Nėštumas - ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai anemijos grėsmę sustiprina su nėštumu susiję fiziologiniai reiškiniai. Sveika ir visavertė mityba - neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Anemija - tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Hemoglobinas - baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis perneša deguonį į organizmo audinius. Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą. PSO duomenimis, yra ir tiesioginis ryšys tarp sunkių anemijos formų bei kraujavimo gimdymo metu. Deja, nors informacijos apie visavertę mitybą gausu, anemija išlieka gana dažnu sutrikimu tiek nėštumo, tiek pogimdyminiu periodu.
Nėščiųjų anemija arba mažakraujystė - tai būklė, kai dėl išaugusio geležies poreikio ar jos trūkumo sumažėja hemoglobino kiekis nėščiosios kraujyje. Ši anemijos forma išsivysto 35-50 proc. nėščiųjų ir dažniausiai pasitaiko antro nėštumo trimestro metu. Pasaulyje geležies stokos anemija yra nustatoma 30-40% besilaukiančiųjų. Nėščiųjų (kaip ir bet kuri kita) anemija yra nustatoma, atlikus kraujo tyrimą. Jis paprastai atliekamas pirmojo apsilankymo pas gydytoją metu ir vėliau kartojamas 28-32 nėštumo savaitę. Nėščiųjų anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija yra mažesnė nei 110 g/l pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą ir mažesnė nei 105 g/l antrąjį nėštumo trimestrą.
Ligos priežastys
Anemija nėščiosioms išsivysto dėl įvairių veiksnių: lėtinių infekcinių susirgimų, vitamino B12 ir folio rūgšties stokos, mažo geležies kiekio maiste, baltymų trūkumo, lėtinių ligų, kurios sukelia kraujavimą. Be to, mažakraujystę gali sukelti veiksniai, susiję su nėštumo fiziologija, pavyzdžiui, vėmimas. Nėštumo metu augdamas vaisius naudoja mamos eritrocitus, ypač per paskutinį nėštumo trimestrą. Taigi šiuo periodu moters organizme geležies poreikis išauga dvigubai. Jei iki nėštumo būsimos mamos kaulų smegenyse susikaupė eritrocitų perteklius, juos galima panaudoti kaip atsargas, kad būtų patenkinti vaisiaus poreikiai. Tačiau jei iki pastojant mamos hemoglobino kiekis buvo mažokas, nėštumo metu pradeda vystytis anemija: padidėjus maistinių medžiagų poreikiui organizmas pagamina per mažai eritrocitų.
Be geležies deficito, anemijos vystymuisi įtaką daro ir folio rūgštis (vitaminas B9). Dažnai šio vitamino trūkumas yra glaudžiai susijęs su geležies trūkumu, mat ir folio rūgšties, ir geležies paprastai yra tuose pačiuose produktuose. Tyrimai rodo, kad per mažas vitamino B9 kiekis mamos organizme padidina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų defektų išsivystymo tikimybę. Vitamino B12 trūkumas taip pat skatina anemiją. Kadangi jo randama gyvūniniuose produktuose, žmogaus organizmas pats jo nesintetina, dažniausiai jo trūkumą lemia vegetarinė ir veganinė mityba.
Simptomai ir požymiai
Priklausomai nuo hemoglobino kiekio sumažėjimo, gali pasireikšti skirtingi simptomai. Jeigu anemija yra nežymi, nėščioji gali apskritai nejausti jokių požymių. Simptomai dažnesni hemoglobino koncentracijai sumažėjus iki 90-80 g/l. Anemijos požymiai dažnai pasireiškia ne tik nėštumui įsibėgėjus, bet ir ankstyvose jo stadijose. Ar šie požymiai išties yra įprasti nėštumo negalavimai, ar prasidedanti mažakraujystė, nustatys gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą.
