Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Ką reikia žinoti, norint užtikrinti puikią savijautą ir sklandžią nėštumo eigą? Vaistų vartojimo atžvilgiu nėštumas yra sudėtingas laikotarpis, nes niekada negalima garantuoti, kad preparatas yra 100 proc. saugus, mat tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami.

Registruojant naujus vaistus, tyrimai su nėščiosiomis nėra atliekami. Visa informacija apie vaisto saugumą nėštumo metu kaupiama jam jau esant rinkoje. Tik tada pradedami rinkti duomenys iš klinikinių atvejų, atliekami epidemiologiniai tyrimai, kuriami registrai ar atliekami kiti poregistraciniai tyrimai. Apie ilgą laikotarpį naudojamus vaistus ir jų poveikį besilaukiančioms moterims žinome daugiau nei apie naujus vaistus, todėl nėščiosioms dažniau rekomenduojama rinktis seniau rinkoje esančius medikamentus.

Kiekvienas vaistų pasirinkimo atvejis - unikalus ir reikalaujantis individualaus sprendimo, nes tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir nuo ligos, kuria serga pacientė. Suabejojus, ar vaistus galima vartoti žindymo metu, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir kartu su juo nuspręsti, kuriuos vaistus reikės pakeisti. Nėštumo metu antibiotikus vartoti galima, o laiku paskirtas antibakterinis gydymas yra mažesnė rizika vaisiui nei infekcija. Vaistų vartojimo rekomendacijos žindant ir nėštumo metu gali skirtis. Kai kurių vaistų negalima vartoti nėštumo metu, tačiau galima juos vartoti žindant.

Nėštumo metu pavojingos didelės vitamino A dozės, nes jos yra susijusios su didesne apsigimimų rizika. Todėl reikia atidžiai rinktis maisto papildus, kurių sudėtyje yra vitamino A. Taip pat svarbu žinoti, kad kai kurių vitaminų ir mineralų nėštumo metu reikėtų papildomai nevartoti. Pavyzdžiui, vitaminas A yra svarbus vaisiaus regos ir imuninės sistemos vystymuisi, bet per daug vitamino A gali sukelti apsigimimus.

Mitybos svarba ir vitaminai nėštumo metu

Tinkamas mitybos racionas ir reikiamo maistinių medžiagų kiekio užtikrinimas yra svarbus kiekviename gyvenimo etape, tačiau tai ypač svarbu nėštumo metu, kai maistinių medžiagų reikia ne tik nėščiajai, bet ir jos įsčiose augančiam vaisiui. Subalansuota mityba labai svarbi, nes nėštumo metu padidėja ne tik angliavandenių, baltymų ir riebalų poreikis, bet ir vitaminų, mineralų ir mikroelementų, kurie gaunami iš maisto.

Padidėjusį mikroelementų ir mineralų kiekį galima užtikrinti subalansuota dieta, tačiau tai ne visada įmanoma: pavyzdžiui, jei laikomasi veganiškos ar vegetariškos dietos, moteris rūko ar mityba yra nepakankama, reikėtų vitaminus ir mineralus vartoti papildomai. Dažnas pykinimas taip pat gali būti iššauktas svarbių elementų trūkumo. Dar viena nėštumo metu sutinkama būklė, kurią nulemia mikroelemento - geležies - trūkumas yra mažakraujystė. Besilaukiančioms moterims ji dažnai išsivysto dėl nėštumo metu beveik 45% padidėjančio cirkuliuojančio kraujo tūrio organizme. Norint išvengti mažakraujystės, jos prevencijai būsimoms mamoms rekomenduojama mitybą papildyti geležies preparatais.

Vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Didesnės folio rūgšties dozės (1000-5000 μg per parą) skiriamos, jeigu moteris nešiojo vaisių su sklaidos trūkumais, serga cukriniu diabetu, vartoja vaistus nuo epilepsijos, turi didelį kūno masės indeksą, vienas iš tėvų gimė su nervinio vamzdelio defektu.

Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Jei vartojama mažai pieno produktų, kalcio skiriama gerti papildomai. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Nėščiosioms ir žindančioms moterims skiriama 1000-2000 TV vitamino D per dieną.

Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai. Nėštumą prižiūrinčiam specialistui nusprendus, maisto papildai su geležimi gali būti skiriami ir profilaktiškai.

Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Tačiau, anot akušerės ginekologės, visoms nėščiosioms rutininis polivitaminų skyrimas nėra rekomenduojamas. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama.

