Slavų mitologijoje Vandenis (rus. Водяной, водяник, водовик, bltr. вадзянік, ček. vodník, a. sorb. wodny muž, wуdnykus, slovėn. povodnj, vodni mož), dar vadinamas vandens seneliu ar vandens nelabuoju, yra mitologinė vandens būtybė. Paprastai jis vaizduojamas kaip senas, ilgabarzdis, žilaūsis vyras, dažnai turintis gyvūnų bruožų, tokių kaip letenos ar ragai. Jo išvaizda dažnai būna dumblėta, o jo buveinė - upių verpetai, malūnai ir šuliniai. Vandenis įkūnija pavojingą ir atstumiančią vandens prigimtį. Jo nuotakomis laikomos kitos grėsmingos vandens būtybės - undinės.
Pasak tautosakos, Vandenis baugina, traukia žmones į dugną ir skandina besimaudančius, geriančius iš šulinio ar šaltinio, arba tiesiog šalia vandens esančius žmones. Vandenio paveikslas dažnai susilieja su jūrų ir vandenų karaliaus paveikslu, minimu padavimuose. Manoma, kad Vandenio paveikslas kilęs iš kažkada egzistavusio slavų jūrų dievo.
Vandens Baimės Kilmė: Nuo Mitologijos iki Psichologijos
Vandens baimė gali būti įgimta arba įgyta. Įgimta vandens baimė yra nepaaiškinama ir ateina su žmogaus gimimu. Tuo tarpu įgyti vandens baimę galima įvairiais būdais: patyrus skendimą vaikystėje, pamačius kitą žmogų skęstantį, arba dėl netinkamų tėvų mokymo metodų plaukti. Tai gali sukelti neišsenkantį psichologinių ir fizinių padarinių lobyną.
Tariamoji vandens baimė pasireiškia, kai žmogus, neturėjęs neigiamos patirties su vandeniu, visais būdais stengiasi išvengti kontakto su juo. Priežastys gali būti įvairios: šaltis, baimė sušalti, bijojimas nuskęsti, nepasitikėjimas savimi dėl savo išvaizdos su maudymosi kostiumėliu ir kt. Tokie žmonės su išgalvotomis vandens baimėmis yra suvaržyti ir nepasitikintys savimi ne tik vandenyje, bet ir kasdieniame gyvenime. Dažnai jie bijo prarasti kontrolę, nes vandenyje reikia atlikti kitokius judesius nei sausumoje, o tai juos neramina. Šiuo atveju kompleksai „stabdo“ žmogų, jis nori likti pažįstamoje aplinkoje ir susikuria vaizdą, jog vanduo yra priešas.
Įveikiant Vandens Baimę
Nors šios baimės yra skirtingos, nėra didelių skirtumų tarp būdų joms įveikti. Svarbiausia - didelė motyvacija ir tinkamo trenerio pagalba, kuris nesinaudotų radikaliais metodais. Niekada negalima žmogaus prievarta tempti į vandenį, slapčia stumti ar naudoti kitų panašių „gudrybių“. Tai ne tik nepadės įveikti baimės, bet ir ją dar labiau pagilins, nes žmogus, atsidūręs prie vandens, prisimins nemalonius patirtus jausmus.
Kartais, norint įveikti vandens baimę, rekomenduojama apsilankyti pas psichologą, ypač jei baimė sukelia stiprią fizinę reakciją, pvz., užgniaužia kvapą ar sukelia prakaitavimą. Kitais atvejais, prieš pradedant baimių įveikinėjimą, svarbu susidraugauti su savimi, įgyti pasitikėjimo ir atsikratyti vidinių suvaržymų. Juk kokie esame sausumoje, tokie būsime ir vandenyje.
DRMC Mažeikiai: Psichologo patarimai, kaip įveikti stresą ir nerimą paprastai
Lietuvių Tautosakos Tyrimas ir Skaitmeninės Mįslių Kartotekos Kūrimas
Analizuojant tautosaką, svarbus vaidmuo tenka skaitmeninėms kartotekoms. Mįslių skaitmeninė kartoteka, kuri yra Lietuvių tautosakos elektroninių išteklių dalis, apima apie 100 000 mįslių, taip pat dar turima netvarkytų 40 000 išrašytų į korteles mįslių. Šios kartotekos kūrimas prasidėjo maždaug prieš 30 metų, remiantis akademiko prof. habil. dr. Leonardo Saukos idėja.
Pirminis mįslių skirstymas buvo mechaninis, todėl tarmiški, sinonimiški ar vienodą tekstą, bet skirtingus atsakymus turintys mįslių variantai atsidurdavo skirtingose vietose. Nuo 1997 m. pabaigos (su pertrauka) kartoteką tvarko Aelita Kensminienė. Nuosekliau sisteminamos buvo vadinamosios objektų mįslės. 2006 m. buvo susistemintos objektų ir tikrosios mįslės. Kartoteka dar nėra visiškai užbaigta, jos kūrimas tęsiamas.
Mįslių žanrą sudaro tokie skyriai kaip objektų mįslės, mįslės apie konkretų atsitikimą, mįslės apie raides, garsus ir žodžius, objektų minklės, tikrosios minklės, anekdotinės minklės, galvosūkiai. Didžiąją dalį lietuvių mįslių masyvo ir skaitmeninės kartotekos sudaro objektų mįslės.
Kitas naujosios skaitmeninės kartotekos pagrindas - anksčiau sukurta mįslių duomenų bazė, sukurta 2006-2011 metais LLTI vykdytas projektas. Šio projekto metu buvo sukurta elektroninė mįslių duomenų bazė, apimanti didžiąją dalį lietuvių mįslių masyvo. Vėliau, 2012-2014 m. Lietuvos mokslo tarybos projekte, duomenys buvo perkelti, išplėsta bazės struktūra, patikslinta informacija ir sukurta vartotojo prieiga.
Šiuo metu vartotojui prieinama Skaitmeninė mįslių kartoteka - 60 000 mįslių duomenų bazė, apimanti visus išskirtus tipus ir jų versijas. Ji atspindi daugelį dešimtmečių Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kaupto mįslių masyvo sudėtį, turtingumą ir įvairovę.
| Elementas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Objektas | Apibrėžiamas kaip tam tikro folkloro vieneto apibendrinta informacija ir užima aukštesnį hierarchinį lygmenį nei fiksacija. |
| Fiksacija | Apibrėžiama kaip konkretus folkloro vieneto, galinčio turėti ne vieną versiją, užrašymas (pvz., teksto originalas, redaguota/adaptuota versija). |
| Versija | Mįslių grupė, kurią sudaro analogiškos ar labai panašios sintaksinės struktūros ir iš tos pačios reikšmės leksikos sudaryti užminimų tekstai. |
| Tipas | Mįslių grupė, sudaryta iš vienos ar keleto panašių versijų. |
