Astma - tai lėtinė kvėpavimo takų uždegiminės kilmės liga, kurios atsiradimas glaudžiai susijęs su alergija. Nors alergijos raida dažnai būna tipinė - nuo kūdikystėje pasireiškiančio atopinio dermatito iki vėliau galinčios išsivystyti alerginės slogos ar astmos - kartais alergijos eiga būna netipinė, ir astma suserga kūdikiai. Vaikų bronchinė astma - ilga ir gana sunki liga, tačiau tinkamai ją valdant galima užtikrinti kokybišką vaiko gyvenimą.
Astma yra viena dažniausiai pasitaikančių lėtinių vaikų plaučių ligų. Vaikų tarpe sergamumas astma nuo 2004 iki 2016 metų išaugo daugiau nei dvigubai. Astmos atsiradimą ir raidą lemia daugybė veiksnių. Kaip ir visoms alerginėms ligoms, didžiausią įtaką daro paveldimumas. Tačiau svarbu nepamiršti, jog astmos susirgimui įtakos gali turėti ir supanti aplinka. Genetinis polinkis, alergenai, dirgikliai, aplinkos oro tarša, tabako dūmai, drėgmė ir pelėsis, mažas gimusio vaiko svoris, ankstyvos alergijos ir sunkios infekcijos - visi šie veiksniai gali prisidėti prie astmos išsivystymo.
Astmos požymius sukeliantys dirgikliai yra labai įvairūs, pavyzdžiui, infekcija (infekciniai alergenai). Dažniausiai tokių susirgimų padaugėja, kai vaikas pradeda lankyti darželį ar mokyklą. Kelių eismo tarša yra net 15 proc. visų vaikų astmos atvejų priežastis. Sparti urbanizacija ir industrializacija visame pasaulyje padidino oro taršą, taigi ir taršos poveikį gyventojams.
Astmos simptomai vaikams
Tarpinė astma vaikams pasireiškia įvairiais simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir individualių vaiko savybių. Dažniausi simptomai yra šie:
- Kosulys: Sausas, neproduktyvus kosulys, kuris dažnai pasireiškia naktį arba anksti ryte. Kosulys gali būti pastovus arba pasikartojantis.
- Švokštimas: Švilpiantis garsas, girdimas kvėpuojant, ypač iškvepiant. Švokštimas atsiranda dėl susiaurėjusių kvėpavimo takų.
- Dusulys: Sunkumas kvėpuoti, jausmas, kad trūksta oro. Dusulys gali būti lengvas arba sunkus, priklausomai nuo kvėpavimo takų obstrukcijos laipsnio.
- Krūtinės veržimas: Jausmas, kad krūtinė yra suspausta arba suveržta.
- Sloga, pasibaigianti bronchitu su spazmu: Kiekviena sloga baigiasi bronchitu su spazmu (obstrukciniu bronchitu).
Svarbu atkreipti dėmesį, kad astmos simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė.
Astmos diagnostika ir gydymas
Astmos diagnostika vaikams gali būti sudėtinga, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Gydytojas atliks fizinę apžiūrą, įvertins simptomus ir anamnezę (ligos istoriją). Taip pat gali būti atliekami šie tyrimai:
- Spirometrija: Kvėpavimo funkcijos tyrimas, kurio metu matuojamas iškvepiamo ir įkvepiamo oro kiekis bei greitis. Šis tyrimas padeda nustatyti kvėpavimo takų obstrukciją.
- Bronchų plėtimo mėginys: Spirometrijos tyrimas atliekamas prieš ir po bronchus plečiančių vaistų (bronchodiliatatorių) įkvėpimo. Jei po vaistų įkvėpimo kvėpavimo funkcija pagerėja, tai rodo astmą.
- Alerginiai tyrimai: Odos arba kraujo tyrimai, kurie padeda nustatyti alergenus, sukeliančius astmos priepuolius.
- Kiti tyrimai: Gydytojas gali skirti kitus tyrimus, pavyzdžiui, krūtinės ląstos rentgenogramą, kad atmesti kitas ligas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Astmos gydymas vaikams yra kompleksinis ir individualus, atsižvelgiant į ligos sunkumą ir vaiko amžių. Pagrindinis gydymo tikslas yra kontroliuoti astmą, vartojant kuo mažesnį vaistų kiekį ir kuo mažesnes jų dozes. Gydymas apima:
- Vaistus: Astmos gydymui naudojami dviejų pagrindinių grupių vaistai: kontroliuojamieji ir simptominiai. Kontroliuojamieji vaistai (pvz., inhaliuojamieji kortikosteroidai) slopina uždegimą ir kontroliuoja ligos simptomus. Simptominiai vaistai (pvz., bronchodiliatoriai) šalina arba palengvina astmos simptomus.
