Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriuojant labai svarbu palaikyti skysčių balansą organizme, kadangi dėl dažno, vandeningo tuštinimosi organizmas netenka daug skysčių ir dehidratuoja. Nors dauguma atvejų praeina savaime, negydomas viduriavimas, ypač kūdikiams, pagyvenusiems ar žmonėms su silpna imunine sistema, gali sukelti dehidrataciją ir kitas komplikacijas. Viduriavimas yra būklė, pasireiškianti dažnu ir skystu tuštinimasis, dažniausiai sukelta infekcijų, maisto netoleravimo ar vaistų.

Vaikų viduriavimo priežastys

Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu. Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyra žarnyne. Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.

Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.

Rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį vaikams labai padidėja rizika sirgti ūminėmis infekcinėmis ligomis. Vaikai didžiąją dalį dienos praleidžia uždarose patalpose, dideliuose kolektyvuose. Esant šaltesniems orams, padažnėja sergamumas virusinėmis virškinimo trakto ligomis, ypač rotavirusinėmis infekcijomis.

Viduriavimą sukelia daugybė etiologinių veiksnių, įskaitant virusus, bakterijas ir parazitus plonajame ir / ar storajame žarnyne. Neseniai atliktu moksliniu tyrimu įrodyta, kad dažniausia viduriavimo priežastis iki vakcinacijos nuo rotaviruso įdiegimą Afrikos ir Azijos šalyse buvo rotavirusai, Cryptosporiudium, Shigella. Tačiau yra daugybė kitų sutrikimų, galinčių sukelti viduriavimą, įskaitant įvairias enteropatijas, malabsorbcijos sindromą.

Viena dažiausių viduriavimo priežasčių yra rotavirusai. Tikimasi, kad pradėjus vaikus skiepyti per artimiausius metus bendras viduriavimo epizodų dažnis sumažės. Besivystančiose šalyse registruojami vidutiniškai 3 viduriavimo epizodai per metus jaunesniems nei 5 metų vaikams, tačiau kai kuriose vietovėse pasitaiko iki 6-8 epizodų per metus.

Viduriavimas yra žarnyno sutrikimas, kurį lydi skystas, vandeningas tuštinimasis ne mažiau nei tris kartus per dieną. Viduriavimas taip pat gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip staigus noras tuštintis, pykinimas, pilvo skausmas ir spazmai.

Infekcijos. Įvairūs patogenai (virusai, bakterijos ir parazitai) gali sukelti infekcijas, kurios sukelia viduriavimą. Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra norovirusas, sukeliantis gastroenteritą. O rotavirusas yra dažniausia vaikų ūminio viduriavimo priežastis.

Apsinuodijimas maistu. Galite apsinuodyti toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais iš užteršto maisto ar gėrimų. Jie patenka į jūsų žarnyną ir gali sukelti viduriavimą. Apsinuodyti tokiu maistu galima vietose, kuriose nesilaikoma higienos normų arba valgant maistą, kurio galiojimas pasibaigęs.

Vaistų vartojimas. Viduriavimas yra dažnas vaistų šalutinis poveikis. Vieni iš tokių vaistų gali būti antibiotikai. Kadangi antibiotikai naikina kenksmingas bakterijas, tačiau tuo pačiu jie gali sunaikinti naudingas bakterijas, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. O tuomet gerųjų bakterijų trūkumas gali sukelti viduriavimą.

Maisto produktų netoleravimas. Jei netoleruojate laktozės, galite viduriuoti, nes jūsų kūnas sunkiai virškina laktozę (pieno produktuose esantį cukrų). Taip pat kai kuriems žmonėms sunku virškinti fruktozę. O sergant celiakija, galite viduriuoti, nes jūsų organizmas sunkiai skaido glitimą - kviečiuose esantį baltymą.

Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui. Viduriavimas taip pat gali būti simptomas tokių ligų, kurios sukelia žarnyno sudirgimą ir uždegimą. Viduriavimą gali sukelti tokios ligos kaip krono liga, opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.

