Menu Close

Naujienos

Enterovirusas nėštumo metu: rizika ir prevencija

Įvairios infekcijos nėštumo metu kelia pavojų tiek mamai, tiek jos vaisiui. Todėl itin svarbu atlikti infekcijų tyrimus nėščiosioms ir žinoti, į kokius tyrimus reikėtų atkreipti dėmesį.

Enterovirusai: kas tai ir kuo jie pavojingi?

Enterovirusai - tai didelė grupė virusų, galinčių sukelti įvairių infekcinių ligų, ypač kūdikiams ir vaikams. Nors šios grupės virusai aplinkoje cirkuliuoja visus metus, pastebima, kad mūsų platumose jų sukeliamų infekcijų padaugėja būtent vasaros mėnesiais. Enterovirusai platinami dviem būdais - oro lašeliniu per tokius organizmo skysčius kaip nosiaryklės sekretas (nuo sergančiojo) ir fekaliniu - per išmatas (nuo viruso nešiotojo). Didžiausią riziką patiria kūdikiai ir mažamečiai vaikai, taip pat besilaukiančios moterys ir žmonės, kurių imunitetas nusilpęs. Nors kai kurie šaltiniai teigia, kad enterovirusai nėščiosioms nepavojingi, nes suaugę jie serga lengva forma, svarbu atkreipti dėmesį į galimas komplikacijas.

Kelių savaičių nėštumo metu persirgti enterovirusine infekcija gali kelti nerimą dėl vaisiaus sveikatos. Nors specifinio gydymo nėra, svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir simptomus lengvinančius vaistus.

Enterovirusų sukeltų ligų simptomai ir prevencija

Enterovirusų sukeltų ligų simptomai

Enterovirusų sukelti negalavimai gali pasireikšti labai įvairiai, o konkretūs simptomai ir jų pasireiškimo sunkumas priklauso nuo viruso serotipo ir imuninės sistemos būklės. Daugeliu atvejų enterovirusų sukelta infekcija praeina be išreikštų simptomų ar pasireiškia nespecifiniu karščiavimu. Labiausiai paplitusi enterovirusinės infekcijos forma gali priminti ir peršalimo ligas - pakyla aukšta temperatūra, net iki 39-40 laipsnių, kamuoja gerklės, galvos skausmas, pasireiškia konjunktyvito - akių junginės uždegimo - požymiai. Dažnai ši infekcija pasireiškia ir virškinamojo trakto sutrikimais, vyresniems vaikams - neretai kaip herpangina, kai gerklės srityje, ant tonzilių, žiočių ir ryklės sienelių atsiranda skausmingų pūslelių. Taip pat žr. Sunkesnės ligos formos gali pasireikšti ir encefalitu (galvos smegenų audinio uždegimu), meningitu (minkštųjų smegenų dangalų uždegimu) ar širdies raumens uždegimu (miokarditu). Kita gana dažna enterovirusinės infekcijos forma - vadinamoji rankų-kojų-burnos liga. Paprastai ši liga pasireiškia pūsleliniu ryklės, delnų ir padų bėrimu ir dažniausiai 1-2 dienas trunkančiu karščiavimu. Kai kuriais atvejais, ypač tarp vaikų iki 5 m., liga pasireiškia tik bėrimu, kuris trunka apie 3-5 dienas.

Kitos svarbios infekcijos nėštumo metu

Be enterovirusų, nėštumo metu svarbu atkreipti dėmesį ir į kitas galimas infekcijas, kurios gali kelti pavojų vaisiui:

  • Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii IgG ir IgM): Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos šaltiniai yra užteršta aplinka ir nepakankamai termiškai apdorota mėsa. Serganti motina parazitą gali perduoti per placentą vaisiui, sukeldama persileidimą, smegenų vandenę, aklumą ar kurtumą.
  • Raudonukės virusas (Raudonukės viruso IgG): Raudonukė nėštumo metu gali sukelti didelę apsigimimų tikimybę: smegenų pažeidimus, širdies defektus, aklumą bei kurtumą. Pirmosiomis 20 nėštumo savaičių infekcija gali padidinti persileidimo riziką.
  • Citomegalovirusas (CMV IgG ir IgM): Citomegaloviruso infekcija itin pavojinga, ypač jei užsikrėtimas įvyksta pirmosiomis nėštumo savaitėmis. Gali sukelti įvairių komplikacijų vaisiui, naujagimių CMV infekcija pasireiškia kūno pageltimu, kepenų ir blužnies padidėjimu, bėrimu bei centrinės nervų sistemos pažeidimais.
  • Chlamydia trachomatis: Lytiniu keliu plintanti liga, galinti sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus dangalų ankstyvąjį plyšimą. Naujagimiams gali išsivystyti konjunktyvitas ar aspiracinė pneumonija.
  • B grupės beta hemolizinis streptokokas: Gali sukelti sepsį, pneumoniją, meningitą, taip pat nėščiosioms gali pasireikšti kaip bakteriurija ar cistitai.
  • Vėjaraupių virusas (Vėjaraupių viruso IgG): Nėštumo metu gali sukelti vėjaraupių pneumoniją, o ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.) - įgimto vėjaraupių sindromo riziką, kuriam būdingi odos, akių struktūriniai pažeidimai bei galūnių hipoplazija.
  • Ureaplasma urealyiticum/Ureaplasma parvum: Bakterijos, kurios nėštumo metu gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar vaisiaus vandenų plyšimą.
  • Hepatitas B (HBsAg): Virusinis hepatitas B gali būti perduotas iš motinos vaikui su 90% tikimybe, jei nenaudojama imunizacija. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo.
  • Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV 1/2 ir 0 tipo antikūnai): ŽIV gali būti perduotas vaisiui nėštumo metu, gimdant ar žindant. Rizika siekia 25-30% nemaitinant krūtimi ir 40% žindant.
  • Sifilis (RPR ir TPHA): Lytiniu keliu plintanti bakterinė infekcija. Nėščiosios, sergančios ankstyvuoju sifiliu ir negydomos, 70-100% pagimdo sifiliu užkrėstą naujagimį. Sifiliu serganti nėščioji vaisių užkrečia per placentą nuo 12 nėštumo savaitės.

Infekcijų tyrimų svarba nėštumo metu

Prevencija ir rekomendacijos

Planuojančioms nėštumą moterims rekomenduojama pasitikrinti dėl toksoplazmozės ir citomegalo viruso (CMV). Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar yra sirgusios vėjaraupiais ir raudonuke. Jei ne - rekomenduojama pasiskiepyti. Pasiskiepijus nuo vėjaraupių pastoti galima po 1, o nuo raudonukės - po 3 mėnesių.

Nėščioms moterims labai svarbu vengti infekcinių ligų. Reikėtų vengti didelių žmonių susibūrimų uždarose erdvėse, kur infekcijos plinta oro lašeliniu būdu. Taip pat reikėtų vengti kontakto su galimais infekcijos šaltiniais, tokiais kaip benamiai gyvūnai.

Asmeninės higienos svarba

Kaip ir kitų infekcinių ligų atvejais, siekiant sumažinti sirgimą enterovirusine infekcija, būtina laikytis asmeninės higienos. Rekomenduojama dažnai ir kruopščiai plauti rankas su vandeniu ir muilu, gerai nuplauti maisto produktus, vaikų darželiuose ir kitose vaikų bei žmonių lankomose vietose dezinfekuoti žaislus ir kitus vaikų imamus daiktus, aplinkos paviršius.

Mayo klinikos minutė – ką turėtumėte žinoti apie enterovirusus ir kūdikius

Kelionių ir egzotinių ligų rizika nėštumo metu

Besilaukiančios moterys, kurios keliauja į egzotines šalis, turėtų žinoti apie ten egzistuojančią egzotinių ligų grėsmę, pavyzdžiui, maliariją. Nėščiosios neturėtų vartoti vaistų nuo maliarijos dėl galimų pašalinių poveikių, o susirgus šia liga, nėštumo baigtis gali būti nesėkminga.

Jeigu įtariamas infekcinis susirgimas ar randami pakitimai nėštumo metu atliekamuose kraujo tyrimuose, gydytojas akušeris ginekologas ar šeimos gydytojas išrašo siuntimą gydytojo infektologo konsultacijai.

tags: #enterovirusas #nestumo #metu