Nėštumas - ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kupinas džiaugsmo ir naujų iššūkių. Būsimos mamos atidžiai stebi savo sveikatą, rūpinasi fizine ir emocine gerove. Tačiau, kai nėštumas derinamas su darbu, ypač fiziniu ar stovimu, svarbu žinoti apie galimą riziką ir kaip tinkamai apsaugoti save bei būsimą kūdikį.
Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui
Darbo pobūdis ir jo įtaka nėštumui yra svarbus aspektas, kurį svarbu aptarti. Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, stovimas darbas ar didelis fizinis krūvis gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Nors kadaise buvo įprasta, kad moterys dirba beveik iki pat gimdymo, šiuolaikinė visuomenė ir teisės aktai suteikia daugiau garantijų ir apsaugos nėščiosioms.
Nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme: didėja svoris, silpnėja pilvo raumenų kontrolė, laisvėja raiščiai, didėja juosmens lordozė. Šie pokyčiai keičia kūno masės centrą ir laikyseną. Sėdimas darbas prie kompiuterio dar labiau prisideda prie laikysenos pokyčių: kaklas linksta į priekį, pečiai suglemba, atsiranda nugaros kuprytė, dėl to vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis, mažina kraujagyslių pralaidumą, sulėtina metabolizmą ir riebalų deginimą.
Stovimas darbas, ypač ilgas ir nepertraukiamas, taip pat gali sukelti neigiamų pasekmių. Moterims, dirbančioms stovimą darbą, vaisiaus galvutės apimties matmenys gali būti mažesni, o dirbančioms daugiau valandų per savaitę - gali sumažėti ne tik galvos apimtis, bet ir vaisiaus svoris. Tai rodo, kad nėščiųjų darbo sąlygos gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tyrimai rodo, kad tam tikri su darbu susiję faktoriai - ilgos darbo valandos, stovimas darbas, psichologinė įtampa darbe ar fiziniai faktoriai - gali turėti neigiamos įtakos gimdymo rezultatams. Nustatyta, kad dirbančioms nėščiosioms apie 4,3 proc. naujagimių gimė mažo svorio (mažiau nei 2500 g), o 4,3 proc. naujagimių gimė mažesnio nei gestacinis amžius svorio.
Stovimo darbo rizika nėštumo metu
Nėštumas sukelia daugybę fiziologinių pokyčių moters organizme, kurie gali būti paveikti darbo sąlygų. Stovimas darbas, ypač ilgas valandas, gali padidinti riziką susirgti tam tikromis nėštumo komplikacijomis.
Galimos problemos, susijusios su stovimu darbu nėštumo metu:
- Kojų venų varikozė: Ilgas stovėjimas gali sutrikdyti kraujotaką kojose, didinti spaudimą venoms ir sukelti venų varikozę. Nėštumo metu ši rizika dar labiau padidėja dėl hormoninių pokyčių ir padidėjusio kraujo tūrio.
- Kojų tinimas: Stovimas darbas gali sukelti kojų tinimą, ypač nėštumo pabaigoje, kai organizme sulaikoma daugiau skysčių.
- Nugaros skausmai: Nėštumo metu svorio centras pasislenka, o stovimas darbas gali sustiprinti nugaros skausmus.
- Priešlaikinis gimdymas: Kai kurie tyrimai rodo, kad ilgas stovėjimas darbe gali būti susijęs su padidėjusia priešlaikinio gimdymo rizika.
- Persileidimo rizika: Esant dideliam fiziniam krūviui ir nepalankioms darbo sąlygoms, padidėja persileidimo rizika.
Anksčiau kenksmingu nėštukei buvo laikomas stovimas darbas, ypač kirpėjos. Gręsianti varikozė, tinstančios kojos, nugaros skausmai - apie tai rašydavome daugiausia. „Stovėti nėščiai moteriai sveikiau negu sėdėti, tačiau ir čia nerekomenduojami kraštutinumai. Jeigu visą dieną moteris stovi nepertraukiamai, vystysis ne tik varikozė. Pavyzdžiui, kirpėjų problema yra pakelti pečiai ir dėl to atsirandanti įtampa juose. Bet kokia, net ir taisyklingiausia poza, jeigu joje moteris būna visą dieną, turi savo blogybių. Tad nėra atsakymo, kokia poza geriausiai būti visą dieną. Reikia stengtis pabūti visose pozose: sėdėti, stovėti, gulėti.
