Nevaisingumas yra visuotinai pripažįstama liga, įrašyta į Sisteminį ligų sąrašą (TLK-10-AM kodai N46, N97, Z31). Tai yra poros negalėjimas pastoti, turint reguliarius lytinius santykius ir nevengiant nėštumo metus laiko, kai reikalingi medikamentai ir (arba) tam tikros gydymo procedūros, norint susilaukti palikuonių. Deja, iki šiol nėra sutarta dėl bendro reguliarių lytinių santykių apibrėžimo. Kiekvienas atvejis - individualus, taigi konsultacijų, tyrimų, procedūrų ir gydymui reikiamų medikamentų kiekiai skiriasi. Nuo to priklauso ir bendra pagalbinio apvaisinimo kaina.
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje 1 iš 6 porų susiduria su nevaisingumo problemomis. Net 25 mln. Europos Sąjungos piliečių yra susidūrę su tam tikrais vaisingumo sutrikimais. Pasaulyje per metus atliekama per 1,5 mln. pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, po kurių gimsta daugiau nei 350 tūkst. naujagimių. Apskaičiuota, kad iki šiol pasaulį yra išvydę apie 5 mln. tokių vaikų. Manoma, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų. Pacientų, kuriems buvo skirtas nevaisingumo gydymas, skaičius per metus iki 2017 metų Lietuvoje nebuvo žinomas dėl bendro registro nebuvimo. Mokslinių tyrimų duomenimis, moterų ir vyrų vaisingumo sutrikimai pasiskirsto po 33-35 proc., 20 proc. vaisingumo sutrikimų yra siejama su abiejų partnerių sveikatos sutrikimais, o 10-14 proc. atvejų vis dar lieka neaiškios kilmės.
Lietuvoje iki šiol nėra įstatymo, kuris reglamentuotų dirbtinį apvaisinimą. Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) Vyriausybei teikiamame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekte siūlo, kad vyrai galėtų tapti lytinių ląstelių donorais, tuo metu moterų kiaušialąsčių donorystė būtų draudžiama.
Pagalbinio apvaisinimo istorija
Susidomėjimas vaisingumo sutrikimų srities tyrimais žinomas jau nuo XVII amžiaus pabaigos. Tačiau pagalbinio apvaisinimo istorija dažniausiai skaičiuojama nuo pirmosios in vitro naujagimės - Louiseʼos Brown - iš Didžiosios Britanijos gimimo. Žmogaus apvaisinimo ne kūne pradininkais įvardijami anglų mokslininkai - ginekologas Patrickas Steptoeʼas (1913-1988) ir embriologas prof. Robertas Edwardsas (1925-2013).
1978 metais Bristolyje (Didžioji Britanija) gyvenantys Lesley ir Johnas Brownai po 9 metus trukusių nesėkmingų bandymų susilaukti vaikų dėl abipusės kiaušintakių obstrukcijos ir išbandę įvairius gydymo metodus (tarp jų ir abipusę salpingostomiją), kreipėsi pagalbos pas ginekologą P. Steptoeʼą. Jis su kolega R. Edwardsu jau buvo pradėję tyrimus pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje srityje ir porai pasiūlė laparoskopinį kiaušialąsčių surinkimą esant natūraliam ciklui ir apvaisinimą vyro sperma in vitro metodu. Pacientai sutiko ir po kelių dienų 8 ląstelių dydžio embrionas buvo perkeltas į pacientės gimdą. 1978 metais liepos 25 dieną 11 val. 47 min. Oldhamo visuomeninėje ligoninėje, atlikus planinę cezario pjūvio operaciją dėl L. Brown nustatytos preeklampsijos, gimė pirmoji in vitro naujagimė pasaulyje - L. Brown. Tai sveika, 2 700 g svėrusi mergaitė, kuri šiandien yra 2 vaikų motina.
Procedūrą sukūręs mokslininkas R. Edwardsas 2010 metais buvo apdovanotas Nobelio premija. Deja, P. Steptoeʼas šio apdovanojimo nesulaukė, nes Nobelio premija nėra teikiama po mirties.
Pagalbinio apvaisinimo istorija Lietuvoje
Pirmieji pagalbinio apvaisinimo žingsniai Lietuvoje žengti nuo 1993 metų, prasidėjus Vilniaus universiteto moterų klinikos gydytojų akušerių ginekologių Gražinos Bogdanskienės, Jūratės Masiliūnienės, Dianos Ramašauskaitės ir Londono universitetinės Karališkosios ligoninės dr. Gedžio Grudzinsko bendradarbiavimui. Tuo metu nevaisingos šeimos buvo tiriamos ir ruošiamos Lietuvoje, o apvaisinimo procedūros atliekamos Londone. 1994 metais Lietuvoje gimė pirmieji naujagimiai - seserys dvynės po Londone atliktos IVF procedūros.
