Ankstyvas lytinis brendimas - tai procesas, kai vaiko kūnas pradeda lytiškai ir fiziškai vystytis anksčiau nei įprastai. Jei mergaičių brendimas prasideda iki 8 metų, o berniukams - iki 9 metų, tai laikoma ankstyvu brendimu. Nors tiksli priežastis ne visada žinoma, tam tikros retos būklės, sukeliančios hormoninius sutrikimus, infekcijos, smegenų anomalijos ar sužalojimai, gali sukelti ankstyvą brendimą. Vidutinis brendimo amžius mergaitėms yra nuo 8 iki 13 metų, o berniukams - nuo 9 iki 14 metų. Ankstyvo brendimo priežastis dažnai nežinoma, tačiau būklės tipo atpažinimas gali padėti nustatyti jos priežastį. Kai kurių retų būklių, sukeliančių hormoninius sutrikimus, infekcijų, smegenų anomalijų ar sužalojimų, gali sukelti ankstyvą brendimą.
Pastebima, kad daug lemia genetika - jei bent vienas iš tėvų turėjo hiperaktyvumo sutrikimą, tai labai tikėtina, kad jis pasireikš ir vaikui. Taip pat kai kuriais atvejais pernelyg didelį vaiko aktyvumą lemia įvairūs smegenų pakitimai, atsiradę dėl priešlaikinio ar itin sunkaus gimdymo, pavojingų medžiagų vartojimo nėštumo metu ir kitų priežasčių. Svarbų vaidmenį vaiko elgesiui turi netinkamas auklėjimas (dažnai pakeliamas balsas, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, vaiko poreikių nepaisymas) ir nesaugi namų aplinka, kurioje gausu konfliktų, propaguojami žalingi įpročiai, nesuteikiamas saugumo jausmas. Manoma, kad itin didelę įtaką turi vaiko mityba - jei vaiko valgomuose maisto produktuose gausu įvairių maisto priedų, konservantų, dažų, cukraus, saldiklių, tuomet tai neabejotinai gali sukelti sunkiai valdomą vaiko elgesį.
Ankstyvo brendimo priežastys ir rizikos veiksniai
Nors ne visada žinoma tiksli ankstyvo brendimo priežastis, tam įtakos gali turėti įvairūs veiksniai:
- Lytis: Mergaitės susiduria su didesne rizika nei berniukai - joms ši būklė pasitaiko kone dešimt kartų dažniau.
- Paveldimumas: Jei šeimoje yra narių, kuriems buvo nustatytas ankstyvas brendimas, vaiko rizika padidėja, ypač esant genetiniam polinkiui.
- Etninė kilmė: Nors tyrėjai dar negali paaiškinti kodėl, pastebėta, kad kai kurių etninių grupių mergaitėms brendimas prasideda anksčiau nei kitoms.
- Vaikų tarptautinis įvaikinimas: Kai kurie duomenys rodo, kad įvaikinti vaikai, atvykę iš kitų šalių, dažniau susiduria su ankstyvu brendimu. Tikslios priežastys kol kas nežinomos ir gali būti susijusios su daugybe veiksnių, įskaitant netikslų amžiaus nustatymą.
- Nutukimas: Tyrimai rodo ryšį tarp nutukimo ir didesnės ankstyvo brendimo tikimybės tarp mergaičių. Tačiau toks ryšys tarp berniukų nenustatytas.
Centrinio ankstyvo brendimo metu tikslios priežasties nustatyti negalima, bet tai prasideda per anksti. Jei pastebimi ankstyvo brendimo požymiai, gali būti atliekamas specialus hormonų testas - gonadotropinų stimuliacijos mėginys. Šio testo metu stebima, kaip organizmas reaguoja į specifinius hormonus, kad būtų nustatyta brendimo rūšis - centrinis ar periferinis ankstyvas brendimas. Kartais prireikia papildomų tyrimų norint išsiaiškinti priežastis. Tarp jų gali būti galvos magnetinio rezonanso tomografija, skydliaukės funkcijos tyrimai ar ultragarsas, jei įtariamas navikas.