Viduriavimas po operacijų. Daugelis žmonių taip pat neretai viduriuoja po operacijų. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol jūsų virškinimo trakto veikla normalizuosis ir šis sugebės pasisavinti maistines medžiagas iš valgomo maisto ir sudaryti tvirtas išmatas.

Keliautojų viduriavimas yra vienas iš labiausiai paplitusių negalavimų, kuris pasireiškia keliaujant. Su viduriavimu susiduriama nuvykus į tolimus kraštus, kur dėl pasikeitusios aplinkos, oro temperatūros ir maisto taip pat pasikeičia ir žarnyno mikroflora. Virškinamąjį traktą kolonizuoja neįprastos bakterijos ir todėl pradedama viduriuoti. Be to, keliaujant po egzotines šalis gali užpulti noro bei roto virusai, kurie taip pat sukelia viduriavimą, o kartais ir vėmimą.

Disbiozė, t. y. žarnyno mikrofloros sudėties pakitimas, kai sumažėja naudingųjų bakterijų ir pradeda sparčiai daugintis sąlyginai patogeniniai mikroorganizmai. Normali žarnyno mikroflora atlieka daugybę funkcijų. Disbiozę gali lemti įvairūs veiksniai: netinkama mityba ar mitybos pasikeitimas, antibiotikai ir kiti vaistai, aplinkos tarša, klimato kaita, stresas, virškinamojo trakto ir kitos ligos: infekcinės, nervų, endokrininės.

Virusinių infekcijų šaltinis - sergantis žmogus. Virusai gali ilgą laiką išlikti ant rankų, ant įvairių paviršių, pavyzdžiui, durų rankenų, vandens čiaupo, taip pat - maiste ir vandenyje. Rizikuojame vartodami netinkamai pagamintus produktus ar šilumoje ilgai laikomą maistą.

Ant rankų gali patekti įvairiausių bakterijų nuo žemės, vandens ir kitų žmonių rankų. Tada kartu su maistu arba dėl įpročio kramtyti nagus šios bakterijos gali atsidurti virškinamajame trakte ir sukelti viduriavimą.

Užkratas į organizmą patenka su neplautomis daržovėmis.

Viduriavimo simptomai

Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie: viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau, vandeningos išmatos, bendras negalavimas ir silpnumas, pykinimas, pilvo skausmai, apetito praradimas, kraujas išmatose, karščiavimas, irzlumas, pilvo pūtimas.

Vaikams, sergantiems rotavirusine infekcija, būdingi simptomai ir požymiai yra vėmimas, viduriavimas be kraujo priemaišos, karščiavimas. Sunkiais atvejais gali išsivystyti dehidratacija, traukuliai, pacientas gali net mirti.

Ūminis viduriavimas apibrėžiamas kaip staigus tuštinimasis daugiau kaip 3 kartus per dieną ir ne ilgiau kaip 14 dienų. Lėtinis arba išliekantis viduriavimas yra epizodas, trunkantis ilgiau kaip 14 dienų.

Viduriavimo diagnostika

Siekiant nustatyti viduriavimo priežastis ir patologijos žarnyne lokalizaciją, svarbu įvertinti išmatų konsistenciją, tuštinimosi dažnį, tūrį, kraujo priemaišą.