Sėdimo darbo poveikis nėštumui
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje dominuoja technologijos, darbas kompiuteriu tapo neatsiejama daugelio žmonių gyvenimo dalimi. Tačiau nėštumas sukelia kardinalius pokyčius moters organizme, todėl svarbu įvertinti, kaip ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali paveikti nėščiąją ir jos kūdikį.
Priklausomai nuo kūno laikysenos, nugaros stuburo diskų apkrovimas yra skirtingas: gulint jis mažiausias, stovint padidėja keturis kartus, o pasilenkus ar sėdint - net šešis kartus! Ilgas sėdėjimas silpnina kūno raumenis ir mažina kraujagyslių pralaidumą. Kai ilgai sėdite, metabolizmas kur kas sumažėja. Riebalų deginimo fermentai sėdint krenta bene 90 proc., todėl kalorijų poreikis stipriai sumažėja ir kaupia gaunamas kalorijas kaip riebalus.
„Tai, kad sėdimas darbas yra saugus, - iliuzija. Bet koks sėdimas darbas, jeigu nedaroma pertraukų, - nėštumo metu nepridės sveikatos. Sėdimas darbas prie neigiamų laikysenos pokyčių prisideda su kaupu. Sėdint kaklas linksta į priekį, kaip ir pečiai, atsiranda kupra. Vaisiui keliauja mažesnis deguonies kiekis. Sėdint sėdmenų veikla yra pasyvi, raumuo silpsta, trumpėja užpakalinė kojų raumenų grandinė, dėl to gimdymas gali būti sunkesnis.
Po karantino, kai įpratome dirbti iš namų, prigijo poza pusiau gulomis lovoje (ištiesus kojas) su nešiojamuoju kompiuteriu ant pilvo. Tokia poza atrodo saugi ir jauki, nes kojos tarsi ilsisi ištiestos, niekas netrukdo kraujotakai. „Tokia poza trumpam nėra bloga. Bet nėštukei tokioje pozoje dirbti kelias valandas jokiu būdu nepatarčiau. Taip sėdėdama moteris stuburą sulenkia į C formą, galva stumiasi į priekį, susiformuoja pasyvi kupra, laimei, neįsitempusi, o atpalaiduota. Kita šių laikų poza - nuleista į telefoną galva ir suspausta pasmakrė. Kažkada palenkę galvas skaitydavome knygas, tačiau tai buvo kitoks galvos palenkimas dėl kitokio akių kampo. Dabar poza į ekraną - kasdienybė visiems, nuo vaiko iki senelio. „Viršutinis stuburo slankstelis iššoka į viršų, kaklas pasistumia į priekį, susidaro fascijos įtampa. Fascija nuo kaklo eina žemyn iki pat pėdų, jos įtampa gali daryti įtaką laikysenai, sprando skausmams, net migrenai.
Nėščios moterys, kurios dirba darbus aktyviau judėdamos, jaučiasi geriau, turi mažiau skausmų. „Visos šios problemos aiškiai parodo, koks pasaulis yra dabar, - sėdimas. Naujos technologijos mus priverčia daugiau sėdėti nei judėti. Kavos gėrimas, filmo žiūrėjimas, technologinių įrenginių naudojimas, valgymo įpročiai ir tas pats darbas, į kurį keliaujame dažniausiai atsisėdę. Sėdime važiuodami, dirbdami, valgydami. Biomechaniškai žmogus sukurtas judėti, o ne sėdėti. Lygiai tas pat galioja tiek nėščiosioms, tiek moterims po gimdymo.
Teisinė apsauga nėščioms darbuotojoms Lietuvoje
Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena apie svarbiausius dalykus, kuriuos turi žinoti kiekviena dirbanti besilaukianti, neseniai pagimdžiusi ar vaiką maitinanti moteris.
Garantijos ir lengvatos nėščiosioms darbe:
- Nėštumo ir gimdymo atostogos: Maždaug 7 nėštumo mėnesį nėščioji gali išeiti nėštumo ir gimdymo atostogų. Šios atostogos trunka maždaug 70 dienų iki numatomo gimdymo ir 56 dienos po jo. Jeigu gimdymas komplikuotas ar gimsta du ar daugiau vaikų, po gimdymo atostogos gali trukti 70 kalendorinių dienų.