- Inhaliatorius su tarpine kamera: Inhaliatoriai su tarpine kamera yra skirti patogiam ir efektyviam vaistų tiekimui į plaučius. Tarpinė kamera padeda sumažinti vaisto kaupimąsi burnaryklėje ir pagerina vaisto patekimą į kvėpavimo takus.
- Alergenų vengimą: Jei astmos priepuolius sukelia alergenai, svarbu vengti kontakto su jais. Tai gali apimti namų dulkių erkučių, gyvūnų plaukų, žiedadulkių ir kitų alergenų pašalinimą iš aplinkos.
- Gyvenimo būdo pokyčius: Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir vengimas tabako dūmų gali padėti kontroliuoti astmą.
- Imuninės sistemos stiprinimą: Vitaminai su ežiuole, šalpusnių lapų arbata, poilsis prie jūros gali padėti stiprinti vaiko imuninę sistemą.
Kadangi Tonis paskutinį kartą ligoninėje gulėjo jau metukų su trupučiu, daugiau suprato ir įgijo baltų chalatų baimę. Tris mėnesius po grįžimo iš ligoninės nepratarė nė vieno žodžio, o paskui vėl iš naujo pradėjo kalbėti nuo „mama“, „tete“, „baba“…. Lankėmės pas įvairius specialistus, chalatų baimę vaikas pamiršo, bet kalba nepasistūmėjo. Tikimės, kad nuo rugsėjo lankomas darželis, vaikų kolektyvas, nauja logopedė padės prabilti.
Mano teta su vyru turi Šventojoje poilsio namus „Ieva“, leidžia mums pagyventi nemokamai. Tai didžiulė pagalba, už tai Jiems nuoširdžiai dėkojame. Tonis lanko ir specialias mankšteles mokyklėlėje ,,Strazdanėlės“. Sporto (ir kitos) pamokėlės vyksta kiekvieną šeštadienį.
Inhaliatoriai su tarpine kamera
Inhaliatoriai su tarpine kamera yra svarbūs astmos gydymo įrankiai, ypač vaikams. Kai astma sergantys pacientai naudoja dozuotą aerozolinį inhaliatorių, paspaudimas ir įkvėpimas turi būti vienu metu, o tai sudėtinga mažiems ir vyresnio amžiaus pacientams. Tarpinė kamera su vožtuvu padeda užtikrinti mažų įkvepiamų dalelių tiekimą. Vožtuvai užtikrina puikų sandarumą iškvepiant ir neleidžia pacientams iškvėpti į tarpinę kamerą.
Renkantis tarpinę kamerą, svarbu atkreipti dėmesį į šiuos veiksnius:
- Dydis: Pacientai labiau linkę naudoti tarpines, kurios yra kompaktiškos ir patogios. Pernelyg mažos tarpinės kameros neužtikrina pakankamo aerozolio tiekimo.
- Sienelės savybės: Elektrostatinis krūvis daro didelę įtaką dozuojant vaistus iš inhaliatorių. Antistatinės tarpinės kameros neleidžia statiškai įkrautoms dalelėms prilipti prie tarpinės kameros vidaus.
- Konstrukcija: Kokybiškos vožtuvą turinčios tarpinės kameros padeda užtikrinti mažų įkvepiamų dalelių tiekimą.
- Veido kaukė: Pagal veido formą ir amžių pacientui adaptuota veido kaukė užtikrina tinkamą sandarumą.