Daugumai ūmiai viduriuojančių vaikų atlikti laboratorinių tyrimų nereikia, išskyrus sunkius, kompleksinius atvejus. Vaikams, kuriems išsivystė traukuliai, sąmonės pablogėjimas, turėtų būti tiriami dėl gliukozės koncentracijos kraujyje, elektrolitų disbalanso. Įtariant pneumoniją, sepsį, meningitą, šlapimo takų infekciją arba ŽIV, turėtų būti atliekami atitinkami tyrimai. Išmatų koprograma ir išmatų pasėlis gali būti naudingi išsivysčius viduriavimui su krauju arba grįžus iš ekonomiškai skurdesnių šalių. Vyresniems nei 12 mėnesių ir vartojusiems antibiotikus vaikams reikia tirti išmatas dėl C. difficile toksino. Rentgenologiniai tyrimai būtini pacientams, kuriems išsivystė ūminis pilvo skausmas. Mikroskopinis tyrimas dažniausiai atliekamas tada, kai gastroenteritą sukėlė cholerair Entamoeba trophozoites. Mikrobiologinis išmatų, kraujo tyrimas reikalingas pacientams, kuriems nėra teigiamo atsako į paskirtus empirinius antibiotikus. Užsitęsus vandeningam viduriavimui ilgiau kaip 14 dienų arba keliavus į endemines zonas, reikėtų tirti dėl parazitų ir kiaušinėlių.

Ūminio viduriavimo diferencinė diagnostika: viduriavimas kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti susijęs ir su sisteminės ligomis. Šios amžiaus grupės pacientų viduriavimui būdingi sepsio, bendros intoksikacijos klinikiniai požymiai, tačiau ne visada. Tokius vaikus būtina stebėti, ypač esant sudėtingai diferencinei diagnostikai. Dažniausios ligos, kurioms būdingi pavieniai viduriavimai, yra vidurinės ausies uždegimas, bakterinės kilmės faringitas, šlapimo takų infekcija, pneumonija, meningitas, bakterijų sukeltas sepsis. Vėmimo ir viduriavimo epizodai galimi sergant apendicitu, daliniu žarnų nepraeinamumu, cikliniu vėmimo sindromu, funkcinės kilmės viduriavimu.

Viduriavimo gydymas

Dauguma vaikų, kuriems nėra dehidratacijos arba yra tik lengvo laipsnio dehidratacija, gali būti gydomi namie ambulatoriškai. Esant sunkaus laipsnio dehidratacijai, mitybos nepakankamumui, intoksikacijai, jauniems pacientams, gali reikėti trumpalaikio stebėjimo arba hospitalizacijos.

Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.

Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Tinkama dieta: be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą.

Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Preparatai nuo viduriavimo yra skirti mažinti išmatų dažnumą ir pagerinti virškinimo sistemos veiklą. Dauguma šių vaistų veikia įvairiais būdais, priklausomai nuo jų sudėties. Viduriavimo gydymui galite įsigyti preparatų, kurių sudėtinė medžiaga yra diosmektitas, pavyzdžiui, Smecta ar Catidral. Tai natūralus molis, padedantis sustabdyti ir gydyti viduriavimą bei palengvinti pilvo skausmą. Pastarasis suriša toksinus bei kenksmingus mikroorganizmus (bakterijas ir virusus) bei padeda juos pašalinti iš organizmo. Taip pat diosmektitas turi didelę absorbcinę gebą, kuri leidžia jam sugerti skystį žarnų spindyje ir dėl to išmatos tampa kietesnės ir jų slinkimas žemyn sulėtėja.

Efektyvūs nereceptiniai vaistai nuo viduriavimo taip pat yra Imodium. Šio vaisto sudėtyje yra loperamido hidrochlorido, dėl kurio poveikio suretėja tuštinimasis, o išmatos tampa kietesnės. Imodium gali būti vartojamas viduriavimo gydymui, kuris trunka ne ilgiau kaip 48 valandas. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau kaip 48 valandas reikia pasitarti su gydytoju. Kitas viduriavimą slopinantis nereceptinis vaistas yra Loperamide. Jis slopina žarnų susitraukimus ir dėl to turinys žarnynu slenka lėčiau, šis vaistas taip pat padidina vandens ir druskų įsiurbimą iš žarnyno, tokiu būdu organizmas išvengia vandens ir elektrolitų netekimo.

Tačiau svarbu prisiminti, kad preparatai nuo viduriavimo turėtų būti vartojami pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas ir tinkamai dozuojami, nes netinkamas jų vartojimas gali pabloginti būklę arba sukelti nepageidaujamų šalutinių poveikių. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad preparatai nuo viduriavimo gali būti tik simptominio gydymo dalis, tad jei pasireiškia sunkus ar ilgalaikis viduriavimas, būtina pasikonsultuoti su gydytoju dėl išsamesnio tyrimo ir gydymo plano sudarymo.

