Menu Close

Naujienos

Pleiskanojanti galvos oda: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Turbūt kiekvienas žinome, kaip neestetiškai pleiskanomis nusėti pečiai atrodo. Dauguma šampūnų nuo pleiskanų gali tik nuplauti viršutinį susikaupusių „žvynelių“ sluoksnį, bet nekovoja su pleiskanų priežastimi. Pleiskanos - tai raginio odos sluoksnio atsiskiriančių ląstelių plokštelės. Tai - požymis, kad galvos oda pažeista.

Šios nemalonios baltos, pilkos ar gelsvos spalvos dalelės galvos plaukuose ne tik nesudaro estetinio vaizdo, bet ir sukelia niežulį, spartina plaukų riebalavimąsi. Pleiskanos atsiranda dėl pagreitėjusio viršutinio odos sluoksnio epidermio atsinaujinimo ir padidėjusio riebalinių liaukų aktyvumo. Pastarasis suaktyvėja brendimo metu, dažnai plaunant galvą šarminiais muilais ar netinkamu šampūnu. Sustiprėjusi riebalinių liaukų funkcija sudaro palankias sąlygas veistis mieliagrybiui, kuris dirgina odą ir skatina pleiskanų atsiradimą.

Kartais galvos oda pleiskanoja ir dėl kitų priežasčių: sauso patalpų oro, metų sezonų kaitos, sūraus jūros vandens, galvos odos jautrumo. Taip pat, odą gali erzinti plaukų priežiūros priemonių likučiai (lakas, putos).

Pleiskanos yra vienas dažniausių su plaukų augimo sritimi susijusių nusiskundimų. Mūsų oda nuolat atsinaujina natūraliai netekdama viršutinio negyvų ląstelių sluoksnio - korneocitų. Manoma, jog netenkamų korneocitų svoris gali pasiekti net iki 4 kg per metus. Kadangi korneocitai yra mikroskopinio dydžio, šio proceso dažniausiai nepastebime, tačiau gausesnės negyvų korneocitų sankaupos galvos odoje ar ant plaukų yra vizualiai pastebimos bei vadinamos pleiskanomis. Skalpo odos pleiskanojimas sukelia didelį psichologinį diskomfortą, kadangi yra klaidingai siejamas su prasta higiena. Nors retesnis galvos plovimas gali labiau išryškinti pleiskanų sankaupas ir dėl to jos gali tapti vizualiai pastebimos, tačiau tai nėra jų atsiradimo priežastis.

Pleiskanos - daugiau nei paprastas kosmetinis nepatogumas, o dažnai užsitęsusi odos problema, varginanti įvairaus amžiaus suaugusius žmones. Tai galvos odos pleiskanojimas, kuris pasireiškia baltomis ar pilkšvomis odos dalelėmis plaukuose ir ant pečių. Nors kai kuriems žmonėms pleiskanos pasirodo tik epizodiškai, kitiems jos tampa nuolatiniu palydovu, rodančiu gilesnes galvos odos ar bendros sveikatos problemas. Pleiskanų problema apima ne tik estetinius nepatogumus, bet gali būti ir simptomas, signalizuojantis apie sudėtingesnius odos sutrikimus.

Viena pagrindinių pleiskanų atsiradimo priežasčių - pagreitėjęs odos ląstelių atsinaujinimo procesas. Paprastai epidermio ląstelės atsinaujina maždaug kas 28 dienas, tačiau esant pleiskanojimui, šis procesas paspartėja iki 7-10 dienų. Dėl to odos paviršiuje susiformuoja matomos pleiskanų sankaupos.

Pleiskanų tipai ir priežastys

Pleiskanos gali būti skirstomos į du pagrindinius tipus: sausas ir riebias.

Sausos pleiskanos

Sausos pleiskanos pasireiškia smulkiomis, baltomis ir lengvomis pleiskanėlėmis, kurios lengvai nukrenta nuo galvos ir dažnai pastebimos ant pečių ar drabužių. Šio tipo pleiskanos dažniausiai susijusios su sausa, dirginama galvos oda ir neretai lydi bendras odos sausumas. Priežastys gali būti aplinkos veiksniai (šaltas, sausas oras), dažnas plovimas, karšto vandens naudojimas ar netinkamos plaukų priežiūros priemonės.

Sausos pleiskanos ant pečių

Riebios pleiskanos

Riebios pleiskanos, priešingai, yra didesnės, gelsvos ar pilkšvos, lipnios konsistencijos ir dažnai prilimpa prie galvos odos bei plaukų. Jas sukelia padidėjusi riebalinių liaukų veikla, dažnai paskatinta hormonų pokyčių, streso ar genetinių veiksnių. Šio tipo pleiskanojimas dažnai susijęs su seborėjiniu dermatitu, kurį sukelia Malassezia grybelio reakcija į riebalų perteklių.

