Verkia be išimties visi kūdikiai - taip jie išreiškia savo poreikius.
Kūdikio pilvo diegliai: supratimas ir simptomai
Pilvo dieglius geriausiai išduoda dažnas ir ilgai trunkantis kūdikio verksmas be jokios aiškios priežasties. Nors pilvo dieglių varginamas vaikelis būna irzlus, daug verkia, dažniausiai jis vis tiek puikiai valgo, priauga svorio ir jo raida niekaip neatsilieka nuo bendraamžių. Jeigu kūdikis dėl nepaaiškinamos priežasties verkia ilgiau nei 3 val. Kūdikio rankos ir kojos staiga įsitempia, kumšteliai susispaudžia, nugarytė išsiriečia. Kūdikis kojas lenkia prie pilvo, tada staiga ištiesia ir pan. Veidukas būna perkreiptas, burna plačiai išžiota - kūdikis rėkia visu balsu, akis tai užsimerkia, tai plačiai atmerkia. Pilvo pūtimu vadinamo proceso metu skrandyje ir žarnyne susiformuoja mažyčiai oro burbuliukai arba kaupiasi dujos. Jie ir sukelia spaudimą, skausmą, spazmus, pykinimą, gali girdėtis gurgėjimas, padidėti pilvo apimtis. Dujos pasiskirsto skrandyje ir skirtinguose žarnyno segmentuose. Prisikaupus skrandyje, jos veržiasi aukštyn stemple ir tada vaikas raugėja. Kai kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Diegliams praėjus, atsirūgus ar išėjus dujoms, jis pastebimai atsipalaiduoja. Meteorizmo sukeltas skausmas dažniausiai pasireiškia praėjus pusvalandžiui - 40 minučių po maitinimo ir gali trukti nuo kelių, keliolikos minučių iki pusvalandžio ir ilgiau.
Pilvo diegliai - tai staiga užeinantys periodiški intensyvūs pilvo skausmai, dėl kurių šiaip sveiki kūdikiai nenumaldomai verkia. Nėra visuotimai priimtos nuomonės, kas sukelia pilvo dieglius kūdikiams. Pilvo skausmą ir diskomfortą sukelia susikaupusios dujos. Viena iš galimų kūdikio pilvo diegliukų priežasčių yra nebrandi nervinė sistema. Pilvo pūtimas ir kūdikių diegliai - vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių mažyliai būna irzlūs ir neramūs. Jie gali klykti ištisas valandas, varydami iš proto tėvus. Šis sutrikimas, atsirandantis dėl to, kad žarnyne kaupiasi dujos arba oras, nepavojingas, tačiau suaugusiems sukelia daug nerimo: jo neįmanoma nustatyti jokiais tyrimais, o simptomai ne visada būna aiškūs. Juo labiau, kad pats mažylis negali pasakyti, kas jam yra. Pilvo skausmas dėl meteorizmo vargina apie 40 proc. kūdikių pirmaisiais jų gyvenimo metais. Pasak specialistų, dažniausiai pūsti pilvą kūdikiams pradeda sulaukus maždaug vieno mėnesio ir tai tęsiasi iki trijų ar keturių mėnesių. Tačiau kai kuriuos vaikus nemalonūs pojūčiai vargina ir iki pusės metų, rečiau - iki metų. Pavieniais atvejais pilvą pūsti gali ir praėjus kelioms dienoms ar savaitei po gimimo.
