Kampilobakteriozė yra dažna žarnyno infekcija, kurią sukelia Campylobacter genties bakterijos. Ši liga dažniausiai plinta per užterštą maistą ar vandenį ir dažnai vadinama „maisto infekcija“. Tokį susirgimą gali patirti tiek vaikai, tiek suaugusieji, ypač vasaros metu. Kampilobakteriozė išsivysto tuomet, kai į organizmą patenka Campylobacter bakterijų. Jų yra daugiau nei 20 rūšių, tačiau didžiausią riziką žmonėms kelia Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli. Ši žarnyno infekcija savo simptomais neretai primena kitus „skrandžio virusus“. Kampilobakteriozė - viena pagrindinių ūmaus viduriavimo priežasčių įvairiose pasaulio šalyse. Ši liga itin paplitusi tarp visų amžiaus grupių, o didžiausias sergamumas pasitaiko šiltuoju metų laiku.
Ligos priežastis ir perdavimas
Ligos priežastis yra bakterijos Campylobacter jejuni arba Campylobacter coli. Šios bakterijos gali patekti į organizmą per:
- Neišvirtą ar nepakankamai apdorotą mėsą: Dažniausiai šios bakterijos randamos vištienoje, tačiau jos gali būti ir kitose mėsos rūšyse.
- Užterštą vandenį: Kontaminuotas vanduo, ypač iš šaltinių ar geriamojo vandens, kuris nebuvo tinkamai dezinfekuotas.
- Kontaktą su užsikrėtusiais gyvūnais: Tiesioginis kontaktas su gyvūnais, ypač su vištienos ar kitų paukščių išmatomis, gali padidinti infekcijos riziką.
- Netinkama maisto higiena: Netinkamas maisto ruošimas ir higiena gali padidinti bakterijų plitimo riziką.
Žmonės dažniausiai užsikrečia Campylobacter bakterijomis vartodami užterštą maistą, dažnai nepakankamai virtą mėsą ar nepasterizuotą pieną arba naudodami užterštus indus perdirbdami užterštą maistą. Campylobacter bakterijos yra paplitusios tarp gyvūnų, tiek auginamų maistui, tiek tarp naminių gyvūnėlių. Žmonės taip pat gali susirgti po kontakto su užterštu vandeniu rekreacinės veiklos metu arba gerdami nechloruotą vandenį, dėl tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais gyvūnais ar jų išmatomis arba dėl tiesioginio perdavimo asmeniui.
Ligos simptomai
Kampilobakteriozės simptomai gali pasireikšti per kelias dienas po infekcijos ir apima:
- Pilvo skausmas: Dažniausiai skausmas yra aštrus ir lokalizuotas pilvo apačioje.
- Viduriavimas: Dažnai su krauju arba gleivėmis. Viduriavimas gali būti intensyvus ir trukti kelias dienas.
- Pykinimas ir vėmimas: Dažnai kartu su viduriavimu ir pilvo skausmu.
- Karščiavimas: Kūno temperatūros padidėjimas, kartais iki 39°C ar aukščiau.
- Galvos skausmas ir raumenų skausmai: Gali pasireikšti kartu su kitais simptomais.
Simptomai paprastai pasireiškia po 2-5 dienų nuo užsikrėtimo ir trunka apie savaitę. Dažniausia infekcijos priežastis - užterštas maistas ar vanduo. Ypač dažnas užsikrėtimo šaltinis - nepakankamai termiškai apdorota paukštiena (vištiena, kalakutiena, antiena), šviežias (nepasterizuotas) pienas ar produktai iš jo, užterštos daržovės bei vaisiai. Žmogus gali perduoti ligą kitiems per nešvarias rankas - p উদাহরণ, po tualeto ar keičiant kūdikio sauskelnes.
Ligos klasifikacija ir diagnostika
Kampilobakteriozė nėra dažnai klasifikuojama pagal stadijas, tačiau ji gali būti suskirstyta pagal bakterijų rūšį ir klinikinius simptomus:
- Campylobacter jejuni infekcija: Dažniausiai pasitaikanti rūšis, sukelia ūminį gastroenteritą su tipiniais simptomais.
- Campylobacter coli infekcija: Retesnė rūšis, kuri gali sukelti panašius simptomus kaip Campylobacter jejuni.
- Klinikinė kampilobakteriozė: Ūminė forma su ryškiais simptomais, tokiais kaip viduriavimas, pilvo skausmas ir karščiavimas.
Kampilobakteriozės diagnozė apima šiuos tyrimus:
- Fekalijų tyrimai: Mikrobiologiniai tyrimai, skirti nustatyti Campylobacter bakterijas išmatose. Tai yra pagrindinis diagnostikos metodas.