Neretai sumažinti viduriavimą galite ir nevartojant specialių preparatų. Taigi, kas gali padėti viduriuojant? Gerkite daug vandens ir kitų skysčių, kad atkurti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Didžiausias pavojus esant ūminiam viduriavimui yra skysčių netekimas, todėl pirmiausia reikia atkurti vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Veiksmingiausias būdas yra specialių rehidratacijai skirtų tirpalų vartojimas, kuriuose yra subalansuotas natrio citrato, natrio chlorido, kalio chlorido ir gliukozės mišinys. Tačiau be šių tirpalų galite gerti ir negazuotą mineralinį vandenį, ar džiovintų vaisių kompotą.

Viduriuojant reikėtų pakoreguoti mitybą. Turėtumėte iš raciono pašalinti dirginančius maisto produktus, tokius kaip - prieskoniai, konservai, marinatai, riebi bei rūkyta mėsa. Taip pat pieno produktus. Viduriuojant rekomenduojama valgyti maistą virtą garuose, troškintą ar keptą be aliejaus. Valgyti turėtumėte dažnai, bet mažomis porcijomis.

Venkite kofeino ir alkoholio. Maistas ir gėrimai su kofeinu gali turėti lengvą vidurius laisvinantį poveikį, kuris tik dar labiau sustiprina viduriavimą. Venkite kavos, energetinių gėrimų, stiprios arbatos/žaliosios arbatos. Venkite alkoholio, kadangi jis gali sukelti dehidrataciją.

Venkite maisto ir gėrimų, kurie skatina dujų susidarymą. Venkite pupelių, kopūstų, alaus ir gazuotų gėrimų, kad išvengtumėte skrandžio spazmų. Taip pat viduriavimo simptomams palengvinti dažnai naudojami liaudiški metodai, vartojant įvairius nuovirus ir užpilus, pavyzdžiui, ryžių vandenį, granatų žievelių užpilą, graikinių riešutų kevalų užpilą, ąžuolo žievės nuovirą. Nuovirus ir užpilus reikia gerti mažomis porcijomis visą dieną.

Vaikų viduriavimo gydymas:

• Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama.
• Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral.
• Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti.
• Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos.
• Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą.
• Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks.
• Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Jei pastebite viduriavimą, ypač trunkantį ilgiau nei 2 dienas, lydimą dehidratacijos, kraujo išmatose ar karščiavimo, būtina konsultuotis su gastroenterologu, infekcinių ligų specialistu ar šeimos gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta priežastis.

A. Gurevičienės teigimu, viduriuojantys pacientai neretai skundžiasi ir kartu pasireiškiančiu vėmimu. Sergantys vaikai tuomet atsisako valgyti, gerti, taip pat karščiuoja bei praranda organizme sukauptus skysčius ir mineralines medžiagas. „Dehidratacija yra viena dažniausių pasitaikančių viduriavimo komplikacijų. Dėl skysčių netekimo vaikams išsausėja oda ir gleivinės, juos apima stiprus troškulys, kamuoja bendras silpnumas, sustiprėja širdies plakimas, gali svaigti galva, sumažėja šlapinimasis. Užsitęsus dehidratacijai sutrinka inkstų ir smegenų veikla, todėl svarbu kuo greičiau pradėti gydymą, atstatyti netektų skysčių kiekį ir nelaukti, kol vaikas taps vangus“, - pažymi vaikų ligų gydytoja ir priduria, kad tėvai neretai nežino, kaip padėti savo atžalai, ir daro įvairias klaidas.