Nėščioms moterims paprastai skiriama geležis ir folio rūgštis. Visi kiti vitaminai ar mikroelementai skiriami individualiai, gydytojui įvertinus jų poreikį moters organizmui. Nėščioms moterims rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį. „Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S. Neverauskienė.

Vidutinės arba didelės vitaminų A, C ir E dozės nenaudingos arba net žalingos nėščiosioms, todėl patartina vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 μg vitamino A.

Vaistų vartojimas nėštumo metu: ką svarbu žinoti?

Perdozavus vaistų, svarbiausia kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą. Nėštumo metu yra plačiai naudojamas imbieras nėštumo sukeltam pykinimui mažinti. Atlikti tyrimai rodo, kad jis yra saugus ir efektyvus. Deja, daugiau vaistažolių gali pakenkti nėštumo metu negu padėti. Taip pat trūksta tyrimų, kurie įvertintų vaistažolių ir kitų vartojamų maisto papildų ar vaistų galimą tarpusavio sąveiką.

Vaistažolės ir įvairūs vaistažolių pagrindu sukurti papildai yra labai populiarūs nėštumo metu. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad kai kurios vaistažolės negali būti vartojamos nėštumo metu. Apskritai, nėra pakankamai tyrimų, kad būtų galima teigti, jog vaistažolės ir jų preparatai, nors ir būdami natūralūs produktai, yra saugūs nėštumo metu. Kai kurios vaistažolės, tokios kaip alijošius (Aloe vera), dviskiautis ginkmedis (Ginko biloba), dvimetė nakviša (Oenothera biennis arba Primrose), vaistinis šalavijas (Salvia officinalis), paprastasis saldymedis (Glycyrrhiza glabra) ar sena (Senna) laikomos potencialiai nesaugiomis ir jų vartojimą reikėtų riboti.

Kai kurios vaistažolių arbatos, pavyzdžiui, aviečių, ramunėlių, dilgėlių, kiaulpienių, yra mažiau rekomenduojamos, nes gali sukelti gimdos susitraukimus ar kitaip paveikti nėštumą. Žalioji arba juodoji arbata taip pat yra tinkamos, bet jose yra kofeino, tad nereikėtų išgerti daugiau kaip dviejų puodelių per dieną.

Gan dažnai nėščiąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Kita vertus, blogai valdomas skausmas besilaukiančiai moteriai gali sukelti tokių neigiamų pasekmių, kaip depresija ir hipertenzija.

Paracetamolis (acetaminofenas) yra vienas iš nedaugelio nuskausminamųjų, kuriuos saugu vartoti nėštumo metu. Tačiau naujas tyrimas, publikuotas „The International Journal of Epidemiology“, parodė, kad gali būti, jog jis nėra toks saugus, kaip manyta: atrastas ryšys tarp vaisto vartojimo ir autizmo simptomų bei hiperaktyvumo atsiradimo. Nors besilaukiančios moterys pirmiausia visada turėtų klausti gydytojo patarimo, tačiau manoma, kad paracetamolis gali būti saugiai vartojamas ir be papildomų konsultacijų. Vis dėlto keliuose tyrimuose keltos hipotezės, kad paracetamolis gali turėti įtakos vaisiaus smegenų vystymuisi.

Tyrėjai pastebėjo, kad moterų, kurios pirmas 32 nėštumo savaites vartojo paracetamolį, 5-erių metų vaikai turėjo 30 proc. didesnę riziką išsivystyti dėmesio koncentracijos sutrikimams, taip pat pasireikšti hiperaktyvumui nei moterų, tuo laikotarpiu nevartojusių paracetamolio, vaikai. Taip pat pastebėta, kad berniukai, kurie prenataliniu laikotarpiu „gavo“ paracetamolio, buvo labiau linkę patirti autizmo simptomus, ypač jei būsimoji motina šį vaistą vartojo gana dažnai. Šie rezultatai taip pat galėtų paaiškinti, kodėl berniukai labiau linkę sirgti autizmu nei mergaitės.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) taip pat yra pasirinkimas nėščioms moterims, tačiau gydytojai rekomenduoja juos vartoti tik iki 20 nėštumo savaitės. Tyrimai rodo, kad NVNU vartojimas ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu gali padidinti persileidimo tikimybę. Paskutinius tris nėštumo mėnesius NVNU nerekomenduojama vartoti moterims, nes dėl jų kūdikio širdies kraujagyslė gali užsidaryti anksčiau nei turėtų. Jei taip atsitiks, kūdikio plaučiuose gali padidėti kraujospūdis. Vartojant NVNU, moterims taip pat gali būti sunku pradėti gimdymą arba gali sumažėti vaisiaus vandenų kiekis aplink kūdikį gimdoje.