Jeigu iškart po to, kai išsiplaunate plaukus, jie pradeda „spindėti“, o atsiradusios pleiskanos - retos ir stambios, jūs - riebių pleiskanų savininkas. Jas pastebėti yra sudėtingiau. Dažniausiai jos prikimba prie galvos odos, sulimpa tarpusavyje, o po to tampa papildomu maistinių medžiagų šaltiniu įvairiems mikroorganizmams.

Riebių pleiskanų pavyzdys

Kitos pleiskanų atsiradimo priežastys

Nors dažniausia pleiskanų priežastis yra padidėjęs riebalinių liaukų aktyvumas ir grybelio Malassezia dauginimasis, egzistuoja ir kitos galimos priežastys:

  • Saulės spindulių poveikis: Per ilgas buvimas saulėje gali išsausinti galvos odą ir sukelti pleiskanojimą.
  • Netinkamos plaukų priežiūros priemonės: Kai kurie šampūnai, kondicionieriai ar plaukų formavimo priemonės gali dirginti galvos odą ir sukelti pleiskanas.
  • Alerginės reakcijos: Alergija tam tikroms plaukų priežiūros priemonėms, dažams ar net maistui gali pasireikšti pleiskanojimu.
  • Stresas: Emocinė įtampa ir stresas gali neigiamai paveikti bendrą organizmo būklę, įskaitant odos sveikatą.
  • Tam tikros ligos: Pleiskanojimas gali būti ir kitų odos ligų, tokių kaip psoriazė, atopinis dermatitas ar žvynelinė, simptomas.

Galimos ligos, susijusios su pleiskanojimu

Svarbu atskirti paprastą pleiskanojimą nuo rimtesnių odos ligų. Kai kurios ligos, kurių simptomas gali būti pleiskanojimas:

  • Seborėjinis dermatitas: Pasireiškia riebiomis, gelsvomis pleiskanomis, lydimas paraudusios, niežtinčios odos ne tik galvos srityje, bet ir veide, krūtinėje.
  • Psoriazė: Sukelia storesnių, sidabriškų žvynelių formavimąsi su aiškiai apibrėžtomis raudonomis dėmėmis.
  • Atopinis dermatitas: Pasireiškia intensyviu niežuliu ir odos pleiskanojimu dėl sutrikusio odos barjero.

Atopinis ir seborėjinis dermatitai dažnai painiojami, tačiau tai skirtingos odos būklės, reikalaujančios skirtingo gydymo. Atopinis dermatitas dažniausiai prasideda vaikystėje ir yra susijęs su alergijomis; odą kamuoja stiprus sausumas, raudonumas, niežulys ir šerpetojimas, ypač linkių srityse. Tuo tarpu seborėjinis dermatitas pasireiškia ten, kur daug riebalinių liaukų - galvos odoje, antakiuose, nosies sparnelių srityje, už ausų; būdingi riebūs, gelsvai raudoni lopai, padengti pleiskanomis. Atopiniam dermatitui būdingas sausumas ir raginis sluoksnis, kuris nuolat pleiskanoja, o seborėjinis dermatitas susijęs su riebalinių liaukų hiperfunkcija ir Malassezia grybelio veikla.

Schematinis seborėjinio dermatito ir atopinio dermatito palyginimas

Gydymo būdai

Pleiskanų gydymas priklauso nuo jų priežasties ir sunkumo. Dažniausiai taikomi šie metodai:

Šampūnai nuo pleiskanų

Medikamentiniai šampūnai sudaro pagrindinę gydymo pleiskanoms kategoriją. Šie produktai sukurti specialiai pleiskanojančios galvos odos priežiūrai ir paprastai turi aktyvių veikliųjų medžiagų, kurios tiesiogiai kovoja su pleiskanų priežastimis.

  • Cinko piritionas: Vienas populiariausių ingredientų, efektyviai slopinantis Malassezia grybelio augimą ir turintis priešuždegiminių savybių. Jis laikomas vienu saugiausių pasirinkimų kasdieniam naudojimui.
  • Seleno sulfidas: Veikia dvejopai - mažina odos ląstelių gamybą ir naikina grybelius. Tai efektyvi, bet gana agresyvi medžiaga, galinti sukelti plaukų spalvos pakitimus, ypač dažytiems plaukams.
  • Salicilo rūgštis: Veikia kaip keratolitikas - padeda pašalinti negyvų odos ląstelių sluoksnį ir gerina kitų veikliųjų medžiagų įsiskverbimą.
  • Ketokonazolas: Priešgrybelinis ir tiesioginis priešuždegiminis poveikis.
  • Piroktono alaminas: Antimikrobinis ir priešgrybelinis poveikis.
  • Deguto produktai: Antiproliferacinis, priešuždegiminis bei priešgrybelinis poveikis. Gali suteikti geltoną ar rausvą atspalvį šviesiems plaukams.
  • Baltasis ichtiolas: Antimikrobinis, fungicidinis, priešuždegiminis, mažinantis niežulį poveikis.