1997 metais Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje, vadovaujant ginekologei Reginai Janickienei ir biologei V. Naujokaitei, gimė pirmasis naujagimis po intrauterininės inseminacijos. Daugiau nei 20 metų pagalbinio apvaisinimo procedūros buvo atliekamos tik privačiame sektoriuje.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje
2016 metų gruodžio 20 dieną Lietuvos Respublikos Seime buvo priimtas pagalbinio apvaisinimo tvarką reglamentuojantis įstatymas. Pagalbinio apvaisinimo procedūros Lietuvoje gali būti atliekamos tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims, nepriklausomai nuo to, ar procedūra atliekama valstybės ar asmeninėmis lėšomis. Deja, registruotos partnerystės įstatymo Lietuvoje iki šiol nėra.
Pagal atnaujintą įstatymo redakciją, Privalomojo sveikatos fondo draudimo (PSDF) lėšomis gali būti apmokamos pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kai moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų ir yra viena šių sąlygų: partneriai yra nevaisingi; kai naudojamos lytinių ląstelių banke saugotos moteriškosios lytinės ląstelės.
PSDF lėšomis yra kompensuojami 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai. Vieno pagalbinio apvaisinimo ciklo metu kompensuojamos šios paslaugos: pirminė konsultacija dėl pagalbinio apvaisinimo, tyrimų paskyrimai ir atlikimas moteriai ir vyrui; ne daugiau kaip 3 akušerio ginekologo konsultacijos, kai atliekama kontroliuojamoji kiaušidžių stimuliacija ir echoskopija kiaušialąsčių brendimo (stimuliacijos vaistais) metu; pagalbinio apvaisinimo procedūros dalys: kiaušidžių punkcija, embrionų sukūrimas IVF ar ICSI metodais, embrionų perkėlimas į apvaisinamos moters gimdos ertmę, preimplantacinė genetinė diagnostika (PGD), spermatozoidų paėmimas tiesiai iš sėklidžių, atliekant jų punkciją arba biopsiją (TESA); šaldytų embrionų perkėlimas į apvaisinamos moters gimdos ertmę; nuo 2017 metų gegužės 11 dienos kompensuojami kontroliuojamajai kiaušidžių stimuliacijai reikalingi vaistai - chorioninis alfa gonadotropinas ir alfa folitropinas.
Valstybė nekompensuoja šių procedūrų ir vaistų: pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo, kai dar nėra aišku, ar porai reikalingas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje; intrauterininės inseminacijos procedūrų; lytinių ląstelių, audinių ar embrionų šaldymo ir jų saugojimo; su donoro lytinėmis ląstelėmis susijusių išlaidų (donoro paieškos, tyrimo, lytinių ląstelių transportavimo iš kitų lytinių ląstelių bankų, kt.); kitų kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos metu naudojamų vaistų; liuteininei fazei palaikyti skiriamų vaistų ir kitų papildomai po pagalbinio apvaisinimo procedūros iki nėštumo testo atlikimo, skiriamų vaistų; tam tikrų papildomų procedūrų, pavyzdžiui, embriono dangalo paruošimo procedūra (assisted hatching), endometriumo biopsijos (angl. endometrial scratching).
Labai svarbu tai, kad bendrosios praktikos gydytojas ar akušeris ginekologas, siunčiantis porą dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros vaisingumo specialistams, siuntimo tekste teisingai suformuluotų tikslą - parašytų, kad pora yra siunčiama pagalbinio apvaisinimo procedūrai.
Įstatyminiai pakeitimai ir diskusijos
Seime svarstant liberalų pataisas, kuriomis siūloma leisti žmonėms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga, neatsižvelgiant į jų šeiminę padėtį, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tam pritaria, tačiau ragina projektą tobulinti. Liberalai šias pataisas pateikė, Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus, kad draudimas pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms prieštarauja Konstitucijai.