- Motinystės išmoka: Per nėštumo ir gimdymo atostogas mokama motinystės išmoka, kuri siekia 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
- Atostogos vaikui prižiūrėti: Šios atostogos gali prasidėti vos pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostoms ir trukti iki trejų metų.
- Darbdavys negali atleisti nėščiosios: Kai nėščioji informuoja darbdavį įteikdama jam gydytojo pažymą apie nėštumą, darbuotojos nėštumo faktas laikomas oficialiai patvirtintu.
- Pirmumas kasmetinėse atostogose: Nėščiosios turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų eilę ir gali prašyti suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų.
Darbo teisė užtikrina stiprią nėščių moterų ir mamų apsaugą nuo atleidimo. Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia darbuotoja nėštumo laikotarpiu ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, išskyrus įstatyme numatytus atvejus. Darbo sutartis su nėščia moterimi gali būti nutraukiama tik šiais pagrindais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios (pvz., dėl sveikatos būklės), kai baigiasi terminuota darbo sutartis arba kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu.
Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.
Nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Jei saugios ir sveikos sąlygos negali būti sudarytos esamame darbe, nėščioji turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą. Jeigu nėra galimybės nėščiosios perkelti į kitą darbą, jai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios, mokant jai priklausantį mėnesinį darbo užmokestį. Tokia pati apsauga taikoma ir neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms po nėštumo ir gimdymo atostogų. Jei jų darbo sąlygos išlieka pavojingos, o kito tinkamo darbo nėra, jos gali būti išleidžiamos į vaiko priežiūros atostogas iki vaikui sueis vieni metai.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.
Rekomendacijos dirbančioms nėščiosioms
Sertifikuota nėščiųjų ir gimdyvių trenerė Gerda Danylaitė dalinasi patarimais ir sukaupta savo bei klientų patirtimi.
Patarimai, kaip sumažinti sėdimo darbo neigiamą poveikį:
- Keiskite padėtį: Kas pusę valandos ar valandą atsistokite, pasivaikščiokite, darykite tempimo pratimus.
- Sėdėkite ant gimnastikos kamuolio: Tai padeda stiprinti pilvo ir nugaros raumenis, gerina laikyseną.
- Dirbkite stovėdami: Jei įmanoma, įsirenkite reguliuojamo aukščio stalą, kad galėtumėte dirbti stovėdami.
- Kelis kart per dieną patupėkite: Pilnomis pėdomis remkitės į grindis.
- Kontroliuokite laikyseną: Stenkitės sėdėti tiesiai, atsiremkite į kėdės atlošą, pečius atpalaiduokite.
- Kvėpuokite diafragma: Aktyvuokite pilvo sieną.
- Darykite pertraukas: Bent 30 min. darbe kas 1 valandą daryti 5-10 min. pertraukas.
Taip pat svarbu tinkamai įsirengti darbo vietą: nustatyti tinkamą atstumą tarp akių ir monitoriaus (60-80 cm), užtikrinti patogią klaviatūros ir pelės padėtį, pasirinkti tinkamo aukščio kėdę ir stalą, reguliariai vėdinti patalpą ir drėkinti orą.
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu
Pasidalinimas patirtimi
Daugelis moterų, dirbančių fizinį ar stovimą darbą nėštumo metu, susiduria su panašiais iššūkiais. Viena moteris, dirbusi fasuotoja fabrike po 12 valandų per dieną, visą dieną praleidusi ant kojų, pasakoja apie patiriamus sunkumus. Kita moteris, dirbusi statybinių prekių parduotuvėje pardavėja, patyrė gresiantį persileidimą ir turėjo nutraukti darbą. Trečia moteris, dirbusi sandėlyje, patyrė stiprius skausmus pilvo apačioje ir nugaroje po to, kai jai teko kelti sunkias dėžes.
Šios patirtys rodo, kad nėštumo metu svarbu pasirūpinti savo sveikata ir imtis priemonių, kad išvengtumėte rizikos. Svarbu informuoti darbdavį apie nėštumą ir aptarti galimus darbo sąlygų pakeitimus. Jei darbdavys negali užtikrinti saugių darbo sąlygų, nėščia darbuotoja turi būti perkelta į kitas pareigas ar darbą, paliekant jai ne mažesnį nei iki perkėlimo atlyginimą.
Galima pastebėti, kad moterys, dirbančios mėgstamą darbą, net ir nėštumo metu jaučiasi geriau ir lengviau suderina darbą su šeimos poreikiais..