Didelės ibuprofeno dozės gali sukelti persileidimą, atidėtą gimdymo pradžią, kraujavimus tiek mamai, tiek vaikui, žarnyno gleivinės pažeidimus, tam tikrus smegenų pažeidimus. Ypač svarbu šio vaisto vengti trečiąjį nėštumo trimestrą. Tuomet vartojamas vaistas gali sukelti širdies ydų besivystančiam kūdikiui. Aspirinas taip pat kelia persileidimo, kraujavimo pavojų. Nimesulidas - inkstų funkcijos anomalijas, vaisiaus vandenų sumažėjimą.

Jei nėštumo metu yra būtina tęsti gydymą dėl kai kurių gretutinių ligų (padidinto kraujospūdžio, infekcinių ligų, cukrinio diabeto ir kt.) ar su nėštumu atsiradusios būklės ar ligos, tai reikia daryti tik gydytojo priežiūroje ir tik gydytojui paskyrus. Kai moterys yra nėščios, tai yra gražiausias laikas jų gyvenime. Tačiau moterys gali patirti skausmus. Tik žmogaus prigimtis yra imtis skausmą malšinančių vaistų, kad sumažintų diskomfortą.

Vaisto informaciniame lapelyje visada rasite skyrių, kuriame pateikiama su nėštumu ir žindymu susijusi informacija. Jei pametėte vaisto informacinį lapelį, oficialią informaciją apie Lietuvoje ir Europos sąjungoje registruotus vaistinius preparatus galite rasti čia.

Vaistų vartojimas nėštumo metu gali sukelti įvairių rizikų, tokių kaip kraujavimas, persileidimas, priešlaikinis gimdymas, kūdikio organų pažeidimai, vystymosi sutrikimai bei apsigimimai. Todėl labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį.

Jei koks nors rimtas veiksnys suveikia ankstyvose nėštumo savaitėse, moteris gali net nesužinoti, kad buvo nėščia. Kuo mažesnis nėštumas, tuo embrionas yra trapesnis ir įvairūs veiksniai jį gali lengvai pažeisti, sukelti pakitimus, kurie nederinami su gyvybe. Tiek vaistai, tiek virusai bei aukšta temperatūra, gali baigtis labai liūdnai.

Žalingų įpročių atsisakymas ir fizinė veikla

„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Saugi alkoholio dozė vaisiui nežinoma, todėl būtina visiškai atsisakyti jo vartojimo.

„Rūkymas, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas taip pat gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, placentos pirmeigą ar priešlaikinį jos atsidalinimą, vaisiui - apsigimimus ar net žūtį, naujagimiui - protinės, neurologinės ir fizinės raidos atsilikimą, staigią mirtį, vaikams - intelekto sumažėjimą, mąstymo sutrikimą, atminties susilpnėjimą“, - įspėja akušerė ginekologė. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami. Ji priduria, kad nėščiosioms taip pat svarbu nepersidirbti, nes būsimos mamos nuovargis tiesiogiai veikia vaisiaus emocijas, taip pat pakankamai ir kokybiškai išsimiegoti.

Pasak V. Uzelienės, besilaukiančios moterys turėtų būti atsargesnės užsiimdamos fizine veikla, o kai kurių veiklų nėštumo metu reikėtų iš viso atsisakyti. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui. Fizinio krūvio metu gerkite pakankamai vandens, nesimankštinkite ilgiau nei 45 minutes“, - pataria šeimos gydytoja.

S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo. Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį. Negalima užsiimti sporto šakomis, galinčiomis sukelti kritimo pavojų, pvz., jojimu, slidinėjimu, čiuožimu, dviračių sportu, gimnastika, taip pat tokiu sportu, kur yra smūgio į pilvą rizika (kontaktiniu sportu).

Kelionės, saulė, pirtis ir baseinas nėštumo metu

Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima. Jeigu vykstate į kelionę, jos metu būtina turėti nėščiosios kortelę, visus vartojamus medikamentus.

Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. Keliaujant automobiliu, taip pat reikia laikytis giliųjų kojų venų trombozės riziką mažinančių rekomendacijų.