- Kultūra ir identifikacija: Bakterijų kultūra laboratorijoje, kad būtų patvirtintas Campylobacter buvimas ir identifikuota bakterijų rūšis.
- Serologiniai tyrimai: Nors mažiau dažni, jie gali būti naudojami nustatyti antikūnus prieš Campylobacter bakterijas.
Dažniausiai gydytojas kampilobakteriozę nustato atlikęs išmatų tyrimą laboratorijoje, ieškodamas specifinių bakterijų.
Ligos gydymas ir vaistai
Kampilobakteriozės gydymas paprastai apima:
- Antibiotikai: Gydymas antibiotikais, tokiais kaip azitromicinas arba ciprofloxacinas, gali būti reikalingas sunkioms ar ilgalaikėms infekcijoms, tačiau dauguma atvejų yra savaiminiai ir nereikalauja antibiotikų.
- Rehidracija: Svarbu kompensuoti skysčių ir elektrolitų praradimą dėl viduriavimo ir vėmimo.
Didžioji dalis užsikrėtusiųjų pasveiksta savaime, be specialių vaistų ar gydymo. Svarbu gerti daug skysčių viduriavimo metu ir leisti organizmui natūraliai pašalinti infekciją. Vengti vaistų nuo viduriavimo ar vėmimo be gydytojo patarimo nerekomenduojama, nes tokie simptomai padeda greičiau pašalinti bakterijas iš organizmo.
Kaip išvengti maistu plintančių ligų
Sergamumas ir komplikacijos
EEE valstybėse narėse (išskyrus Šveicariją ir Turkiją dėl duomenų trūkumo) 2007-2024 m. laikotarpiu: 2024 m. 30 ES / EEE šalių pranešė apie 171 680 infekcijų. Hospitalizacija reikalinga 5-10% atvejų, 787 mirties atvejai 2007-2024 m. (ECDC, 2024 m.), o mirties atvejų skaičius svyravo nuo 0,03 iki 0,05 proc. Nuo 2015 m. sergamumas buvo stabilus, o 2020 m. infekcijų skaičius sumažėjo, galbūt dėl COVID-19 pandemijos apribojimų ir galimo nepakankamo pranešimo. 2021 m. bendras pranešimų lygis buvo 44,5 atvejo 100 000 gyventojų, t. y. vis dar mažesnis nei pranešimų lygis iki 2020 m. 2021-2024 m. pastebima didėjimo tendencija, tačiau metinis bylų skaičius vis dar yra mažesnis nei ankstesniais metais iki 2020 m.
Amžiaus grupė, kurioje sergamumas šia liga didžiausias Europoje: 0-4 m. Grupės, kurioms gresia sunkios ligos eiga: maži vaikai, pagyvenę žmonės, žmonės su mažu imunitetu.
Paprastai pasveikstama per 2-10 dienų. Tačiau, jei liga nėra gydoma arba organizmas nusilpęs, nedidelei daliai žmonių gali pasireikšti rimtesnės komplikacijos. Ligai prasidėjus galimas tulžies pūslės uždegimas. Retkarčiais po kurio laiko išsivysto artritas ar kita reta autoimuninė komplikacija, pavyzdžiui, Guillain-Barré sindromas, kai organizmo imuninė sistema pažeidžia nervus. Tokiais atvejais žmogui gali laikinai sutrikti judėjimas, o gydymas ligoninėje užtrunka ilgiau.
Kaip apsisaugoti nuo užsikrėtimo?
Pagrindinė prevencijos priemonė - tinkamai termiškai apdoroti paukštieną, ją kaitinant bent iki 74 °C, kol mėsa tampa visiškai balta ir nepriekaištingai iškepusi. Negalima valgyti nepakankamai virtos ar žaliavos paukštienos ir kitų mėsos produktų. Kruopštus šildymas ir pieno pasterizavimas užtikrina, kad bakterijos žus. Taip pat svarbu laikytis higienos virtuvėje:
- Plauti rankas prieš gaminant maistą ir po kontakto su žalia mėsa ar paukštiena.
- Naudoti atskiras pjaustymo lenteles, įrankius bei paviršius nelaikant žaliavos šalia jau paruošto maisto ar daržovių.
- Rankas reikia nusiplauti ir po sąlyčio su naminiais gyvūnais ar jų išmatomis.
- Vaikai ar asmenys, turintys viduriavimą, taip pat turi atsakingai laikytis rankų higienos.
Nors ligos protrūkiai reti, išplitimo rizika didėja viešose vietose. Todėl kol išmatos tebėra skystos, rekomenduojama nesilankyti mokykloje, darbe ar kitose viešose erdvėse. Jei dar jaučiatės viduriavimo simptomus, likite namuose ir pasirūpinkite skysčių vartojimu.