A. Gurevičienė akcentuoja, kad tėvai turi atidžiai stebėti viduriuojančio vaiko sveikatos būklę, ypač išgeriamų skysčių kiekį ir šlapinimosi dažnį. Jeigu vaikas jaučiasi gerai ir yra aktyvus, galima apsiriboti gydymu namuose: užtikrinti pakankamą paros skysčių kiekį, skirti pilvo pūtimą mažinančių vaistų, gerųjų bakterijų, duoti valgyti nedideliais kiekiais ir vengti riebaus ar daug skaidulinių medžiagų turinčio maisto. „Jeigu viduriuojantis vaikas tampa vangus, mieguistas ir negeria skysčių, būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs lašines skysčių infuzijas ir atliks reikiamus tyrimus. Pavyzdžiui, bendrąjį kraujo tyrimą, uždegiminių rodiklių, elektrolitų ar gliukozės kiekio kraujyje tyrimus, virusui nustatyti gali būti atliekamas ir išmatų tyrimas.

Viduriavimo prevencija

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę. Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.

Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.

Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.

Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.

Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

Vakcina nuo rotavirusų yra veiksmingiausias būdas išvengti rotavirusinio gastroenterito. Vakcinos nuo noravirusinės infekcijos vis dar yra tiriamos klinikiniuose tyrimuose. Bendrosios higienos priemonės (pvz., dažnas rankų plovimas muilu pakeitus sauskelnes arba po kontakto su vemiančiu vaiku, sauskelnių keitimas toliau nuo maisto ruošimo vietos, vandens valymas ir kt.) gali padėti sumažinti virusų, sukeliančių gastroenteritą, plitimą.

Amerikos pediatrijos akademijos infekcinių ligų komitetas pateikia rekomendacijas, kada viduriuojantys vaikai gali lankyti darželį, mokyklą: kūdikiai privalo tuštintis į sauskelnes; vaikas, mokantis naudotis tualetu; tuštinimosi dažnis ne dažnesnis kaip 2 kartus, palyginti su sveiko vaiko tuštinimosi dažniu.

Viduriuojantys vaikai turėtų vengti plaukimo ir kitos su vandeniu susijusios veiklos. Nacionalinis sveikatos ir priežiūros kokybės institutas rekomenduoja, kad vaikai neturėtų plaukioti baseinuose ateinančias 2 savaites nuo paskutinio viduriavimo epizodo.

Vaikai ligoninėse turėtų būti sugrupuoti pagal galimus ūminių gastroenteritų sukėlėjus arba klinikinius sindromus; taip galima sumažinti antrinį virusinių gastroenterito sukėlėjų perdavimą.

Žinoma, išvengti viduriavimo gali pavykti ne visada. Tačiau tam tikros prevencinės priemonės nuo viduriavimo gali sumažinti jo tikimybę. Taigi, labai svarbu laikytis asmens higienos - plauti rankas arba naudoti antibakterines priemones, jei nusiplauti rankų nėra galimybės. Prieš valgydami kruopščiai nuplaukite šviežias daržoves ir vaisius, net jei jie atrodo švarūs arba buvo nuskinti iš jūsų sodo. Be to, galite pamirkyti šaltame vandenyje 15-20 minučių, o paskui nuplauti po tekančiu vandeniu. Stenkitės gerti tik švarų ar filtruotą vandenį. Taip pat būkite itin atsargūs rinkdamiesi maistą keliaudami, ypač šiltuosiuose kraštuose. Venkite maudytis vandens telkiniuose, kurie nėra skirti šiam tikslui. Taip pat svarbu vengti streso, kadangi stresas taip pat gali paveikti virškinamojo trakto sistemą ir sukelti viduriavimą. Be to, visuomet tinkamai laikykite maisto produktus, tinkamoje jiems temperatūroje ir nerizikuokite vartoti maisto produktų ar gėrimų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs.

tags: #naujagimio #viduriavimas #nuo #gazuotu #gerimu

• Sužinokite, kodėl verta nuomotis kūdikių svarstykles
• Šalikėlis vaikui
• vaikiski akiniai Fielmann
• Vandens naudojimo iš paviršinių telkinių apmokestinimas
• bendruomenės ir kultūros centras