V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis. Tačiau jei kelionės metu numatoma aukšta aplinkos temperatūra, gali tekti daug vaikščioti, patirti įtampą, stresą, užsiimti rizikingomis veiklomis, pasak šeimos gydytojos, leistis į ją tikrai nepatartina.

„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija. Tačiau net tada pridenkite galvą ir su savimi nepamirškite pasiimti pakankamai vandens“, - pataria šeimos gydytoja.

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų (dėl pakilusios kūno temperatūros), o pirmais nėštumo mėnesiais - persileidimą.

Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Aukšta temperatūra neigiamai veikia vaisiaus kraujotaką, karštis yra viena iš sutrikusio vaisiaus vystymosi priežasčių. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės. „Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S. Neverauskienė.

Peršalimo ligos ir gripas nėštumo metu

Tiek nėščias moteris, tiek ne nėčias moteris puola tie patys peršalimo virusai, bet problema ta, kad nėščių moterų imuninė sistema reaguoja kitaip. Ji nėra nusilpusi, greičiau - moduliuota: vieni mechanizmai veikia silpniau, kad neatmestų vaisiaus, kiti - daug audringiau, kad apsaugotų tiek moterį, tiek vaisių. Įvairūs virusai grėsmingiau pasireiškia nėščios moters organizme ir gali sukelti daugiau komplikacijų tiek moteriai, tiek pačiam nėštumui. Svarbu pažymėti, kad paprastas peršalimas didelių problemų dažniausiai nesukelia ir savaime praeina per septynias-dešimt dienų. Vaistų vartojimas ligos nesutrumpina, tačiau kartais gali palengvinti kai kuriuos simptomus.

Didžiausias pavojus yra pirmame nėštumo trimestre, kai embrionas dar tik formuojasi, liga gali sutrikdyti vaisiaus raidą, lemti apsigimimus, persileidimus. Komplikacijų gali sukelti ne tik patys virusai, bet moters organizmo reakcija į virusą. Tarkime, įrodyta, kad 38,5 ir aukštesnė temperatūra taip pat gali sukelti tam tikrų apsigimimų ar persileidimą. Antrame ir trečiame trimestre rimtas peršalimas, gripas gali lemti priešlaikinį gimdymą, vaisiaus įgimtą infekciją. Kadangi paprastas peršalimas didelių simptomų ir didelių apkrovimų moters imuninei sistemai nesukelia, rizika yra labai minimali. Pabloginti situaciją galėtų savigyda, nereikalingų vaistų vartojimas, nepasitarus su gydytoju.

Idealiausia būtų, jei peršalusi nėščia moteris imtųsi paprasčiausių priemonių: šiltai rengtųsi, neitų į darbą, pagulėtų lovoje, atliktų šiltų vandens garų inhaliacijas, vartotų daugiau skysčių: šiltų arbatų, vištienos ar daržovių sultinio. Jei ji mato, kad simptomai neišnyksta, būklė sunkėja, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kad įvertintų, ar nėra gripo, ar prasidėjusios bakterinės infekcijos.

Tyrimų su vaistais nėštumo metu nėra atliekama, tad potencialiai kiekvienas vaistas gali sukelti apsigimimų ar kitų problemų nėštumo metu. Visgi nėščiąsias taip pat reikia gydyti, tad apie vaistų saugumą dažniausiai sužinome iš praktikos. Aukštą temperatūrą, kuri siekia 38,5 ir daugiau, reikėtų numušti, saugiausia su paracetamolio preparatais. Jo galima vartoti iki 2 gramų per parą. Vienoje tabletėje dažniausiai yra 500 mg vaisto, tad nerekomenduojama suvartoti daugiau 4 tablečių per parą. Žinoma, maksimalių dozių reikėtų vengti nėštumo metu. Paracetamolį taip pat galima naudoti nuo galvos, gerklės skausmo. Dėl visų kitų preparatų vartojimo reiktų pasitarti su vaistininku arba gydytoju.

