Sperma yra sudėtingas biologinis skystis, kurio pagrindinę dalį sudaro sėklinis skystis (apie 97%), o likusius apie 3% - spermatozoidai. Sėklinis skystis susideda iš prostatos ir sėklinių pūslelių sekreto. Tai reiškia, kad teiginys, jog spermą sudaro vien tik spermatozoidai, yra klaidingas. Jei per trumpą laiko tarpą įvyksta kelios ejakuliacijos, pirmojo ejakuliato porcijoje spermatozoidų koncentracija paprastai būna didesnė nei vėlesniųjų.
Vyro sperma pasižymi specifiniu kvapu ir skoniu. Jos cheminę sudėtį sudaro tokios medžiagos kaip citrinų rūgštis, fruktozė, didelis kalio kiekis, cinkas, siera, varis, magnis, kalcis bei vitaminai C ir B12. Iš esmės sperma yra sukaupusi daugybę svarbių mikroelementų ir baltymų, kurie yra būtini žmogaus organizmo veiklai.
Spermos sudėtyje esančios medžiagos, patekusios į moters makštį, gali teigiamai paveikti jos organizmą, todėl reguliarus nedidelio spermos kiekio patekimas į makštį lytinių santykių metu yra gana svarbus.
Moksliniai tyrimai rodo, kad spermoje esančios cheminės medžiagos veikia kaip natūralūs antioksidantai. Moterys, kurios lytiškai santykiauja be prezervatyvo (arba nenaudoja barjerinių kontraceptikų), rečiau serga depresija, lyginant su toms, kurių partneriai naudoja prezervatyvus.
Maistinės medžiagos ir spermos sudėtis
Sperma yra klampi, kreminė, šiek tiek gelsva ar pilkšva medžiaga. 100 ml spermos gali turėti apie 5000 miligramų baltymų, taip pat nemažą kiekį cinko ir nedidelį kiekį vitamino C, magnio bei kalio. Be šių maistinių medžiagų, spermoje yra ir antioksidantas spermidinas, kuris, kaip įrodyta, lėtina ląstelių senėjimo procesą.
Kiekviename šaukštelyje ejakuliato (vidutiniškai 5-7 kalorijos) yra ne tik spermatozoidų, baltymų ir vandens, bet ir tokių sudedamųjų dalių kaip fruktozė, gliukozė, natris, citratas, cinkas, chloridas, kalcis, pieno rūgštis, magnis, kalis ir karbamidas.
Spermos skonis ir kvapas yra individualus, tačiau dažniausiai apibūdinamas kaip kartaus, sūraus, saldaus ir metalo skonio mišinys. Kvapas gali būti muskato, sūrumo ir metalo derinys. Didžiausią spermos dalį sudaro vanduo, kuris praskiedžia kvapą, todėl daugelis žmonių jo net neužuodžia.
Nors nėra tiesioginio ryšio, įrodančio, kad mityba tiesiogiai veikia spermos skonį, yra tam tikrų pastebėjimų. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, salierai, petražolės, cinamonas, muskato riešutas, ananasai, papajos, apelsinai, gali padaryti skonį mažiau rūgštų. Kita vertus, didesnis kartumas gali būti siejamas su česnakais, svogūnais, brokoliais, kopūstais, mėsa ir pieno produktais, alkoholiu, kava.
Spermos įtaka moters sveikatai
Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad moterims, kurios ilgą laiką buvo veikiamos spermos (tiek prieš nėštumą, tiek jo metu), rečiau išsivysto preeklampsija - reta nėštumo komplikacija.
Spermoje esantys hormonai, tokie kaip testosteronas ir estrogenas, bei kiti neuromediatoriai, gali teigiamai veikti nuotaiką, plaukų augimą, odos išvaizdą ir sveikatą. Nors dalis šių hormonų per makšties gleivinę patenka į moters organizmą, todėl moterys, nenaudojančios apsaugos priemonių, rečiau serga depresija, šie hormonai palankiai veikia ir kitus organizmo aspektus.
Tačiau verta paminėti, kad sperma gali būti ne tik grožio ir sveikatos, bet ir ligų, įskaitant lytiškai plintančias, šaltinis. Vyro spermoje taip pat gali būti aptinkami įvairūs virusai, pavyzdžiui, Ebolos, herpeso, raudonukės, netgi gripo virusai, kurie gali išgyventi ilgai ir būti perduoti lytiniu keliu.
Vyro vaisingumas ir spermos kokybė
Lietuvoje apie 30-40% porų, negalinčių susilaukti vaikų, susiduria su vyro vaisingumo sutrikimais. Specialistai rekomenduoja kreiptis į gydytojus, jei moteris negali pastoti ilgiau nei metus, nenaudojant jokių apsisaugojimo priemonių.
