje. Tai dažniausiai pasitaikanti nelaimė vasarą. Nudegus saulėje patartina odą nuplauti vėsiu vandeniu ir dar drėgną patepti drėkinamuoju vaikišku kremu arba alergiškiems vaikams naudojamu emolientu. Nieko neturint po ranka, neblogai tinka ir paprastas alyvų aliejus. Nudegimai. Kadangi Lietuvoje šiltasis sezonas yra trumpas, tai dauguma skuba mėgautis kaitriais saulės spinduliais. Saulė ir paplūdimys - neatsiejama atostogų dalis, todėl nudegimai nuo saulės - dažnas reiškinys daugeliui iš mūsų. Reikia saugotis saulės nudegimų, kurie būna 3 tipų. Pirmojo laipsnio nudegimui būdingas odos paraudimas ir skausmas. Esant antrojo laipsnio nudegimui, be odos paraudimo ir skausmo, atsiranda vandeningų pūslelių. O pats rimčiausias - trečiojo laipsnio nudegimas, kuriam būdingas drebulys, karščiavimas, kartais pašiurpsta visas kūnas, oda parausta, tinsta. Nesaikingas deginimasis saulėje sukelia odos sausėjimą, oda tampa mažiau elastinga, raukšlėjasi, gali atsirasti patologinių odos pakitimų - pigmentinių dėmių, apgamų, odos vėžys. Saikingos saulės procedūros gerina nervų sistemos veiklą, aktyvina medžiagų apykaitą, gerina kraujo apykaitą ir kvėpavimą, kraujyje didėja eritrocitų ir hemoglobino.
Erkės
Būdami parkuose, miškuose ar kitose tankiai apaugusiose vietose, saugokitės erkių. Dėvėkite šviesesnius rūbus su kuo mažiau kūną atveriančių vietų, naudokite erkes atbaidančias priemones, o grįžę namo, atidžiai apžiūrėkite kūną, išsišukuokite plaukus ir nusiprauskite. Pastebėję įsisiurbusią erkę, stenkitės kuo greičiau ją pašalinti. Išvykai į mišką, į parką ar prie vandens telkinio rinkitės šviesius drabužius ilgomis rankovėmis - ant jų lengva pastebėti ropinėjančius parazitus. Labai patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas - tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Gamtoje dėvėkite drabužius ilgomis rankovėmis, mūvėkite ilgas kelnes, kelnių galai turi būti sukišti į kojines ar ilgus batus. Geriausia dėvėti šviesius, vienspalvius drabužius - taip lengviau pastebėsite erkę ir nepritrauksite kitų vabzdžių. Visada apsižiūrėkite kūną, ar nėra ropinėjančių ar įsisiurbusių erkių. Jeigu pamatėte, kad įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite. Vaistinėse yra parduodami specialūs pincetai, bet jeigu nedrįstate traukti patys, važiuokite į artimiausią gydymo įstaigą. Lietuvoje erkės dažniausiai platina erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Erkėmis perduodamos ligos, alerginės reakcijos į įgėlimus - gana dažnai pasitaikantys atvejai. Geriausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Naudokite uodus ir erkes atbaidančias priemones, vadinamas repelentais.
Vabzdžiai
Vaikščiodami po aukštas pievas, valgydami saldų maistą ar dėvėdami gėlėtus drabužius, saugokitės įvairių vabzdžių. Jeigu nepavyko išvengti įgėlimo ir esate alergiškas, kvieskite greitąją pagalbą. Neerzinkite vabzdžių, nesistenkite jų vaikyti. Pasišalinkite iš vietos, kurioje jus sugėlė. Pavojaus atveju bitė paskleidžia kvapą, kuris privilioja kitas bites. Kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą, jei žmogus alergiškas vabzdžių įkandimams arba atsirado alerginė reakcija (odos bėrimas, pabrinkimas, oda blykšta arba rausta, sutrinka kalba, pasunkėja ar sutrinka kvėpavimas, svaigsta galva, atsiranda bendras silpnumas, pereinantis į mieguistumą, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pakyla temperatūra, greitėja pulsas, krinta kraujospūdis, netenkama sąmonės). Stenkitės kuo greičiau pašalinti geluonį. Bitės įgėlimo vietoje palieka geluonį, nes gali įgelti tik vieną kartą. Tačiau vapsvos, širšės geluonies nepalieka ir gali gelti daug kartų. Jei geluonis liko, kaip galima greičiau ištraukite jį staigiu judesiu ar bandykite pašalinti geluonį braukdami per jį nagu arba peiliu. Traukdami stenkitės nespausti gale esančio nuodų maišelio, kad nuodai neištekėtų. Įgėlimo