Dažniausiai diegliai kūdikius pradeda varginti per kelias pirmąsias savaites po gimimo. Pilvo diegliai dažniausiai baigiasi 3-4 mėn. Dažniausiai diegliai baigia kamuoti vaikeliui sulaukus 3-4 mėn. Intensyviausi skausmai būna 4-6 mėn., o kartais ir vėliau. Jie pasireiškia 10-15 proc. kūdikių. Dažniausiai diegliai tęsiasi 2-3 val. Kol kas nenustatytos tikslios dieglių atsiradimo priežastys. Permaitinimas. Mamos dieta. Gastroezofaginis refliuksas. Tai situacija, kai skrandžio rūgštus turinys patenka į stemplę, o kartais ir į burną (beveik tas pat, ką suaugusieji vadina rėmens ėdimu). Kūdikis nenumaldomai gali rėkti dėl įvairių priežasčių - įstrigus išvaržai, susirgęs apendicitu ar atsiradus centrinės nervų sistemos, virškinamojo trakto, šlapimo sistemos defektams. Todėl, jei vaikas nenumaldomai verkia, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Dujos kūdikių žarnyne gali kauptis dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų - jie prisiryja oro, taip gali atsitikti netaisyklingai žindant krūtį, neteisingai laikant buteliuką ar tiesiog jiems leidžiant daug garsų. Kūdikiai prisiryja oro ir verkdami, ypač kai ilgai ir garsiai klykia. Jeigu jiems aprimus pasigirdo purptelėjimas, abejonių nebėra. Kita vertus, galbūt jie verkė dėl to, kad skaudėjo pilvą dėl susikaupusių dujų? Dažnai meteorizmas kankina kūdikius, kuriems užkietėję viduriai. Dar viena prielaida - dujos žarnyne kaupiasi dėl to, kad kūdikių virškinimo sistema dar nėra iki galo susiformavusi, nebrandi, dar tik mokosi virškinti maistą, todėl šio proceso metu išsiskiria daugiau dujų. Tai paaiškintų, kodėl po poros mėnesių daugeliui vaikų pilvo skausmai ir diegliai praeina. Taip gali atsitikti ir susirgus virusine žarnyno infekcija, tačiau tada paprastai yra kitų simptomų - pykinimas, vėmimas, viduriavimas.
Tėvai turi atkreipti dėmesį, kada ir kaip jis pradeda verkti, kiek ilgai tai trunka, kada jis nusiramina. Jeigu mažylis neramus pavalgęs, verkti ima staiga, o pasituštinęs ar išėjus dujoms iškart nutyla, greičiausiai dėl to kaltas būtent meteorizmas.
Kaip palengvinti kūdikio pilvo dieglius?
Kol kas nėra vienareikšmių veiksmingų priemonių diegliams pašalinti, nes jų priežastys nėra aiškiai žinomos. Beveik kiekvienam kūdikiui tenka ieškoti tik jam padedančių priemonių, kartais visai netradicinių.
Maitinimas ir mityba
Jei vaikelį žindote, maisto dienoraštyje užsirašykite viską, ką konkrečią dieną valgėte ir gėrėte. Jei kūdikį maitinate pieno mišiniu ir numanote, kad pastarasis netinka, galite išbandyti kitą mišinuką. Kartais dieglių kamuojamiems kūdikiams labiau tinka hidrolizuoti arba hipoalerginiai (HA) pieno mišiniai. Galite kūdikį maitinti mažesnėmis porcijomis ir dažniau: vaikelis mažiau išalks ir, tikėtina, prisigaudys mažiau oro. Jeigu žindote, įsitikinkite, kad kūdikis tinkamai, plačiai apžioja krūtį (t.y. apžioja ne tik spenelį, bet ir aureolę), žinda tolygiai, ritmingai. Jeigu kūdikį maitinate nutrauktu pienu ar pieno mišiniu iš buteliuko, vertėtų pabandyti pakeisti buteliuką. Jeigu visos minėtos priemonės nepadeda, ir esate tikri, kad vaikas nerimsta ir dėl to kaltas dėl pilvo pūtimas bei kūdikių diegliai, galima mažyliui duoti lašų nuo pilvo skausmo ar įdėti specialią žvakutę, šie preparatai palengvina būklę - padeda dujoms ir orui pasišalinti iš žarnyno.
Maitinant kūdikį laikykite jį taip, kad galva būtų šiek tiek aukščiau nei pilvas. Kartais vaikai prisiryja oro, jei dėl per mažos laktacijos pienas iš krūties bėga pamažu ir jiems reikia stipriai žįsti. Tokiu atveju reikėtų pasitarti su žindymo konsultantu ar gydytoju. Ne ką geriau, jeigu mažylis geria labai godžiai ir pabaigia buteliuką labai greitai, nes taip irgi prisiryja oro. Yra specialių žindukų, kurie privers valgyti lėčiau. Naudingas patarimas - viduryje kiekvieno maitinimo pakelkite kūdikį į vertikalią poziciją ir palaikykite, kol atsirūgs, tik tada tęskite maitinimą.