Mityba turi didelės įtakos spermos kokybei. Vyrai, valgantys nesveiką maistą (picas, mėsainius, traškučius), turi mažesnį vaisingumo procentą, mažesnes sėklides ir mažesnį spermatozoidų kiekį. Sveika mityba, kurioje gausu šviežių vaisių, daržovių, skaidulų, baltymų ir mažai gyvulinių riebalų, gerina spermos kokybę ir aktyvumą.
Svarbūs produktai, gerinantys spermos kokybę, yra pomidorai (dėl likopeno), austrės (dėl cinko), žalialapės daržovės, riešutai, neskaldyti grūdai, vaisiai (dėl antioksidantų), citrusiniai vaisiai ir pieno produktai (dėl poliamino putrescinas), riebi žuvis (dėl omega-3 riebalų rūgščių), kiaušiniai ir ankštiniai (augaliniai baltymai).
Reikėtų vengti nesveiko maisto (perdirbtų produktų, greito maisto) ir alkoholio, nes šie veiksniai neigiamai veikia spermos kokybę, mažina spermatozoidų kiekį ir judrumą.
Kaip pagerinti spermos kokybę?
Norint pagerinti spermos kokybę, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Mityba: Valgykite šviežius vaisius ir daržoves, venkite sunkaus maisto, rinkitės liesą mėsą, žuvį, pilno grūdo produktus.
- Gyvenimo būdas: Palaikykite tinkamą svorį, daugiau laiko leiskite lauke, sportuokite, atsisakykite žalingų įpročių (rūkymo, narkotikų vartojimo), venkite streso.
- Papildai: Tam tikri maisto papildai, tokie kaip likopenas, vitaminai C ir D, cinkas, gali padėti pagerinti spermos kokybę ir vaisingumą.
Vyrams, norintiems susilaukti vaikų, svarbu žinoti, kad net ir sveikai porai pastojimo tikimybė yra apie 25%. Spermatozoidų judėjimo greitis yra nuo 1 iki 4 mm per minutę, o jų ilgis - apie 0,055 mm.
Kaip optimizuoti vaisingumą | Dr. Andrew Huberman | Timo Ferriso laida
Spermos sudėtis ir maistinė vertė trumpai
Sperma - tai klampi, kreminė, šiek tiek gelsva ar pilkšva medžiaga, sudaryta iš spermatozoidų ir sėklinės plazmos. Spermoje yra baltymų, cinko, vitamino C, magnio, kalio, fruktozės, gliukozės ir kitų svarbių medžiagų. Ji yra ir antioksidantų, tokių kaip spermidinas, šaltinis.
Saugumas ir rizika
Spermą sudarantis skystis paprastai yra saugus nuryti. Tačiau svarbu atvirai pasikalbėti su partneriu apie lytiškai plintančių infekcijų (LPI) statusą, kad būtų galima įvertinti rizikos lygį. Nors ir retai, pasitaiko žmonių, alergiškų spermai.
Oralinis seksas, kaip ir bet koks kitas nesaugus lytinis aktas, gali kelti riziką užsikrėsti LPI, tokiomis kaip ŽIV, herpesas, hepatitas, gonorėja ar chlamidiozė. Todėl svarbu naudoti barjerinę kontracepciją arba atlikti reguliarius sveikatos patikrinimus.
Spermos kelionė ir apvaisinimas
Lytinio akto metu į moters lytinius takus patenka apie 300-500 mln. spermatozoidų. Jie juda netvarkingai, maždaug 2-3 mm per valandą greičiu. Orgazmo metu gimdos kaklelis trumpam atsidaro, leisdamas spermatozoidams patekti į gimdą. Ovuliacijos dienomis gleivių praeinamumas didėja, skatinant spermatozoidų kelionę.
Spermatozoidai, judėdami prieš srovę, per maždaug 30 min po ejakuliacijos pasiekia gimdos ertmę, o per 1,5 val. - kiaušidės ampulę. Kad galėtų apvaisinti kiaušialąstę, jiems reikia subręsti - šis procesas, trunkantis apie 7 valandas, vadinamas kapacitacija.
Apvaisinimas dažniausiai įvyksta kiaušintakyje maždaug per 12 valandų po ovuliacijos. Viena kiaušialąstė gali būti apvaisinta tik vieno spermatozoido. Po apvaisinimo susidaro zigota, iš kurios pradeda vystytis naujas organizmas.
Afrodiziakai ir jų poveikis
Nuo seno kai kurie maisto produktai ir medžiagos laikomos turinčiomis afrodiziako savybių, t. y. skatinančiomis lytinį geismą. Tai gali būti siejama su streso malšinimu, kraujotakos gerinimu ar dopamino gamybos stimuliacija.
Tarp žinomų afrodiziakų minimi austrės (dėl cinko ir aminorūgščių), šokoladas (dėl feniletilamino), medus (dėl vitamino B ir boro) bei figos (dėl antioksidantų).
tags: #spermatozoidas #turi #daug #atsarginiu #maisto #medziagu