Ankstyvo brendimo simptomai
Ankstyvu lytiniu brendimu serga tiek mergaitės, tiek berniukai, bet mergaitės dažniau. 80 procentų šios ligos organinių priežasčių nerandama. 20 procentų priešlaikinio lytinio brendimo priežasčių - įvairios galvos traumos, smegenų vandenė, persirgti encefalitai (smegenų uždegimai), meningitai, smegenų cistos, galvos smegenų augliai. Priešlaikiniu lytiniu brendimu laikoma, jei mergaitėms iki 8 metų atsiranda antriniai lytinio brendimo požymiai (auga krūtys, atsiranda plaukai gaktos srityje ir pažastyse), o iki 10 metų prasideda menstruacijos. Jei berniukams iki 9 metų atsiranda antrinių lytinių požymių (atsiranda plaukai gaktos srityje, padidėja sėklidės ir varpa, storėja balsas), irgi reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar pediatru, kuris, jei reikės, nukreips pas vaikų endokrinologą. Kartais mergaitėms anksti atsiranda plaukų gaktos srityje, tačiau kitų antrinių lytinių požymių nebūna. Normalu, jei iki 2 mėnesių naujagimėms mergaitėms būna padidėjusios krūtelės. Jei krūtelės būna padidėjusios ir vėliau, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Tai gali būti dėl nevisiško lytinio brendimo arba izoliuoto krūtelių padidėjimo. Tokias mergaites reikia stebėti, nors gydymas paprastai neskiriamas.
Hiperaktyvumą galima įtarti, jei būdinga didelė dalis toliau nurodytų vaiko elgesio požymių ir jie trunka ilgiau nei pusę metų (šešis mėnesius). Tikslią diagnozę nustatyti gali tik gydytojas, tačiau tėvai ir globėjai atsakingi už kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistą ir pagalbos suteikimą laiku ne tik dėl savo, bet ir dėl vaiko gerovės. Hiperaktyviems vaikams būdingi elgesio požymiai:
- Vaikas negali ramiai sėdėti net tuomet, kai to prašoma. Jis nenustygsta vietoje, nuolat aktyviai judina galūnes.
- Vaiko dėmesį labai lengvai nutraukia bet kokie aplinkos dirgikliai. Jis negali sukaupti dėmesio žaidžiant ar atliekant įvairias užduotis ir dažnai nutraukia dar nebaigtus užsiėmimus, imasi kelių veiklų vienu metu ir nei į vieną jų nesutelkia pilnaverčio dėmesio.
- Vaikas žaidžia pernelyg triukšmingai ar ypatingai daug kalba ir, atrodo, dažnai net negirdi, kas jam sakoma. Jis nutraukia kitų vaikų žaidimus arba negali kantriai sulaukti savo eilės; nesugeba tinkamai įsilieti į komandinius žaidimus.
- Vaikas elgiasi nesaugiai, pats to net nesuprasdamas ir dažnai sudaro savo gyvybei pavojingas situacijas - bėga link vandens telkinių, į judrią gatvę ar greitai kopia slidžiais laiptais.
- Jis pameta įvairius mokyklai skirtus daiktus, dėl tos priežasties dažnai ir karštligiškai jų ieško.
- Vaikas nesugeba ramiai bendrauti, atsakinėja į klausimus per anksti ir pertraukinėja pašnekovus.
Ankstyvo brendimo gydymas ir komplikacijos
Daugeliu atvejų vaikus apžiūri vaikų endokrinologai - gydytojai, specializuojantys hormonų srityje. Gydymo taktika priklauso nuo ankstyvo brendimo priežasties. Pasyvus stebėjimas gali būti pasiūlytas, jei nerandama aiškios priežasties arba brendimas nustoja progresuoti. Esant centriniam ankstyvam brendimui, dažnai skiriami vaistai (GnRH analogų terapija), kurie laikinai sustabdo brendimo procesą iki natūralaus amžiaus pradžios. Kai kuriais atvejais vaikui siūlomas nedidelis implanto įvedimas po viršutinės rankos oda. Jei nustatoma kita būklė ar liga, sukėlusi ankstyvą brendimą, pirmiausia gydoma ji. Dažnai tai sustabdo tolesnį brendimo progresavimą.
Ankstyvą brendimą patiriantys vaikai gali susidurti ne tik su fiziniais, bet ir emociniais iššūkiais:
- Ūgio problemos: Dažnai vaikai ima sparčiau augti, bet po ankstyvo brendimo jų augimas baigiasi anksčiau nei įprasta. Dėl to galutinis ūgis gali būti mažesnis, nei galėtų būti.
- Elgesio pokyčiai: Kai kurių tyrimų duomenimis, ankstyvas brendimas gali turėti įtakos vaiko elgesiui, ypač jei yra kitų vystymosi sunkumų. Tačiau tokie ryšiai nėra visiškai aiškūs.