Dažniausiai pasitaikantys nėščiųjų anemijos simptomai:
- Silpnumas, alpimas, galvos svaigimas
- Sausa, šiurkšti oda
- Pabalusi oda ir gleivinės
- Stiprus širdies plakimas, skausmas širdies plote
- Greitas nuovargis
- Apetito sumažėjimas
- Sumažėjęs kraujo spaudimas
- Plaukų slinkimas
- Burnos džiūvimas
- Nagų lūžinėjimas
- Dažnos infekcinės ligos
- Lūpų kampučių įtrūkimai
- Raumenų silpnumas
Nėštumo metu daugelis moterų jaučia nuovargį ar mieguistumą, tačiau kai kurie požymiai gali rodyti ne tiesiog fizinį išsekimą, o anemiją - pavojingą būklę, kai kraujyje sumažėja hemoglobino kiekis ir organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Svarbu pažymėti, kad šie simptomai gali būti subtilūs arba pasireikšti palaipsniui, todėl dažnai moterys juos priskiria tiesiog nėštumui. Dėl to reguliarūs kraujo tyrimai yra itin svarbūs - jie leidžia laiku pastebėti kritimus ir imtis veiksmų.
Ligos diagnostika
Dažniausiai anemija nustatoma apžiūros metu apklausiant nėščiąją dėl mažakraujystei būdingų požymių. Žymią anemijos formą nustatyti nėra sunku: gydytojas apžiūros metu išmatuoja kraujo spaudimą, kuris esant mažakraujystei sumažėja, taip pat matuoja pulsą, įvertina nėščiosios odos, nagų, plaukų būklę. Bendrojo kraujo tyrimo metu įvertinama nėščiosios organizmo būklė: eritrocitų skaičius, hemoglobino koncentracija, kurios dydis skiriasi priklausomai nuo nėštumo savaitės. Anemija diagnozuojama, jei hemoglobino koncentracija kraujyje pirmojo ir trečiojo trimestro metu yra mažesnė nei 110 g/l, o antrojo trimestro metu - mažesnė nei 105 g/l.
Organizmo Fe būklę apibūdinantys rodikliai: sunku diagnozuot, nes rodikliai nestabilūs; kinta priklausomai nuo hemodiliucijos, infekcijos, uždegimo; keletą dešimtmečių kuriamas bendras Fe modelis. Fe kiekį organizme apibūdina: Hb, hematokritas, eritrocitų, retikuliocitų skaičius, vidutinė eritrocitų apimtis, vidutinis Hb kiekis eritrocite, vidutinė Hb koncentracija eritrocite, laisva Fe sujungimo talpa eritrocite, bendra Fe sujungimo talpa eritrocite, Fe kiekis kraujo serume, transferino įsotinimas, serumo transferino receptorų skaičius, serumo feritinas - geriausiai atspindi Fe kiekį organizme. Fe stokos anemijos diagnozė, kai Hb mažiau 110g/l, serumo feritinas mažiau 12ng/ml.
Komplikacijos
Jeigu anemijos forma yra lengva, ji nekelia pavojaus nėščiajai, o hemoglobino kiekis kraujyje paprastai atsistato po nėštumo. Tačiau, jeigu anemija vystosi ir smarkiai mažėja hemoglobino koncentracija, didėja priešlaikinio gimdymo rizika, pasireiškia dažnesnės infekcinės ligos. Vaisiui taip pat gali išsivystyti mažakraujystė, trūkti deguonies ir sutrikti vystymasis. Nėščiųjų anemija yra pavojinga tiek joms pačioms, tiek ir vaisiui. Anemija sergančiųjų nėščiųjų imunitetas nusilpsta, jos dažniau „pasigauna“ įvairias infekcijas. Nėščiųjų anemija didina tikimybę, kad naujagimis taip pat sirgs geležies stokos anemija pirmuosius 3 savo gyvenimo mėnesius. Labai svarbu, kad hemoglobino kiekis nėštumo metu būtų normalus. Laisvos geležies perteklius audiniuose yra siejamas su laisvųjų radikalų atsiradimu ir oksidaciniu stresu, o tai gali pažeisti placentą.
