Nelaimingi atsitikimai vaikams dažnai nutinka namuose, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai reaguoti kritinėse situacijose. Šis vadovas apžvelgia esminius vaikų gaivinimo etapus, padedančius užtikrinti geriausią įmanomą išeitį.
Pradiniai Veiksmai ir Pagalbos Kvietimas
Pirmas ir svarbiausias žingsnis yra užtikrinti savo ir vaiko saugumą, o po to nedelsiant kviesti pagalbą. Jei esate vienas ir negalite pakviesti pagalbos, visuomet pradėkite gaivinimą 2 minutes prieš skambindami 112.
Paskambinę 112, atidžiai klausykitės dispečerio nurodymų ir nepadėkite pirmas ragelio. Atsakykite į dispečerio užduotus klausimus ir klausykitės jo nurodymų - dispečeris pasakys, ką turite daryti. Jei reikia gaivinti vienu metu su pokalbiu, įjunkite garsiakalbį.
Jei nesate tikri, ar reikia pradėti gaivinti, geriau gaivinti, negu laukti. Praeivio ar artimojo atliktas pradinis gaivinimas nesąmoningam ir nekvėpuojančiam vaikui yra susijęs su geresne neurologine išeitimi.
Kvėpavimo Takų Atvėrimas ir Kvėpavimo Tikrinimas
Prieš darant įpūtimus ir tikrinant kvėpavimą, būtina atverti kvėpavimo takus. Tai atliekama viena ranka uždėjus ant kaktos ir švelniai atlošus galvą atgal. Kitos rankos pirštų galiukais kilstelėkite smakrą, tačiau nesuspauskite po smakru esančių minkštųjų audinių, nes taip galite užspausti kvėpavimo takus.
Atvėrus kvėpavimo takus, pažiūrėkite, paklausykite ir pajuskite, ar vaiko kvėpavimas yra normalus. Pirmąsias minutes po širdies sustojimo vaikas dar gali atlikti pavienius, nereguliarius, lėtus į atodūsius panašius iškvėpimus. Vertindami kvėpavimą, neužtruksite ilgiau kaip 10 sekundžių.
Jei žmogus nejuda ir neatsako (nesąmoningas), gaivintojas kviečia pagalbą. Jeigu žmogus kvėpuoja ir yra nesąmoningas, jį reikia paguldyti ant šono, tačiau, jei įtariama galvos ar stuburo trauma, to daryti negalima.
Krūtinės Ląstos Paspaudimai ir Įpūtimai
Kadangi vaikai dažniausiai sąmonės netenka dėl kvėpavimo takų sutrikimų, rekomenduojama vaikus pradėti gaivinti nuo 5 įpūtimų. Jei asmuo (ne medikas) neturi specifinių žinių apie vaikų gaivinimą, vaiką turėtų gaivinti kaip suaugusįjį, tačiau idealiausia yra atlikti 5 gelbstinčiuosius oro įpūtimus į vaiko burną prieš pradedant įprastinę suaugusiojo pradinio gaivinimo seką.
Prieš įpūtimą greitai apžiūrėkite burną, įsitikinkite, kad nėra svetimkūnių, kuriais vaikas galėjo užspringti. Jeigu matote svetimkūnį, jį išimkite vienu pirštu.
Atlikite 15 krūtinės paspaudimų. Kūdikiui iki 1-erių metų paspaudžiama 2-3 cm gilyn. Vaikui nuo 1-erių metų iki 8-erių metų - 3-4 cm gilyn. Spaudžiama vieno delno pamatu (plačiausia delno dalimi) arba abiem delnais, sunėrus pirštus. Vyresniam nei 8-erių metų vaikui ir suaugusiam - 5 cm ir daugiau.
Atlikite 2 įpūtimus. Įpūtimų metu stebėkite, ar kilnojasi krūtinė. Paspaudimai yra labai svarbūs, kad užtikrinti kraujo tėkmę ir tai yra gaivinimo pagrindas. Krūtinės ląstos paspaudimai atliekant įpūtimus neturi būti nutraukti ilgiau kaip 10 sekundžių.
Labai svarbu daryti kokybiškus paspaudimus, kad užtikrinti pakankamą kraujotaką. Atlikti taisyklingus krūtinės ląstos paspaudimus sunkus darbas. Jei yra daugiau asmenų, mokančių atlikti gaivinimą, keiskitės kas 2 minutes arba anksčiau, nei spėjate pavargti.
Naudojant Defibriliatorių
Defibriliatoriai yra saugūs, tikslūs ir paprastai naudojami. Jums tereikia jį įjungti ir toliau klausytis nurodymų.
Nuimkite nuo padukų apsauginę plėvelę ir uždėkite padukus ant apnuogintos krūtinės ląstos, taip, kaip nupiešta ant padukų. Kai uždėsite padukus ant krūtinės ląstos, įsitikinkite, kad jie neliečia vienas kito.
Leiskite defibriliatoriui įvertinti širdies ritmą. Jei defibriliatorius nustato, jog reikia atlikti šoką, jis paliepia neliesti vaiko, sakydamas: "Atsitraukite".
Vaikai dažniausiai turi sveiką širdį. Jų širdis dažniausia sustoja tuomet, kai jie, dėl kokių nors priežasčių, negali kvėpuoti.
Svarbiausi klinikiniai įgūdžiai: širdies ir plaučių gaivinimas, automatinis išorinis defibriliatorius ir kardioversija / defibriliacija [suaugusiesiems, vaikams, kūdikiams]
Specifinės Taisyklės ir Rekomendacijos
Gaivintojas, kuris yra išklausęs kursus apie suaugusiųjų pradinį gaivinimą, bet neturi jokių specifinių žinių apie vaikų gaivinimą - vaiką turėtų gaivinti taip, kaip suaugusįjį, nes baigtis bus blogesnė, jei jis nedarys nieko.
Asmenys (ne medikai), kurie nuolat dirba su vaikais (pvz., gelbėtojai, mokytojai, darželio auklėtojos), turėtų žinoti specifines vaikų gaivinimo taisykles.
Įvertinkite vaiko kraujotaką. Jei žmogus atsako ar sujuda, jo padėties keisti nereikia.
Atlikite 30 krūtinės ląstos paspaudimų, po kurių daromi 2 įpūtimai ir taip toliau (30:2 santykis). Krūtinės ląstos paspaudimai neturi būti nutraukti ilgiau kaip 10 sekundžių. Dažnis - ne daugiau kaip 120 k./min.
Jei vaikas nekvėpuoja, tačiau jo pulsas dažnesnis kaip 60 k./min., gaivintojas specialistas gali tęsti vien įpūtimus 12-20 k./min.
Jei naujagimis nekvėpuoja ar kvėpčioja, per 30 sekundžių reikia atlikti 20-30 įpūtimų. Paspaudimų ir įpūtimų santykis, nepriklausomai nuo gaivintojų skaičiaus, turi būti 3:1. Per 2 sekundes atliekama 3 paspaudimai ir 1 įpūtimas.
Defibriliacija vaikui iki 8 m. atliekama su specialiais padukais, mažesnės energijos šoku (stiprumas iki 50-75 J).
tags: #vaiku #gaivinimo #algoritmas