- Streso jausmas: Pokyčiai, kuriuos patiria bręstantys vaikai, dažnai sukelia nemažai streso ir sumaišties. Jaunesniems nei įprasta vaikams tai gali būti ypač sudėtinga.
- Kiti pavojai: Kai kurie tyrimai mini, kad anksti bręstančios mergaitės kiek labiau rizikuoja, pavyzdžiui, vėliau susirgti tam tikromis ligomis, bet šie duomenys dar nėra galutiniai.
Atkreipkite dėmesį, jei vaiko nuotaika blogėja, krenta mokymosi rezultatai, atsiranda problemų mokykloje, vaikas vengia bendravimo arba praranda susidomėjimą mėgstamomis veiklomis.
PDT tinklalaidė: ankstyvas vaikų brendimas: priežastys ir kas tiesa | Sarah Hart-Unger
Tėvų vaidmuo ir parama
Susidūrus su ankstyvo brendimo požymiais, natūralu jaudintis. Vis dėlto svarbu žinoti keletą esminių dalykų: neretai požymiai, primenantys ankstyvą brendimą, būna laikini arba visiškai nesusiję su tikruoju brendimu. Jei reikalingas gydymas, dažniausiai jis būna veiksmingas. Didžioji dalis vaikų, turinčių ankstyvo brendimo požymių, puikiai prisitaiko tiek mediciniškai, tiek psichologiškai ar socialiai.
Vaikams ypač svarbus priklausymo jausmas ir noras nesiskirti nuo bendraamžių. Ankstyvas fizinis vystymasis gali sukelti nesaugumo dėl išvaizdos ar lūkesčių sunkumų - aplinkiniai gali manyti, kad vaikas vyresnis nei yra iš tikrųjų. Šiuos sunkumus gali apsunkinti ir hormonų pokyčiai.
Labai paprastai ir aiškiai paaiškinkite vaikui, kokie pokyčiai vyksta jo organizme. Kurkite pasitikėjimą - skatinkite vaiką kalbėtis apie savo jausmus, išklausykite jo abejones ar baimes. Nepamirškite, kad vaikui reikalingas amžių atitinkantis auklėjimas - neperspauskite jo suaugusiųjų lūkesčiais. Būkite atidūs, ar vaiko nepašiepiama dėl išvaizdos ar elgesio pokyčių. Palaikykite vaiko savivertę - skatinkite jo pastangas moksluose, veiklose ar bendravime, o ne vien pasikeitusią išvaizdą. Nesunkiai prieinami ir įvairūs emocinės paramos būdai - psichologo konsultacijos arba savitarpio pagalbos grupės.
Teigiama, kad hiperaktyvumas susijęs su didesne rizika ateityje pasiduoti alkoholiui, narkotikams, nusikalstamai veikai ir didina tikimybę susirgti sunkiomis psichinėmis ligomis. Svarbu suprasti ir tai, kad didesnis vaiko aktyvumas dar nerodo hiperkinezinio sutrikimo.
Pernelyg didelis vaiko aktyvumas daro didelę žalą vaiko ir jo tėvų ar globėjų gyvenimui ir sukelia reikšmingų problemų ne tik namuose, bet ir lavinimo įstaigose ar bet kur kitur, kur lankosi hiperaktyvumo sutrikimų turintis vaikas. Dažniausiai hiperaktyvius vaikus nesunku išskirti iš kitų vaikų - jų elgesys itin aktyvus ir iš karto atkreipiantis aplinkinių dėmesį. Pabrėžtina, kad tokie neramumu, išsiblaškymu, impulsyvumu ir kartais netgi įkyrumu pasižymintys vaikai ne tik sukelia sunkumų jiems besirūpinantiems asmenims, bet ir patys patiria nelaimingumo jausmą, nes jie nebaigia pradėtų užduočių, dažnai jaučiasi atstumti, nepilnaverčiai, kartais netgi nemylimi.
Hiperaktyvumas, kitaip vadinamas veiklos ir dėmesio bei hiperkineziniu sutrikimu, yra pernelyg didelis, išskirtinis vaiko aktyvumas. Jis priskiriamas lėtiniams sutrikimams, prasidedantiems dar vaikystėje. Jau kūdikystės periodu hiperaktyvūs vaikai dažniausiai būna itin irzlūs, daugiau verkia, blogai miega. Statistika rodo, kad keturi iš penkių vaikų, kuriems patvirtinamas hiperaktyvumas, yra berniukai.