Fiziniai metodai ir aplinka
Kūdikio atrūginimas. Diegliukų kamuojamą kūdikį po maitinimo vertėtų atrūginti arba 15-20 min. panešioti statesnėje padėtyje. Jeigu kūdikis neramus dėl pilvo pūtimo ir jo keliamo skausmo, jam būdingas ne tik verksmas, bet ir tam tikras elgesys: mažylis gali riesti nugarą, kelti ir lenkti prie pilvo kojas, spardytis, kūnelis būna įsitempęs, kumštukai suspausti. Jei kūdikių diegliai yra sukeliami pilvo pūtimo, rekomenduojama po maitinimo vaiką palaikyti vertikalioje padėtyje, arba guldyti ant dešinio šono, kol atsirūgs ar atpils. Jei jis neramus ir po to, pasiguldykite ant rankos pilveliu į apačią taip, kad susidarytų spaudimas nuo kūno svorio, ir panešiokite. Gali padėti ir lengvas masažas, masažuojant pagal laikrodžio rodyklę ar tiesiog šiluma, delnas ar koks nors kitas šiltas daiktas (lygintuvu pašildytas vystyklas ar rankšluostis), uždėtas ant pilvo.
Mankšta. Masažas. Čiulptukas. Ritmas ir supimas. Kūdikį gali raminti bet kokie arba tam tikri, jam patinkantys ritmingi judesiai. Važiavimas automobilyje arba vežime. Ritmingas automobilio judėjimas ir variklio ūžesys ramina daugelį pilvuko dieglių kamuojamų kūdikių. Šiluma. Šiltas kompresas ar pašildyta vyšnių kauliukų pagalvėlė ant pilvuko arba šilta vonia daugeliui kūdikių padeda nurimti ir pagerina virškinimo procesus. Baltasis triukšmas yra itin naudingas sudirgusiems, pervargusiems, verkantiems kūdikiams.
Prieš kiekvieną žindymą mažylį paguldykite ant pilvo. Praėjus 30 min. po žindymo, ypač tuomet, kai pučia pilvuką, jį pamasažuokite. Padeda judesiai, panašūs į šokį, raminamai veikia, kai jie atliekami aukštyn-žemyn, dešinėn-kairėn, pirmyn-atgal. Kūdikis aprimsta laikomas priglaustas prie šiltos suaugusiojo krūtinės, ypač kairiosios pusės, kūdikio galvą reikia priglausti smakru ir prilaikyti. Galima kakliuką arba galvą padėti ties alkūne ir atremti į žastą. Kūdikio liemuo, pilvas turi gulėti ant dilbio bei plaštakos, kojos nukarusios. Abiem pozicijomis kūdikį laikykite tvirtai, tačiau laisvai, priglaustą taip, kad jaustų suaugusiojo širdies plakimą ir kvėpavimą. Kad mažylis nenukristų, reikia prilaikyti kita ranka. Taip laikant ritmingai, 60-70 taktų per minutę ritmu reikia šokti darant aukščiau minėtus judesius. Judesys aukštyn-žemyn geriausiai pavyksta, kai einate perkeldami svorį nuo pirštų ant kulno ir atvirkščiai, kiekvieną kartą truputį pasikeldami. 60-70 taktų ritmas atitinka mažylio pulsą, kuris buvo motinos įsčiose. Turbūt dėl to jis yra efektyviausias. Toks ritmas pasiekiamas mintyse skaičiuojant „vienuolika-vienas“, vienuolika-du“, „vienuolika-trys“. Reikia ieškoti ir kitų nešiojimo padėčių, kurios ramintų išskirtinai jūsų kenčiantį mažylį. Galite jį paimti ant rankų taip, kad jo nugara glaustųsi prie jūsų krūtinės - viena ranka laikykite už kūdikio sėdynės, pakeldami ir glausdami jo kojas prie pilvo, o kita ranka prilaikykite už krūtinės. Pamėginkite mažylį paimti taip, kad stovėdami ir vaikščiodami galėtumėte su mažyliu pasiūbuoti kaip laikrodžio švytuoklė. Mažylio nugara turi remtis į jūsų dilbį, plaštaka prilaikykite galvutę, o kojos turi apimti dilbį. Kita ranka prilaikykite už pilvuko ir krūtinėlės. Atkreipkite kūdikio dėmesį į garsus, judančius objektus (tik ne į televizorių), įjunkite muzikos centrą - tegul pasklinda ramūs garsai, o nuo 2 mėn. Kūdikį kartais ramina ir neįprasti garsai, pvz., dulkių siurblio ar indaplovės skleidžiamas garsas. Kartais ramina vibracija.
Gydytojai dažnai pataria neramų dėl pilvo skausmo ir dieglių kūdikį pasiimti į automobilį ir pasivažinėti. Kodėl tai padeda, nėra aiškaus atsakymo, tačiau išbandžiusieji šį metodą džiaugiasi. Manoma, kad lengvas supimas, lingavimas važiuojant juos ramina, padeda atsipalaiduoti.