Anemija nėštumo metu siejasi su: priešlaikinio gimdymo rizika; motinos ir naujagimio sergamumu; mažos kūno masės naujagimio gimimu; perinataliniu mirtingumu.
Gydymas ir profilaktika
Diagnozavus anemiją, svarbiausia atitinkamai sureguliuoti mitybą: įtraukti į maisto racioną vitamingus, geležimi, folio rūgštimi ir vitaminu B12 praturtintus produktus. Gydytojas gali skirti vitamino C, geležies preparatus, kuriuos reikia vartoti tiksliai. Mažakraujystės gydymas - pakankamai ilgas procesas, kadangi organizmas geležimi apsirūpina tik per kelis mėnesius. Todėl atsistačius hemoglobino koncentracijai vis dar reikia vartoti papildomus preparatus ir sekti mitybos planą. Retais atvejais, kai anemijos kontroliuoti ir panaikinti nepavyksta, reikalingas kraujo perpilymas.
Geriausia anemijos profilaktika - subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Vertėtų prisiminti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinių maisto produktų. Taip pat pasitarkite su gydytoju, pasikonsultuokite dėl maisto papildų su geležimi vartojimo. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos.
Nėščiųjų anemijos profilaktika Fe preparatais. Galima: Neselektyvi profilaktika - visoms nėščioms, taikoma Suomijoj, Švedijoj, Anglijoj. Selektyvi profilaktika - reikia atlikti serumo feritinotestą, pagal tai skirt Fe, jei reikia, taiko Norvegijoj, JAV. Jei serumo feritino <50 - skirt profilaktiką. PSO - skirt jei Hb mažiau 110g/l.
Anemijos gydymo principai. Etiotropinis - šalinti priežastį. Simptominis - Hb kiekį normalizuot, atnaujint Fe atsargas. Gydymui Fe2+ per os 150-200 mg/parai. Profilaktikai 30-60 mg Fe/parą. Skiriant oralinę terapiją, depuose susikaupia Fe po 3 mėn. Hb koncentracija padidėja iki normalios per 1-1,5 mėn. Jei retikuliocitų ir Hb koncentracija nepadidėja, gydymas neefektyvus, preparato nevartot/per mažos dozės, anemija ne Fe stokos.
Anemija yra gydoma geležies preparatais. Svarbu pabrėžti, kad geležies preparatai būtini, siekiant normalizuoti kraujo rodiklius ir sukaupti geležies atsargas organizme. Dažniausiai skiriami geriamieji dvivalentės (II) geležies druskų preparatai. Šie preparatai gali būti sudėtiniai, t.y. Geriamuosius geležies preparatus įprastai rekomenduojama vartoti tuščiu skrandžiu, bent 1 val. iki valgio, užsigeriant citrusinių vaisių sultimis. Kitus vaistus ar maisto papildus, jeigu juos vartojate, reikėtų vartoti tik po 2 val. pertraukos. Rekomenduojama gerti daugiau vandens, valgyti daug ląstelienos turintį maistą, nes šie preparatai kietina vidurius. Jeigu geležies preparatai nėra veiksmingi, galima įtarti folio rūgšties ir vitamino B12 trūkumą, uždegimą, infekciją, vėžinius susirgimus, inkstų funkcijos sutrikimus, vidinį kraujavimą ir kt. Kraštutiniais atvejais ir tik jeigu geriamieji geležies preparatai nepadeda, o nėštumas jau yra bent antrajame trimestre, gali būti skiriamas gydymas intraveniniais geležies preparatais. Dar rečiau prireikia eritrocitų masės transfuzijos.
Nėštumo metu geležies poreikis padidėja 2-3 kartus, todėl, net jeigu moteris neturi jokių nusiskundimų ir neserga anemija, mityba nėštumo metu turi būti subalansuota, svarbu stengtis gauti daugiau geležies su maistu. Maisto produktuose esančią geležį žmogaus organizmas pasisavina gan sunkiai, geriau pasisavinama geležis iš gyvūninių maisto produktų. Daugiausiai geležies yra galvijų ir paukščių kepenyse, tačiau jų nėštumo metu geriau vengti. Geležies pasisavinimą slopina arbata (ypač juodoji) ir kava, pienas ir jo produktai, sėlenos, sojos ir jų produktai.