Dermatologai ir farmacininkai pataria, kad tinkamiausios priemonės parinkimas priklauso nuo pleiskanojimo pobūdžio, sunkumo ir galvos odos būklės. Kartais rekomenduojama rotacijos sistema - kaitalioti skirtingų veikliųjų medžiagų šampūnus, kad būtų išvengta atsparumo vystymo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius - kai kurie ingredientai gali dirginti jautrią odą, todėl naujas produktas visada turėtų būti išbandomas ant mažo odos ploto.

1 lentelė. Seborėjinio dermatito gydymo priemonės

Priemonės tipas Veikimo mechanizmas Pavyzdžiai
Keratolitinis Padeda pašalinti pleiskanas ir negyvas odos ląsteles Salicilo rūgštis, šlapalas
Antimikrobinis/Priešgrybelinis Mažina grybelių (pvz., Malassezia) kolonizaciją Cinko piritionas, ketokonazolas, seleno sulfidas, piroktono alaminas
Priešuždegiminis Ramina uždegimą ir sudirgimą Cinko piritionas, degutas, baltasis ichtiolas
Niežulį mažinantis Malšina niežulį Baltasis ichtiolas

Natūralios priemonės

Natūralios priemonės taip pat užima svarbią vietą tarp sprendimų prieš pleiskanas.

  • Arbatmedžio aliejus: Žinomas dėl savo antiseptinių ir priešgrybelinių savybių, gali padėti sumažinti lengvą pleiskanojimą. Tyrimai rodo, kad 5% arbatmedžio aliejaus šampūnas gali gerokai sumažinti pleiskanojimą ir niežulį.
  • Alyvuogių ar kokosų aliejus: Gali būti naudingi sausų pleiskanų atveju, minkštindami ir drėkindami odą.

Nors citrinos ar obuolių acto skalavimas populiarus liaudies medicinoje, klinikiniai tyrimai nerodo reikšmingo jų efektyvumo kovojant su pleiskanomis. Actas gali laikinai normalizuoti galvos odos pH ir suteikti švarios galvos pojūtį, tačiau ilgalaikis naudojimas gali išsausinti odą ir pažeisti plaukus.

Arbatmedžio aliejaus buteliukas ir lapai

Dermatologų skiriamas gydymas

Dermatologų skiriami gydymo būdai apima receptinius šampūnus su aukštesnės koncentracijos veikliosiomis medžiagomis, kortikosteroidus uždegimui mažinti, priešgrybelinius kremus ar losjonus. Esant sunkiems atvejams, gydytojas gali paskirti receptinius priešgrybelinius preparatus, kortikosteroidus uždegimui malšinti ar imunomoduliatorinius tepalus.

Kaip tinkamai prižiūrėti galvos odą?

Nepriklausomai nuo pleiskanų tipo, svarbu reguliariai, bet neperdažnai plauti plaukus, naudoti drungną, o ne karštą vandenį, ir visada kruopščiai išskalauti šampūną. Stenkitės nekasyti galvos odos, kad nepablogintumėte jos būklės. Jei naudojate plaukų džiovintuvą, įsitikinkite, jog pučiamas oras yra ne per karštas, kad nedirgintų galvos odos.

Plaukų plovimo gudrybės, kurios išgelbės jūsų plaukus

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pleiskanojimas nepraeina arba stiprėja nepaisant reguliaraus specializuotų šampūnų nuo pleiskanų naudojimo bent 3-4 savaites, tai signalas, kad gali būti sudėtingesnė odos būklė. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti į intensyvų galvos odos paraudimą, stiprų niežėjimą, skausmą ar deginimą, storų žvynų ar šašų formavimąsi, taip pat plaukų slinkimą probleminėse zonose. Dar vienas svarbus signalas - jei pleiskanojimas išplinta už galvos odos ribų, pavyzdžiui, paveikia antakius, ausų sritį, barzdą ar krūtinę. Tai dažnai būdinga seborėjiniam dermatitui ar psoriazei, kuriems reikalingas specifinis gydymas.

Dermatologo konsultacijos metu atliekamas išsamus galvos odos tyrimas, kartais paimamas mėginys mikroskopiniam tyrimui ar kultūros auginimui, kad būtų galima tiksliai nustatyti problemą. Atminkite, kad pleiskanų gydymas dažnai būna individualizuotas ir priklauso nuo priežasties bei galvos odos būklės.

tags: #pleikanojanti #zaizdele #ant #kudikio #galvos