Trumpas liežuvio pasaitėlis - tai įgimta anomalija, kuri gali turėti įtakos ne tik kūdikio maitinimuisi, bet ir vėlesniam kalbos vystymuisi bei burnos sveikatai. Pasaitėlis yra plona gleivinės raukšlė, jungianti liežuvį su burnos dugnu. Normaliai išsivystęs pasaitėlis užtikrina laisvą liežuvio judėjimą, leidžiantį taisyklingai artikuliuoti garsus, tinkamai kramtyti ir nuryti maistą.
Trumpas liežuvio pasaitėlis, kuris vidutiniškai pasitaiko 1 iš 20 naujagimių (dažniau berniukams), gali apriboti liežuvio galiuko judesius. Šios būklės priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau dažnai minimas paveldimumas.
Kaip trumpas liežuvio pasaitėlis veikia kūdikį?
Kūdikiams trumpas liežuvio pasaitėlis gali sukelti rimtų maitinimosi sunkumų. Liežuvio judesių ribojimas trukdo tinkamai apžio pradinę krūtį, todėl kūdikis negali efektyvai siurbti pieno. Tai gali pasireikšti:
- Negebėjimu tinkamai žįsti ir ilgai išlaikyti krūtį burnoje.
- Dažnu atpylinejimu.
- Nepasisotinimu ir nepakankamu svorio augimu.
- Pilvo pūtimu.
- Sunkiu valgymu nuo šaukšto.
- Žindymo metu pasireiškiančiais pašaliniais garsais.
- Neįprasta liežuvio padėtimi - bandant jį iškišti, liežuvio galiukas gali susidveji ti, primindamas gyvatėlės liežuvį, arba įgauti „širdelės“ formą.
Tokiais atvejais, kai kūdikis negali tinkamai maitintis, chirurginis pasaitėlio pakirpimas (frenotomija) kūdikystėje yra būtinas.
Trumpo pasaitėlio įtaka vaiko kalbai
Problemos dėl nepakirpto liežuvio pasaitėlio gali išryškėti ir vėliau, sulaukus trejų-ketverių metų ar net vėliau, kai pradeda vystytis vaiko kalba. Trumpas pasaitėlis riboja liežuvio pakėlimą, todėl vaikas gali:
- Netaisyklingai tarti arba visai praleisti, iškraipyti kai kuriuos kalbos garsus.
- Keisti vienus garsus kitais.
Dažniausiai sunkumų kyla tariant garsus, kuriems reikia pakelti liežuvį prie viršutinių priekinių dantų ar kietojo gomurio: š, ž, č, r, l, kartais t, d, n. Ypač sunkumų gali sukelti garsas r, kurio tarimui reikia ne tik paliesti gomurį liežuviu, bet ir suvirpinti jo galiuką.
Neretai tėvai sunerimsta, kad vaiko kalbos vystymasis vėluoja, tačiau mažylis vengia kalbėti dėl apsunkintų liežuvio judesių. Svarbu suprasti, kad kalbos pradžiai pasaitėlio ilgis įtakos neturi, todėl tėvų nerimas, kad vaikas ilgai nepradeda kalbėti, neturi būti pagrindas skubiai operacijai.
Kada ir kaip sprendžiama pasaitėlio problema?
Pastebėjus, kad vaikas švepluoja ir turint įtarimų dėl „prisegto“ pasaitėlio, svarbu atlikti kompleksinį vertinimą. Esant trumpam liežuvio pasaitėliui, netaisyklingų garsų tarimą lemia apriboti liežuvio judesiai. Pirmiausia siekiama pasiekti liežuvio pasaitėlio elastingumo.
Logopedinės priemonės ir chirurginė intervencija
Jei liežuvio pasaitėlis nėra labai trumpas, bandoma jį „pratampyti“ logopedinėmis priemonėmis - specialiais artikuliacinės mankštos pratimais ir masažu. Gydymo rezultatai gali pasimatyti per šešis mėnesius ar net vienerius metus.
Jei logopedinės priemonės nepadeda, siūloma atlikti liežuvio pasaitėlio kirpimo operaciją. Visgi, vyresniems vaikams, sprendžiant operacinio gydymo tikslingumą, reikalingos logopedo, periodontologo, ortodonto konsultacijos.
Chirurginis gydymas kūdikystėje reikalingas tik tada, kai yra mitybos problemų. Vėlesniame amžiuje (3-4 metų ir vėliau) operacija būtina, jei esama tarimo problemų (riboti liežuvio judesiai), dantų problemų ar pastebimas didelis apnašo kaupimasis prie viršutinių kandžių, ar pasaitėlis nuolat traumuojasi.
Liežuvio pasaitėlio pakirpimo procedūra
Liežuvio pasaitėlio pakirpimas (frenotomija) nėra sudėtinga procedūra. Dažniausiai tai porą minučių trunkanti operacija, taikant vietinę nejautrą arba be jos. Liežuvio pasaitėlis įpjaunamas chirurginėmis žirklutėmis, lazeriu ar skalpeliu. Šioje vietoje nėra daug kraujagyslių, todėl paprastai pasirodo nedaug kraujo.
Lazeriu atliekamos procedūros metu sumažinamas kraujavimas, tausojami aplinkiniai audiniai, užtikrinamas greitesnis gijimas ir mažinama komplikacijų rizika. Toks metodas gali būti taikomas vyresniems nei 5 metų pacientams.
Po operacijos, ypač vyresniems vaikams, būtini logopediniai užsiėmimai, kurių metu taisomas įsitvirtinęs netaisyklingų garsų tarimas. Rekomenduojama judinti liežuvį, o po savaitės-dviejų atlikti specialius pratimus liežuvio funkcijai atstatyti.
Kada verta palaukti?
Svarbu atkreipti dėmesį, kad iki 2-3 metų amžiaus pasaitėlis dar gali formuotis ir keistis. Jei jis netrukdo kūdikiui žįsti, medikai dažnai rekomenduoja palaukti ir tik tada iš naujo įvertinti situaciją. Taip pat, augant žandikauliams ir dygstant dantims, pasaitėlis natūraliai gali pasislinkti į viršų.
Logopedai pataria plastiką atlikti 3-5 metų vaikams, nes tuo metu vaikas natūraliai baigia švepluoti, todėl galima adekvačiai įvertinti, kiek įtakos tarčiai daro trumpas pasaitėlis.
Kitos kalbos sutrikimų priežastys
Svarbu atsiminti, kad garsų tarimo sutrikimą gali lemti ir kitos priežastys:
- Netaisyklingas sąkandis.
- Neuropatologinės priežastys.
- Kurtumas, ypač atsiradęs kritiniu kalbos vystymuisi periodu.
- Psichinė vaiko būklė, protinis atsilikimas.
- Ryklės ir gomurio raumenų patologija (pvz., įgimtas gomurio nesuaugimas).
- Normaliai vystytis kalbai turi įtakos ir kramtymo, rijimo, čiulpimo, kvėpavimo funkcijos, aplinkiniai veiksniai - aplinkinių žmonių stimuliacija, ypač motinos ir vaiko ryšys, vaiko bendra sveikatos būklė.