Mitybos rekomendacijos
Maiste esantys Fe šaltiniai. Fe pasisavinimas iš maisto priklauso nuo: su maistu gaunamo Fe kiekio, maiste esančios fe pavidalo, organizme esančios Fe atsargų dydžio. Maiste yra hemo (svarbesnė) ir nehemo Fe. Hemo Fe būna mėsoje (raudonoj, paukštienoj, žuvyje). Organizmas absorbuoja 20-40% tikros Fe. Tai pagrindinė Hb ir mioglobino sintezės šaltinis. Absorbcijai įtakos neturi inhibitoriai, kurių turi daug įvairūs maisto produktai. Nehemo Fe daugiausia augalinės kilmės produktuose. Jos absorbcija 5-7%. Labai priklauso nuo inhibitorių ir aktyvatorių. Tai taninai, oksalatai ir kt. Absorbciją gerina citrinos, askorbino ir pieno rūgštys, jų gausu citrusiniuose vaisiuose, žalių lapų salotos. Labai daug inhibitorių piene, kavoje, arbatoje. Pavartojus Fe preparatą bent 0,5h negert kavos, arbatos, pieno. Gerai įsisavinamą pakankamai Fe turintį maistą valgo industrinių šalių gyventojai. Gauna 2-3 mg/parą.
Rinkitės geležimi praturtintus produktus. Atminkite, kad geležis geriausiai pasisavinama iš mėsos. Taigi, raudona mėsa, žuvis, paukštiena yra tinkami pasirinkimai. Žinoma, nepamirškite ir ankštinių daržovių, grūdų, žalios spalvos daržovių, džiovintų vaisių. Vitaminas C. Šis vitaminas svarbus tuo, jog padeda įsisavinti geležį. Taigi, gerkite apelsinų, greipfrutų sultis, užkandžiams rinkitės vaisius, uogas, pavyzdžiui, kivi, serbentus, obuolius, braškes.
Folio rūgštis, kaip ir geležis, yra susijusi su žmogaus kraujodara ir būtina kokybiškai kraujo būklei užtikrinti. Folio rūgštis palaiko normalią kraujodarą, padeda susiformuoti normaliems, sveikiems eritrocitams. Reikėtų atkreipti dėmesį, jog folio rūgštis organizme nekaupiama, todėl šio vitamino būtina gauti su maistu kasdien.
Varis. Gyvybiškai svarbus organizmui yra ir varis. Jis būtinas geležiai transportuoti į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai. Dėl vario trūkumo taip pat gali pasireikšti anemija, panaši į tą, kurią sukelia geležies stoka. Varis svarbus nervinių impulsų perdavimui užtikrinti.
Apie Geležį ir Mažakraujystę - Paskaita su gyd. Indre Misiūniene
Gydytojo nuomonė
Gydytojai pabrėžia, kad hemoglobino lygio sekimas nėštumo metu yra vienas svarbiausių kraujo tyrimų, atliekamų reguliariai viso laukimo laikotarpiu. Jis leidžia laiku pastebėti geležies trūkumą ir užkirsti kelią rimtesnėms komplikacijoms tiek motinai, tiek vaisiui. „Mažakraujystė nėštumo metu yra viena dažniausių, bet ir lengviausiai koreguojamų būklių. Tačiau ją svarbu pastebėti laiku. Tyrimai turėtų būti atliekami ne tik nėštumo pradžioje, bet ir antrą bei trečią trimestrą. Mityba, papildai ir individualus vertinimas - tai pagrindas saugiam nėštumui.“- gydytoja hematologė dr. Monika Balnytė
tags: #zemas #hemoglobinas #nestumo #metu