vietą nuplaukite vandeniu ir muilu. Įgėlus vabzdžiui. Uodų, erkių, bičių įkandimai vasaros metu gana dažni. Jei vaikas nealergiškas - įgėlimo vietą užtenka patepti tepalu, skirtu nuraminti odą po įkandimo. Jei vaikas jaučia skausmą, galima duoti ibuprofeno ar paracetamolio. Jei niežti, galima duoti vaistų nuo alergijos (beje, jų visada turėtų būti vasaros vaistinėlėje). Vis dažniau galima išgirsti, kad vaikas yra alergiškas įvairių vabzdžių, net uodų įkandimams: oda parausta, ištinsta, o tinstantis plotas vis didėja, vaiką gali pradėti pykinti, dusinti. Vykstant panašioms reakcijoms, jei vaikas yra alergiškas, būtina nedelsti ir suleisti adrenalino (alergiškiems vaikams specialius injektorius be adatų išrašo gydytojas). Vabzdžių įkandimai ir augalų nudegimai - ne tik diskomfortas. Vasarą vaikams dažnai įkanda uodai, širšės ar bitės, o žaidžiant gamtoje - galima susidurti su nuodingais augalais, tokias kaip Sosnovskio barštis. Vaiko oda jautresnė, todėl gali greitai ištinti ar atsirasti alerginė reakcija. Patarimas: Naudokite natūralias ar medicinines priemones nuo vabzdžių, pasirūpinkite ilgomis rankovėmis miškuose ar pievose. Pastebėję neįprastą odos paraudimą ar reakciją - nedelsdami kreipkitės į medikus. Vabzdžių įgėlimai. Atšilus orams, gamtoje suaktyvėja įvairūs vabzdžiai, neduodantys ramybės miškuose, parkuose, paežerėse. Gamtoje nepatartina kvėpintis, ypač gėlių kvapo kvepalais, atvirose vietose gerti saldžių gėrimų, valgyti vaisių, ledų - jie privilioja vabzdžius. Taip pat, reikia nepamiršti erkių.
Žaibas
Prasidėjus lietui ir perkūnijai, saugokitės žaibų. Likite namuose, išjunkite elektros prietaisus ir užsidarykite langus. Nesislėpkite po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų, pastatų sienų, metalinių bokštų, venkite aukštesnių atvirų vietų.
Kiti pavojai
Vartokite daug skysčių, ypač mineralizuoto vandens, nes karštoje aplinkoje žmogaus organizmas su prakaitu netenka daug skysčių ir mineralinių medžiagų. Būtina įsidėmėti, jog karštą dieną uždarytame automobilyje negalima net trumpam palikti mažo vaiko vieno. Vengti lengvai gendančių iš anksto pagamintų maisto produktų gamtoje, kur nėra šaldytuvo. Važiuojant dviračiu ar paspirtuku, naudoti tik asmenines apsaugas (netempti mažo dviratuko dideliu, nestumti ir pan.). Vaistinėlėje, kurią vežasi sveiko vaiko tėvai, turėtų būti sterilių tvarsčių, dezinfekuojančio tirpalo, gelio po vabzdžių įkandimo, vaistų nuo skausmo ir temperatūros, aktyvintos anglies tablečių, vaistų nuo alergijos. Pripučiamos pilys ir batutai be priežiūros - linksmos, bet pavojingos. Vasarą populiarūs batutai, pripučiamos pilys ar vandens čiuožyklos atrodo kaip smagi pramoga, tačiau jos gali tapti traumų šaltiniu. Dažniausios bėdos - kritimai, galvos sužeidimai, sumušimai ar net lūžiai. Pavojų padidina tai, kad šiose vietose dažnai žaidžia skirtingo amžiaus vaikai be suaugusiųjų priežiūros. Patarimas: Visada stebėkite vaikus žaidžiančius šiose pramogose. Jei pilis perpildyta - palaukite, kol sumažės vaikų skaičius. Vaikams rekomenduojama būti basomis arba su neslystančiomis kojinėmis. Pučiant stipriam vėjui pavojus iškyla ir vairuojant automobilį. Padvigubėjus vėjo greičiui, jo spaudimas automobiliui yra kelis kartus didesnis nei paprastai. Ypač pavojingi gūsingi vėjai.
Pirmosios pagalbos priemonės
Jei susidūrėte su sveikatos sutrikimais, nedelskite ir kreipkitės pagalbos pas specialistus.
Nudegus saulėje
Jei vaikas nudegė saulėje, rekomenduojama odą nuplauti vėsiu vandeniu ir dar drėgną patepti drėkinamuoju vaikišku kremu, jei vaikas alergiškas - emolientu. Jei tą akimirką neturite nieko, kuo galėtumėte patepti ir sušvelninti nudegimą, tiks ir alyvų aliejus.
Perkaitus
Smūgiui ištikus, reikia paguldyti vaiką į vėsią vietą ar bent šešėlį, duoti gerti vėsių (bet ne šaltų!) skysčių, apšlakstyti odą vėsiu vandeniu ar apdengti vėsiu drėgnu plonu audeklu.