Vienas iš SAM pateikiamų siūlymų - leisti sunaikinti embrionus, kurie negali būti naudojami pagalbiniam apvaisinimui, nes jiems nustatyta genetinė patologija, lemianti didelę negalią sukeliančią ligą. Pagal dabar galiojančius įstatymus, jei embrionui nustatoma tokia genetinė liga, jis negali būti naudojamas apvaisinimui, bet turi būti saugomas dvejus metus, tik po to gali būti sunaikintas. Tačiau nėštumo metu nustačius tą pačią ligą vaisiui, nėštumas gali būti nutrauktas. Anot ministerijos, toks reguliavimas yra nenuoseklus ir prieštaringas, nes sukuria situaciją, kai dėl tos pačios sveikatos būklės embrionas negali būti naikinamas, o vaisius - gali.
SAM atkreipia dėmesį ir į tai, jog kol saugomas embrionas su genetine patologija, negalima kurti naujų, o tuo metu moteris gali sulaukti tokio amžiaus, kai pagalbinio apvaisinimo išlaidos nebeapmokamos valstybės. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti, kada galima naudoti kito donoro ląsteles, o ne būtinai partnerio ar sutuoktinio.
Anot SAM, šiuo metu vienišos moterys ir nesusituokusios poros Lietuvoje neturi teisės naudotis pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, todėl nėra tikslios statistikos, koks būtų šios paslaugos poreikis. Ministerijos skaičiavimais, paremtais kitų šalių duomenimis, vienišų moterų ir nesusituokusių porų pagalbiniam apvaisinimui 2026 metais papildomai gali prireikti 510 tūkst. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Šios lėšos galėtų būti suplanuotos 2026-ųjų PSDF biudžete.
Šiuo metu įstatyme numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos santuoką arba registruotos partnerystės sutartį sudariusiems asmenims. Liberalų sąjūdžio frakcijos pataisose siūloma tai išbraukti, tokiu būdu įteisinant procedūrą visiems asmenims. Pakeitimais taip pat siūloma išplėsti sąrašą atvejų, kuomet atsiranda teisė į reprodukcinių audinių išsaugojimą, sprendžiant dėl asmens būklės ir jos įtakos vaisingumui.
KT balandžio pradžioje paskelbė, jog šiuo metu galiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas dėl savo ribojimų pažeidžia Konstitucijos nuostatą, jog visi asmenys yra lygūs, jų teisių negalima varžyti dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. KT pažymėjo, kad Konstitucija reikalauja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį esant nustatytam objektyviam medicininiam poreikiui, objektyvioms aplinkybėms, susijusioms su asmens sveikata, sveikatos priežiūros paslaugos asmenims būtų teikiamos vienodai, nepaisant, ar jie gyvena šeimoje, ar yra vieniši, ar yra sudarę partnerystės sutartį. Šis nutarimas įsigalios po metų - 2026 metų balandžio 10 dieną.
Gydymo įstaigos Lietuvoje
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Santaros vaisingumo centras (VUL SK SVC) tapo pirmąja įstaiga Lietuvoje, kuri po priimto Lietuvos Respublikos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pradėjo veiklą pagal naują pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licenciją. Atnaujinta pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko licencija VUL SK buvo suteikta 2017 metais kovo 3 dieną.
VUL SK SVC ir toliau išlieka vienintele akademine ir valstybine įstaiga Lietuvoje, teikiančia: vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo paslaugas; pagalbinio apvaisinimo paslaugas; vaisingumo išsaugojimo paslaugas. Sergant onkologine liga, lytinės ląstelės, embrionai ir reprodukciniai audiniai šaldomi ir saugomi VUL SK SVC 3 metus nemokamai; lytinių ląstelių banko paslaugas; lytinių ląstelių ir embrionų donorystės paslaugas; tai yra vienintelis centras Lietuvoje, kuriame kartu atliekami molekuliniai genetiniai embriono, poros, donorų ir nėščiųjų tyrimai.
Šiame centre veikia vaisingumo technologijų ir lytinių ląstelių poskyris, nevaisingumo diagnostikos ir gydymo poskyris, atliekamos vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo operacijos moterims ir vyrams. Vaisingumo sutrikimų turinčias poras konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda: akušeriai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, medicinos psichologai, esant poreikiui, kitų sričių specialistai. Kiekvienu atveju individualiai, atsižvelgiant į konkrečios poros situaciją, sudaromas tyrimų ir gydymo planas.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos teikiamos šiose privačiose Lietuvos gydymo įstaigose - UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, UAB Northway medicinos centrai, UAB Vaisingumo centras, UAB Lietuvos, JAV ir Izraelio Vaisingumo klinika, UAB Jolsana.