Kadangi Tonis paskutinį kartą ligoninėje gulėjo jau metukų su trupučiu, daugiau suprato ir įgijo baltų chalatų baimę. Tris mėnesius po grįžimo iš ligoninės nepratarė nė vieno žodžio, o paskui vėl iš naujo pradėjo kalbėti nuo „mama“, „tete“, „baba“… Lankėmės pas įvairius specialistus, chalatų baimę vaikas pamiršo, bet kalba nepasistūmėjo. Tikimės, kad nuo rugsėjo lankomas darželis, vaikų kolektyvas, nauja logopedė padės prabilti. Darėme kraujo tyrimą mišrių alergenų tyrimui. Pagal kraujo tyrimą labiausiai vaikas alergiškas dulkių erkutėms ir pelėsiams. Visi kiti alergenai nestipriai veikiantys tarp 1/0. Iki Toniui suėjo dveji metukai naudojome inhaliuojamuosius vaistus („Fliksotidą“ ir „Ventoliną“), vėliau prisidėjo ir geriamieji („Singuliaras“ po 1 tabletę 1 kartą į dieną). Kol gydėmės pas pirmąją šeimos gydytoją, vaikui pradėjus kosėti (loti kaip šuniukas) girdydavome specialiuoju švirkštu geriamąją „Ventolino“ suspensiją. Toks gydymo būdas nepadėjo. Kai pakeitėme šeimos gydytoją, ši tuojau pat skyrė siuntimą pas pulmonologą, kad galėtume gauti kompensuojamąjį receptą nusipirkti inhaliatorių. Kol įsigijome inhaliatorių, buvome gydytojos pamokyti naudoti vienkartinę stiklinę kaip tarpinę inhaliuojamiesiems vaistams. Jau beveik metus vartojame vaistus du kartus per dieną, ryte ir vakare, po 1 stipresnio (pavasarį), po 2 silpnesnio ,,Fliksotido“ įpurškimus ir po 1 tabletę ,,Singuliaro“ (šis vaistas tikriausiai skanus, nes vaikui užtenka pabarškinti tablečių dėžutę ir jis jau laukia „saldumyno“). Vasarą poilsiaujant gamtoje sunku išvengti uodų įkandimų, todėl mums gydytoja skyrė „Lomilan“ tabletyčių nuo alergijos. Pulmonologei pasirodome maždaug kas 1-3 mėnesius, aptariame vaikučio ligos eigą, vaistukų dozavimą.
Kaip elgtis astmos priepuolio metu?
Dabar jau gerai žinome, kaip elgtis astmos priepuolio metu. Vaikas pradeda netikėtai kosėti (loti), tai vadinama astmatiniu kosuliu. Tuomet pučiame po 2 įpūtimus „Ventolino“, ir taip kartojame kas 15 min., tol kol priepuolis praeina. Būdavo, dieną Toniukas puikiai jaučiasi, o tik užmigęs nakties miegu pradeda kosėti… Kosulys dažnėja, stiprėja, pučiame „Ventoliną“, vaikas mieguistas verkia, muistosi. Verkimas ir kosulys visuomet baigdavosi gausiu vėmimu. Tėtis į darbą eidavo nemiegojęs.
Naktį skubiai kvietėme greitąją pagalbą, nes pirmą kartą mūsų akyse vaikas pradėjo kosėti (loti), paskui dusti, išsigandome. Buvo siūlyta gultis į centrinę ligoninę, nes įtarė ir plaučių uždegimą. Taip atsiradome ligoninėje trečią kartą (tik į kartą jau kitoje). Pasitaikė, kad Tonį gydė pati ligoninės vedėja, ji pastebėjo, kad vaikas su šia tarpine negauna reikiamos dozės vaistų, todėl gydė ligoninės tarpinėmis, o besigydydami gavome reikiamą tarpinę (ją nupirko Toniuko krikšto mama). Ligos diagnozė - bronchinė, alerginė astma ir bronchitas. Kai vaikas apsveiko ir mus išleido namo, iki smulkmenų buvome išmokyti, kaip numalšinti astmos priepuolį namų sąlygomis ir kokias preparatais sustiprinti vaiko imuninę sistemą.
Inhaliatoriumi Tonis kvėpuoja be problemų, jei yra įjungtas patinkantis filmukas. Tuomet galima paprašyti, kad giliau pakvėpuotų, tačiau reikia kartu su juo stipriai įkvėpti ir iškvėpti (10 kartų). Kartais jis neša mamai, tėtei kvėpuoti ir tik paskui pats sau glaudžia prie nosytės ir rodo, kad paspausčiau vaistus. Kai buvo mažesnis, pasodindavome į kūdikėlio kėdutę, pridėdavome tarpinę jam ir vaidindavome, kad čiaudome - tai vaiką labai prajuokindavo ir jis puikiai sukvėpuodavo.
Pati pirmoji mums skirta tarpinė - „Babyhaler“, tuo metu kitokios tiesiog nebuvo vaistinėse. Vargome, ji ilga, vaikui pasimuisčius išlakstydavo į kelias dalis. Guma, kuri glausdavosi prie veiduko - kieta, nepatogi, ir vaikas negaudavo reikiamos dozės vaistų, todėl dažnėjo priepuoliai. Iš nevilties naudojome ir tą tarpinę, ir vienkartinę stiklinę… Pulmonologė mums skyrė tarpinę „Aero Chamber Plius“, tačiau nė vienoje Panevėžio vaistinėje tokios nebuvo, tuomet vilnietė Toniuko krikšto mama surado žmones, kurie pardavė savo asmeninę „Aero Chamber Plius“ tarpinę, ir baigėsi visos bėdos.