Rankšluosčių pasirinkimas kūdikiams
Rankšluostis - tai neatsiejamas atributas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų kasdienybėje. Jis užtikrina sausą odą po maudynių ar prausimosi po dušu ir minkštai priglunda prie kūno. Kūdikiams, kurių oda itin jautri, rankšluosčio pasirinkimas tampa ypač svarbus. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie yra kūdikių rankšluosčiai, į ką atkreipti dėmesį renkantis, kad mažylis jaustųsi komfortiškai ir saugiai.
Medžiagos ir savybės
Kiek rankšluostis yra minkštas ir sugeriantis drėgmę priklauso nuo jo medžiagos ir audinio kokybės. Rinkdamiesi rankšluostį, atkreipkite dėmesį į audinio sudėtį bei savybes. Geriausia rinktis natūralaus pluošto audinį arba savo sudėtyje turintį šiek tiek sintetikos. Jis turi būti pralaidus orui, puikiai sugerti drėgmę, nedirginti, neerzinti odos, nesukelti alergijų. Be to, rankšluostis kūdikiui turi pasižymėti tokiomis savybėmis kaip minkštumas, švelnumas, jį liesti turi būti malonu. Kietas, šiurkštus audinys gali sudirginti jautrią kūdikio odelę.
Tarp rankšluosčių medžiagų klasikinė yra medvilnė, nes natūralus pluoštas yra tvirtas ir ilgalaikis. Dėl savo šiurkštaus audinio medvilniniai rankšluosčiai yra ypač sugeriantys drėgmę. Mikropluošto rankšluosčiai išdžiūsta dar greičiau. Per apdorojimą tarp pluoštų įterpiamos tuštumos, kad medžiaga ypač gerai sugertų vandenį. Dažniausiai medvilnė yra audžiama su kilpiniais audiniais. Yra du būdai: susukti kilpiniai turi taisyklingą modelį, nes kilpos yra trumpesnės ir tankesnės. Dėl to audinys yra ypač patvarus. Kilpinis rankšluostis turi netaisyklingesnes ir ilgesnes kilpas. Pynimo tankis suteikia informacijos apie rankšluosčių kokybę. Jis matuojamas svoriu kvadratiniame metre (g / m²). Kuo mažesnis skaičius, tuo lengvesnis ir plonesnis yra rankšluostis. Jei ieškai labai minkšto rankšluosčio, turėtum pasirinkti 600 g / m² storį. Tačiau tik keli iš jų telpa skalbimo mašinoje - norint užtikrinti patogų džiovinimą ir odos jausmą, dažnai pakanka 450 g / m² pynimo tankio.
Dydis, forma ir dizainas
Kūdikiams skirti rankšluosčiai gali būti su gobtuvu arba be jo. Gobtuvas yra itin praktiškas, nes padeda apsaugoti ką tik išmaudyto kūdikio galvytę nuo vėjo ir šalčio. Kūdikiai šilumą praranda itin greitai, didžioji kūno šilumos dalis dingsta per galvos odelę. Rankšluosčiai su kapišonu, pagaminti iš storo kilpinio audinio, yra specialiai sukurti vaikams ir kūdikiams. Juos galima įsigyti įvairaus dydžio - nuo 80 x 80 cm mažiausiems iki 70 x 140 cm vyresniems vaikams.
Atkreipkite dėmesį ir į rankšluosčio išvaizdą. Įdomesnė detalė, dekoracija gali padėti sudominti mažylį, nukreipti jo dėmesį, jei šluostymosi procesas nesukelia ypatingai gerų emocijų.
Pilvuko laikas: svarbus kūdikio vystymosi etapas
Pilvuko laikas - paprastas, bet ypač veiksmingas kasdienis įprotis, kuris padeda stiprinti kūdikio kaklo, pečių juostos, nugaros ir liemens raumenis. Būtent ši „jėgos bazė“ vėliau atveria kelią į vertimąsi, ropojimą, sėdėjimą ir stovėjimą.
