Vaisingumo gydymas ir kompensuojamos operacijos Lietuvoje

Dėl nevaisingumo įvairios procedūros ir operacijos gali tapti vienintele viltimi susilaukti vaiko. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nevaisingumo gydymas yra sudėtingas ir ne visada pilnai kompensuojamas valstybės, tačiau egzistuoja tam tikros procedūros ir operacijos, kurias apmoka Ligonių kasos.

Nevaisingumo priežastys ir diagnostika

Apie 15 proc. visų vaisingo amžiaus porų negali natūraliai susilaukti vaikų. Nevaisingumą gali lemti įvairios vyriškosios ir moteriškosios priežastys. Paprastai nevaisingumą įtarti galime tik tada, jeigu moteris, gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, per metus nepastoja, nebent žinome aiškią priežastį, kodėl nesiseka pastoti.

Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis. Tai gali būti lytinių santykių laiko parinkimas, atitinkami medikamentai, mikrochirurginė operacija.

Kai kurios nevaisingumo priežastys apskritai galime aptikti tik atlikę histeroskopiją ar laparoskopiją. Tai medicininiai metodai, padedantys pastoti. Taikant šiuos būdus, pasaulyje gimė daugiau nei milijonas vaikų.

Ginekologinės operacijos pažanga leidžia ne tik padėti greičiau ir lengviau sugrąžinti sveikatą, bet ir spręsti moterų vaisingumo problemas. Dažnai moterys kreipiasi dėl ekspertinės nuomonės, susijusios su operaciniu gydymu ir jo apimtimi. Histeroskopu dažniausiai šaliname gimdos polipus, pogleivio miomas, gimdos sąaugas ar pertvaras. Laparoskopiniu būdu tiriame dėl nevaisingumo priežasčių, endometriozės, šaliname kiaušidžių cistas, gimdos miomas.

Stengiuosi sugriauti mitą, kad nevaisingumą galima gydyti tik medikamentiniu būdu ar pagalbiniu apvaisinimu. Neverta numoti ranka, esant poreikiui, ir į chirurginio gydymo galimybes. Gimdos polipai, įgimtos anomalijos, gimdos ertmės sąaugos, miomos, kiaušidžių cistos, kiaušintakių patologija, pilvaplėvės sąaugos ar endometriozė - visa tai yra svarbu.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros

Pagalbinis apvaisinimas - tai medicininė procedūra, kuri padeda poroms susilaukti vaikų, kai natūrali pastojimo galimybė yra sumažėjusi arba neįmanoma. Ši technologija taikoma tais atvejais, kai pora susiduria su nevaisingumu dėl įvairių priežasčių, tokių kaip kiaušidžių funkcijos sutrikimai, kiaušintakių nepraeinamumas, vyro spermos kokybės problemos ar nepaaiškinamas nevaisingumas.

Intrauterininė inseminacija (IUI) yra pati paprasčiausia pagalbinio apvaisinimo procedūra. Kitas nevaisingumo gydymo metodas, kuris laikomas vienu iš veiksmingiausių pagalbinio apvaisinimo būdų, yra in vitro fertilizacija (IVF), suteikianti galimybę apvaisinti kiaušinėlius ne moters organizme.

Kaip vyksta pagalbinis apvaisinimas?