Įgėlus vabzdžiui
Jei vaikas nealergiškas - įgėlimo vietą patepti tepalu po įkandimo. Jei įgėlimas yra skausmingas, galima duoti 10 mg/kg kūno svorio ibuprofeno ar 15 mg/kg kūno svorio paracetamolio. Alergiškam įkandimams vaikui nedelsiant suleisti adrenalino.
Traumos
Nukritus nu dviračio ar paspirtuko. Jei tai žaizda - ją nuplauti švariu vandeniu, apipurkšti dezinfekuojančiu skysčiu ir aprišti steriliu tvarsčiu. Tvarstį keisti kartą per dieną, kol žaizda visiškai užgis. Jei labai skauda, galūnė ištiko, sunku ją judinti, reikia įtvirtinti, bintuoti prie stabilaus pagrindo, ir vaiką vežti į artimiausią traumatologijos punktą.
Apsinuodijus maistu
Jei vaikas labai gausiai vemia, viduriuoja, pakilo aukšta temperatūra, - nedelsiant kreiptis į ligoninę, nes vaikui reikalinga profesionali pagalba. Jei apsinuodijimas ne toks ūmus, duoti vaikui gerti rehidracinių tirpalų. Jei jų neturite - negazuoto mineralinio vandens ir saldintos arbatžolių arbatos pakaitomis. Patartina kurį laiką, kol liausis stipresnis pykinimas, atsisakyti maisto. Vėliau pradėti duoti lengvą virtą švelnų maistą - puikiai tinka košės. Nepatartini pieno produktai. Galima duoti „gerųjų“ bakterijų, aktyvintos anglies tablečių.
Įgėlus gyvatei (Lietuvoje)
Įgeltą galūnę pakelti kaip galima aukščiau ir kuo skubiau kreiptis į ligoninę.
Kas yra šilumos smūgis? Kaip suteikti pirmąją pagalbą?
Prevencija ir rekomendacijos
- Maudynių metu vaiko organizmą veikia oro temperatūra, drėgmė, judėjimo greitis, saulė, vandens temperatūra ir slėgis.
- Tinkama apranga: lengvi, šviesios spalvos, laisvi drabužiai, skrybėlė ar kepurė plačiais kraštais.
- Saikinga mityba: vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, pirmenybę teikti skystiems produktams, vaisiams ir daržovėms.
- Skysčiai: vartoti daugiau negu įprastai skysčių. Patartina gerti vandenį, vengti cukrumi ar saldikliais saldintų gėrimų.
- Apsauginiai kremai: naudoti apsauginius kremus nuo saulės su 30 ir daugiau SPF.
- Akiniai nuo saulės: akiniai nuo saulės turi būti su specialiu apsauginiu ultravioletinių spindulių filtru. Tai turi būti nurodyta ir akinių ženklinime, pvz. UV 400.
- Vasaros linksmybės - su saugumo taisyklėmis.
- Dviračiai, riedlentės, riedučiai ir kt. - pramogos, kurių metu nereikėtų pamiršti saugumo priemonių, iš kurių viena svarbiausių - šalmas. Saugumo priemonės padės išvengti sužeidimų, tokių kaip galvos traumos, kaulų lūžiai, nubrozdinimai ir kt. Taip pat, reikėtų pasirinkti saugų greitį, atsižvelgiant į aplinkos sąlygas, asmeninius važiavimo įgūdžius ir priemonės būklę. Kaip ir kiti eismo dalyviai, taip ir dviratininkai turi laikytis kelių eismo taisyklių. Važiuoti galima tik techniškai tvarkingu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas atšvaitas, o iš abiejų šonų - oranžinės spalvos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.
- Saugios maudynės: Vasarą žmonės dažnai maudosi įvairiuose vandens telkiniuose - jūrose, ežeruose, upėse, baseinuose. Net ir geram plaukikui gali grėsti pavojus. Kiekvienais metais nuskęsta daug žmonių dėl įvairių priežasčių: mėšlungio, raumenų nuovargio, apsvaigę nuo alkoholio. Niekada nepalikite vaikų vienų prie vandens telkinio, net jei jis labai seklus.
- Dehidratacija: Bendrą organizmo dehidrataciją sukelia intensyvus ir greitas kūno skysčių praradimas. Per karščius, kai gausiai prakaituojama, organizmas praranda per daug vandens, kūne sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Dehidratacija pasireiškia tokiais simptomais kaip silpnumas, galvos skausmas, didelis nuovargis, troškulys, išsausėjusi ir/ar suglebusi oda, besiveliantis liežuvis, išdžiūvusi burna. Ypač sunki dehidratacija gali baigtis ir mirtimi. Vasarą reikėtų gerti kuo daugiau skysčių, geriausia tam rinktis paprastą ar mineralinį vandenį.