Nuo pirmųjų dienų. Pradžia - vos 1-2 minutės 3-5 kartus per dieną. Iki ~3 mėn. Po 3 mėn. Jei mažylis zirzia - sustokite, pakeiskite pozą, pamėginkite vėliau. Ant krūtinės („oda prie odos“). Atsigulkite pusiau sėdomis, mažylis - ant jūsų krūtinės. Ant lavinamojo kilimėlio. Pasirinkite neslystantį, kvėpuojantį pagrindą. Bendraukite. Dainuokite, kalbinkite, palaikykite akių kontaktą. Laikas ir nuotaika. Trumpiau, bet dažniau. Keiskite kampą. „Tiltai“ į sėkmę. Švelnūs garsai. Per ilgos sesijos iškart. Pradedama, kai mažylis pavargęs ar alkanas. Per minkšti paviršiai. Skubėjimas. Maži žingsniai kasdien kuria didelę pažangą.
Prieš keliolika metų, siekiant sumažinti staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) riziką, pediatrai pateikė naują rekomendaciją kūdikius guldyti ant nugaros. Tačiau didžiąją laiko dalį praleidžiant tokioje pozoje kūdikiui gali išsivystyti plagiocefalija (plokščios galvos sindromas) - kūdikio kaukolės skliauto deformacija, be to, gali sulėtėti kūdikių fizinė raida ir kt. Maždaug 4-ąjį gyvenimo mėnesį nuolat ant pilvo guldomas kūdikis turėtų sugebėti pakelti krūtinę nuo grindų, atsiremti alkūnėmis ir išlaikyti galvą vertikalioje padėtyje. Kiek laiko ant pilvuko turi praleisti skirtingo amžiaus kūdikiai? Pradžioje naujagimius ant pilvo kasdien reikėtų guldyti 2-3 kartus, šioje padėtyje praleidžiant maždaug 3 min. Naujagimiui augant ir stiprėjant, laiką, praleidžiamą ant pilvuko, palaipsniui reikėtų ilginti. Iš viso ant pilvo 1-3 mėn. kūdikis turėtų gulėti apie 20 min. Jei mažylis verkia ir ant pilvo neišbūna nė tų 3 min., buvimo ant pilvo laiką galima sutrumpinti iki 1-2 min. Natūralu, kad naujagimis priešinsis tam, kas neįprasta, taip pat ne visiems mažyliams patinka padėtis, kai veidas nukreiptas žemyn. Tam, kad kūdikis kuo daugiau laiko praleistų ant pilvo, paverskite šį laiką įprastų žaidimų dalimi: rodykite mažyliui arba priešais jį padėkite ryškiaspalvius žaislus, vartykite knygeles, priešais pastatykite veidrodėlį ir kt. Jokiu būdu nepalikite vaikelio vieno: užmegzkite su juo akių kontaktą, kalbinkite jį, imituokite gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus, dainuokite daineles. Geriausia kūdikį guldyti žemai, ant kieto paviršiaus. Geriausia patiesti antklodę, storą pledą arba įsigyti minkštą kilimą-dėlionę.
Pilvuko laikas - tai kai būdraujantis (nemiegantis) kūdikis paguldomas ant pilvuko ir būna šioje padėtyje prižiūrimas suaugusiojo. Laikas gulint ant pilvuko yra labai svarbus nuo pat pirmos gimimo dienos, nes skatina mažylį judėti ir stiprinti raumenis, net jei jis zirzia ar verkia paguldžius ant pilvo. Kodėl kūdikis nemėgsta gulėti ant pilvo? Taigi nenuostabu, jeigu jūsų kūdikis atrodo silpnas ir nelaimingas gulėdamas ant pilvuko. Jam tai - ne tik neįprasta, bet ir fiziškai nepatogi padėtis, nes gulint ant pilvo laikyti pakeltą galvą kūdikiui - sunkus darbas, be to, jis negali pažiūrėti žemyn ir gali jaustis paliktas. Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek plokštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija). Kūdikio guldymas ant šono yra labai gera prevencinė padėtis, siekiant išvengti plokščios galvos sindromo, bei korekcijai veiksminga padėtis. Galite padėti kūdikiui, jeigu jam dar sunku išbūti šioje padėtyje ir jis nusirita. Tai gali būti susuktas rankšluostis ar paklodė, kuria paremsite kūdikį iš nugaros, arba 1 kg ryžių ar grikių pakuotė. Guldymo ant šono padėtį naudokite kaip poilsio pertraukėlę po guldymo ant pilvo. Kai kūdikis gulėdamas ant pilvo pasidaro irzlus, dažnai dar geba išbūti 2-3 minutes padėtyje ant šono.
Kūdikio pripratinimas prie pilvuko
tags: #kudikis #ant #pilvo #ranksluostis