Astmos prevencija ir aplinkos pritaikymas
Vaikų astmos profilaktikai svarbu vengti aplinkos alergenų ir dirgiklių. Namų aplinką reikia pritaikyti taip, kad būtų kuo mažiau dulkių erkutės, pelėsio ir kitų galimų alergenų. Labai dažnas alergenas - namų dulkių erkutės, kurių gausu minkštuose žaisluose, pūkiniuose, vilnoniuose apklotuose, kilimuose, užuolaidose. Specialistai pataria vietoj daugelio minkštų žaislų geriau turėti vieną, kuris būtų dažnai išskalbiamas, vietoj užuolaidų rinktis žaliuzes, knygas laikyti uždarose lentynose. Labai svarbu rinkis, įrengiant gyvenamąją vietą įvertinti, ar nėra pelėsio.
Mūsų sūnus alergiškas (pagal kraujo tyrimą) bananui, pienui, kviečiams, mielėms. Toniukas dar valgydamas tik mano pieną per mėnesį priaugdavo 1-1,5 kg svorio, dabar irgi nesiskundžia apetitu. Tėtis metė rūkyti derindamasis prie vaiko. Kadangi vaikui netinka jautiena ir kiauliena, stengiamės daugiau patiekalų gaminti su paukštiena. Valgome ir patys tuos produktus, kurie nekenkia vaikui. Taip ir patys sveikiau gyvename, ir vaiko neerziname uždraustu maistu. Juk astma nemažai susijusi su mityba. Pavyzdžiui, negalima duoti bulvių traškučių ar kitokių nesveikų patiekalų, nes tai gali sukelti dusimą.
Kadangi Tonis paskutinį kartą ligoninėje gulėjo jau metukų su trupučiu, daugiau suprato ir įgijo baltų chalatų baimę. Tris mėnesius po grįžimo iš ligoninės nepratarė nė vieno žodžio, o paskui vėl iš naujo pradėjo kalbėti nuo „mama“, „tete“, „baba“…. Lankėmės pas įvairius specialistus, chalatų baimę vaikas pamiršo, bet kalba nepasistūmėjo. Tikimės, kad nuo rugsėjo lankomas darželis, vaikų kolektyvas, nauja logopedė padės prabilti. Darėme kraujo tyrimą mišrių alergenų tyrimui. Pagal kraujo tyrimą labiausiai vaikas alergiškas dulkių erkutėms ir pelėsiams. Visi kiti alergenai nestipriai veikiantys tarp 1/0. Iki Toniui suėjo dveji metukai naudojome inhaliuojamuosius vaistus („Fliksotidą“ ir „Ventoliną“), vėliau prisidėjo ir geriamieji („Singuliaras“ po 1 tabletę 1 kartą į dieną). Kol gydėmės pas pirmąją šeimos gydytoją, vaikui pradėjus kosėti (loti kaip šuniukas) girdydavome specialiuoju švirkštu geriamąją „Ventolino“ suspensiją. Toks gydymo būdas nepadėjo. Kai pakeitėme šeimos gydytoją, ši tuojau pat skyrė siuntimą pas pulmonologą, kad galėtume gauti kompensuojamąjį receptą nusipirkti inhaliatorių. Kol įsigijome inhaliatorių, buvome gydytojos pamokyti naudoti vienkartinę stiklinę kaip tarpinę inhaliuojamiesiems vaistams. Jau beveik metus vartojame vaistus du kartus per dieną, ryte ir vakare, po 1 stipresnio (pavasarį), po 2 silpnesnio ,,Fliksotido“ įpurškimus ir po 1 tabletę ,,Singuliaro“ (šis vaistas tikriausiai skanus, nes vaikui užtenka pabarškinti tablečių dėžutę ir jis jau laukia „saldumyno“). Vasarą poilsiaujant gamtoje sunku išvengti uodų įkandimų, todėl mums gydytoja skyrė „Lomilan“ tabletyčių nuo alergijos. Pulmonologei pasirodome maždaug kas 1-3 mėnesius, aptariame vaikučio ligos eigą, vaistukų dozavimą.
Pastebėję, kad sūnus geriau kvėpuoja gamtoje, pabandėme jį nuvežti prie jūros -nesvarbu, koks oras, stumdydavome vežimėlį (dabar jau pats eina) po 2-3 val. pakrante. Prie jūros mažius nei dūsta, nei jam priepuoliai ištinka, nei vaistų reikia. Toks grynas oras nuostabiai padeda astma sergančiam.
„Mercy Kids“: Tinkamas inhaliatoriaus naudojimas