Visų pirma labai svarbu pasakyti, kuo gripas skiriasi nuo paprasto peršalimo. Gripo yra staigesnė pradžia, dažnai būna su aukšta temperatūra, būklė būna daug blogesnė, vargina kaulų laužymas, raumenų skausmai. Pastebėjus šiuos simptomus, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Nėščios moters reakcija į gripo virusą yra daug audringesnė, todėl neretai nėščiosioms gripo virusas komplikuojasi ir atsiranda plaučių uždegimas, dažnai reikia gydymo ligoninėje ar net reanimacijos skyriuje. Tai pakankamai grėsminga infekcija, todėl Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vakcinaciją tiek planuojančioms pastoti, tiek jau pastojusioms bet kuriame nėštumo trimestre prieš gripo sezoną. Tokiu būdu ir naujagimis iki 6 mėnesių gaus apsaugą nuo gripo. Kad skiepai nėštumo metu sukeltų kokias nors komplikacijas mokslinių įrodymų nėra, tačiau pats gripas sukelia didžiulią grėsmę tiek nėščiajai, tiek vaisiui. Gripo vakcinoje gyvo viruso nėra, suleidžiami viruso antigenai ir taip organizmas paruošiamas kovai su tikruoju virusu jeigu iškiltų toks pavojus juo užsikrėtus.

Į gydytoją reiktų kreiptis, jeigu paprasto peršalimo simptomai tęsiasi ilgiau nei 10 dienų, jeigu blogėja savijauta, tampa sunku kvėpuoti, stiprėja galvos skausmai, laikosi aukšta kūno temperatūra, kurios nenumuša vaistai arba jeigu įtariate kad sergate gripu.

Kai nėščia moteris nėštumo metu turi keletą kitų medicininių problemų, įskaitant preeklampsiją, gydytojai skiria aspiriną. Taip pat svarbu pažymėti, kad aspirinas mažina kraujo krešulių riziką nėščioms moterims ir padidina didelio kraujavimo riziką. Nėščioms moterims yra saugių nuskausminamųjų vaistų, tačiau kai kurie nereceptiniai ir receptiniai vaistai gali sukelti rimtų, net mirtinų komplikacijų moterims ir jų kūdikiams.

Jei moterys nėštumo metu vartoja opioidus, kūdikis susiduria su jais ir gali tapti priklausomas. Gimęs kūdikis atsitrauks nuo opioidų. Tai žinoma kaip naujagimių abstinencijos sindromas (NAS).

Sudėtinga įvertinti nėštumo metu vartojamų vaistų saugumą ar realią potencialią žalą, nes vaistų vartojimo tyrimai su nėščiosiomis, žinoma, nėra atliekami. Nėštumo metu labai svarbu pasirinkti vaistus, maisto papildus, žolelių preparatus, kurių poveikis nėščiosioms ir besivystančiam vaisiui yra žinomas. Reikėtų vartoti mažiausią galimą vaisto dozę ir pasirinkti trumpiausią galimą vartojimo laikotarpį.

„Turint psichologinių negalavimų, pasitarus su gydytoju vertėtų pabandyti nemedikamentines gydymo priemones, kurių pasirinkimas yra labai platus. Paracetamolis yra saugus vartoti nėštumo metu - jis skiriamas tiek temperatūrai, tiek skausmui malšinti. Peršalimo simptomams lengvinti, imuninei sistemai stiprinti, pykinimui mažinti galima vartoti imbiero arbatą, tačiau džiovinto imbiero negalima suvartoti daugiau nei 1 g per dieną.

Ramunėlė tinkama kamuojant virškinimo sutrikimams, skausmui, nerimui, tačiau ją galima vartoti nedideliais kiekiais ir ne nuolatos. Pipirmėčių arbata mažina dujų susidarymą, pykinimą, skrandžio skausmą ar rėmenį, tačiau yra duomenų, kad ji gali skatinti menstruacijų atsiradimą, todėl nerekomenduojama vartoti 1-ąjį trimestrą. Dažnai antroje nėštumo pusėje pradeda kamuoti rėmens griaužimas, nes mažylis spaudžia skrandį ir sukyla rūgštus maisto turinys. Siekiant sumažinti šį diskomfortą, svarbu valgyti po mažiau, bet dažniau, o pavalgius - nesilankstyti ir negulėti. Rėmeniui mažinti saugu vartoti greitai rūgštingumą mažinančius preparatus - antacidą (magnio ir kalcio druskų derinius).

„Norint sumažinti vidurių užkietėjimą, rekomenduojama likus pusvalandžiui iki valgio į stiklinę vandens įsiberti 1 arbatinį šaukštelį skaidulų. Vartojant daugiau skaidulų, svarbu vartoti ir daugiau vandens“, - teigia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.

tags: #vaistai #draudziami #nesciosioms

• Privataus sveikatos draudimo galimybės nevaisingumo atveju
• Sėkmingas puoduko mokymas
• Anglies vartojimo instrukcijos vaikams
• Sužinokite apie Kodo Gimdymą
• Medinės ir modernios vaikiškos virtuvėlės