Hipiai, dar vadinami „gėlių vaikais“, buvo jaunimo judėjimas, išpopuliarėjęs 7-ajame dešimtmetyje Kalifornijoje. Atsibodęs gyventi pagal tėvų ir senelių sukurtas taisykles, jaunimas maištavo, siekdamas pakeisti pasaulį, padaryti jį šviesesnį ir atnešti taiką, kurios trūko XX amžiaus septintajame dešimtmetyje. „Gėlių vaikai“ kovojo prieš nusistovėjusias taisykles, bandė jas laužyti ir atsiriboti nuo netinkamai besielgiančios visuomenės. Jie atmetė tradicines vertybes, protestavo prieš karą, skleidė taiką, pabrėždami žmonių lygybę ir kovodami su rasizmu. Jiems nerūpėjo pinigai ar visuomenės statusas, jie į pasaulį žiūrėjo kitomis akimis, jaunimas noriai išsakydavo savo nuomonę ir skatino vienybę.
Hipiai vadinami „gėlių vaikais“ dėl itin glaudaus ryšio su gamta. Dauguma judėjimo išpažintojų gyveno atokiau nuo miesto įsikūrusiose gyvenvietėse, norėdami „susilieti“ su gamta. Pradėta domėtis dvasiniais dalykais, Rytų kultūra, religijomis, užsiiminėti joga ir meditacija.
Nors hipiai laikomi pagrindiniais taikos „nešėjais“ 7-tajame dešimtmetyje, tačiau kaip ir kiekvienas judėjimas, šis turėjo savų minusų. Jaunuoliai dažniausiai neturėdavo darbų, apsirūkę žole ar apsvaigę nuo narkotikų slampinėdavo gatvėmis. Aštuntame dešimtmetyje hipiai beveik išnyko, tačiau iki šiol Amerikoje ir Vakarų Europoje prisimenami jų tradiciniai „Muzikos festivaliai“, kuriuose šiais laikais susirenka hipių kultūrai neabejingi žmonės.
Hipių aprangos stilius
Tiek išvaizda, tiek apranga hipiai maištavo. Vyrai auginosi ilgus plaukus ir žandenas, o moterys nustojo skustis ir nedėvėjo liemenėlių, taip išreikšdamos savo laisvę ir nevaržomumą. Drabužiai buvo laisvo kirpimo, patogūs, iš natūralių medžiagų, daugelis juos siuvosi patys.
Iki septyniasdešimtųjų vyravusias blankias spalvas keitė ryškios. Į madą įžengė raštai, iš kurių populiariausi gėlėti. Hipių eroje muzikos pradininke tapo Joan Baez, vieno muzikinio festivalio metu atlikusi dainą, kuri tapo hipių himnu. Joan, kaip ir gyvenime, taip ir dainose, gynė savo įsitikinimus.
Hipių judėjimas ir su juo susijęs „Flower Power“ (gėlės galia) mados stilius prasidėjo dar septintojo dešimtmečio antroje pusėje JAV (Kalifornijos valstijoje). Hipių politizuotas judėjimas reikalavo daugiau laisvės. „Flower Power“ stiliaus bruožas - viskas turėjo būti perdėto dydžio. Pavyzdžiui, marškinių ir palaidinių apykaklės būdavo vos ne per visą pečių plotį. Kliošinės kelnės su ypatingai plačia apačia buvo „gėlių vaikų“ simbolis.
Aštunto dešimtmečio aprangos stilius nenorėjo tapti komercializuota mada. Paklausūs kitų, su gamta susijusių tautų tautiniai (indų saris) ar religiniai rūbai. Taip pat vakarietiški „Gėlių vaikų“ drabužiai (džinsai, švarkeliai, marškiniai) buvo ryškūs, margi, gėlėti. Gėlės buvo siuvinėjamos ar prisiuvamos ant kelnių, švarkų, marškinių.
Propaguojama taika, laisvė, lygybė, todėl aštunto dešimtmečio aprangos stiliuje nebuvo beveik jokio skirtumo tarp moterų ir vyrų aprangų. Net šukuosenos buvo tokios pačios. Natūralūs ilgi plaukai „gėlių vaikams“ buvo privalomi. Bendrai paėmus, tiek vyrų, tiek moterų džinsai, marškiniai, švarkai ir įžymiosios kliošinės kelnės buvo aptemtos, trumpokos, pabrėžiančios žmogaus figūrą.
Hipių įtaka šiuolaikinei madai
Vis dar manote, jog hipių judėjimas yra seniai užmirštas, o jų idėjos prarado vertę ir šiuolaikiniam žmogui sukelia tik juoką? Žymiausi mados kūrėjai drįstų jums nepritarti. Kiekvienais metais podiumais žingsniuojantys modeliai pristato bent keletą hipiškos palikimo detalių: gėlėtus audinius, plačius, beformius drabužius, valiūkiškus plaukų aksesuarus. Be šių derinių dauguma iš mūsų sunkiai įsivaizduojame savo vasarinę spintą.
Pagrindiniai hipiškos aprangos motyvai: gėlėti audiniai, plačios kelnės, šortai, džinsinės liemenės, laisvi marškinėliai, raištis ar kiti plaukų aksesuarai, John Lennon įkvėpti akiniai, plati skrybėlė, nerūpestinga rankinė, patogi avalynė.
Plaukų stilistai šį pavasarį siūlo išsilaisvinti iš griežto stiliaus kirpimų, leisti sau atsipalaiduoti ir pasimėgauti laisve. Mėgaukimės garbanodamos, šukuodamos plaukus į valiūkiškas kasas, žemas „arklio uodegas“ - šį sezoną nepaklusnūs plaukai - ne problema. Taip pat negailėkime plaukų aksesuarų. Drąsiesiems visažistai pataria nevengti ryškių akių apvedimų, šešėlių ir lūpų dažų. Anksčiau laikyti prasčiokiškumo simboliu, rudenį į madą su trenksmu įžengę platūs antakiai išlaikė savo poziciją ir pavasario/ vasaros sezone - tai dar viena idėja, perimta iš šokiruoti mėgstančių hipių.
Šukuosena ir makiažas. Stilistė Renata
Vaikiška apranga įkvėpta hipių
Apranga vaikams privalo būti ne tik patogi, su žaismingomis detalėmis ar paveiksliukais, madinga, bet ir elegantiška. Juk nuo pat mažens ugdome vaikų charakterio savybes, tad ir stiliaus, grožio, estetikos suvokimas turi būti lavinamas nuo mažų dienų. Vaikiška apranga neturėtų būti per daug puošni ir trukdyti džiaugtis vaikyste, vaikai neprivalo savęs tramdyti, kad nesuteptų rūbų - tai yra tas metas, kai pasaulio tyrinėjimas, pažinimas, emocijos yra patys svarbiausi. Drabužiai mergaitėms, berniukams taip pat neturėtų varžyti mažųjų judesių - suteikime laisvę žaidimams, o tegu vaikai patiria patį tikriausią gyvenimo džiaugsmą. Net ir puošnios suknelės mergaitėms siuvamos atsižvelgiant į amžiaus ypatumus, o svarbiausias reikalavimas joms - „kad suktųsi“.
Mes, suaugusieji, perkame drabužius vaikams, tad rinkitės siuvamus iš natūralių medžiagų, stiliusus, spalvingus, patogius. O jei namus aplankė ypatinga proga - mergaites puoškite suknelėmis ir taip ugdykite jų moteriškumą.