1. Konsultacija ir tyrimai: Viskas prasideda nuo poros apsilankymo pas specialistą ir konsultacijos, kurios metu gydytojas surenka anamnezę, paskiria reikalingus laboratorinius ir/ar diagnostinius tyrimus, aptaria galimus gydymo būdus.
2. Kiaušidžių stimuliacija: Pagal gydytojo paskirtą protokolą pradedama kiaušidžių stimuliacija - moteris stimuliuojama specialiais hormoniniais vaistais, kurie skatina subręsti daugiau folikulų, o tuo pačiu ir kiaušialąsčių, nei natūraliame moters mėnesinių cikle.
3. Kiaušialąsčių paėmimas: Transvaginalinės punkcijos (ultragarso kontrolėje per makštį punktuojant moters kiaušides specialia adata) metu išsiurbiamas folikulų turinys, kuriame ieškoma kiaušialasčių. Procedūra atliekama su narkoze.
4. Spermos paruošimas: Sperma surenkama masturbacijos būdu arba specialia adata paimama tiesiai iš sėklidžių. Sperma yra specialiai paruošiama, atskiriant progresyvaus judėjimo tiesiaeigius spermatozoidus nuo nejudrių ir negalinčių apvaisinti spermatozoidų ir sukoncentruoti juos labai mažame specialios terpės kiekyje.
5. Apvaisinimas: Folikuliniame skystyje mikroskopo pagalba yra surandamos moters kiaušialąstės, kurios patalpinamos į specialias terpes. Vėliau į lėkšteles su surinktomis kiaušialąstėmis įlašinamas tam tikras specialiai paruoštos spermos kiekis, arba esant nepakankamam spermatozoidų kiekiui mikromanipuliatoriaus pagalba atrenkami greičiausi, morfologiškai taisyklingiausi spermatozoidai, kurie intracitoplazminės spermatozoido injekcijos metu, įtalpinami po vieną, į kiekvieną kiaušialąstę tam, kad būtų užtikrintas vaisinimas.
6. Embrionų auginimas ir perkėlimas: Po apvaisinimo embrionai auginami specialiuose laboratorijos inkubatoriuose, kuriuose yra palaikomas pastovus temperatūros ir drėgmės režimas taip atkuriant artimą natūraliai terpę. Vėliau, gydytojo ir embriologo sprendimu, geriausias embrionas (ar keli) yra perkeliamas į moters gimdą, naudojant specialų minkštą vienkartinį kateterį.

Kai lytinės ląstelės susilieja ir įvyksta apvaisinimas, po apvaisinimo susidariusi ląstelė yra vadinama zigota. Po apvaisinimo zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dviejų, vėliau keturių ir t.t. ląstelių embrionu.

Ir IUI, ir IVF procedūrų sėkmė priklauso nuo daugybės faktorių: poros fizinės sveikatos ir psichologinės būsenos, patiriamo streso ir įtampos neigiamo poveikio, gyvenimo būdo, vyro ir moters anksčiau persirgtų ligų, partnerių amžiaus, moters svorio, kuris lemia hormonų apykaitą.

Kompensuojamos paslaugos ir operacijos

Valstybė kompensuoja tik pagrindinius tyrimus ir procedūras, susijusias su nevaisingumo gydymu. Jeigu pastojate, tolesnė priežiūra, konsultacijos ir echoskopo procedūros jau gali tapti mokamos.

Ligonių kasa informavo, kad 2022 m. suteikė beveik 8 tūkst. įvairių pagalbinio apvaisinimo paslaugų 1 630 moterų ir 1 308 vyrams. Šioms paslaugoms ir kompensuojamiesiems vaistams apmokėti iš Privalomojo sveikatos fondo lėšų buvo skirta 3,6 mln. eurų.

Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, draudimo lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai.

Gydytojų specialistų konsultacijos kompensuojamos tik pateikus gydytojo, kurio paslaugos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tinkamai išrašytą ir galiojantį siuntimą, taip pat pacientams yra visiškai nemokamos.

Santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų), gali pretenduoti į kompensuojamas pagalbinio apvaisinimo paslaugas.

Svarbu žinoti, kad pagalbinio apvaisinimo įstatymas Lietuvoje numato, jog kiekviena pora turi teisę į pagalbinį apvaisinimą, jei yra itin sudėtinga arba neįmanoma natūraliai pastoti.

Tiek Kaune, tiek Vilniuje yra valstybiniai reprodukcijos centrai, bet ten eilės yra milžiniškos. Tad ką daryti? Eiti pas privatų, kur kainos labai didelės.

Už visa kita turi susimokėti. Kas yra mokama? Jeigu pastoji, tave toliau prižiūri gydytojas, bet konsultacijos ir echoskopo procedūros jau tampa mokamos. Maždaug 80 eurų už vieną konsultaciją. Perkeliant embrioną į gimdą, specialistas sako, kad būtų geriau jį paauginti kurį laiką, tada sėkmingo apvaisinimo šansai išauga. Dar viena mokama paslauga - prieš įkeliant embrioną taikomas gimdos pabraižymas, kad embrionas geriau prigytų. Kai kurie būtini kraujo tyrimai irgi kainuoja. Dalis vaistų taip pat nekompensuojami. Su vyru dar mokame už embrionų saugojimą, jeigu ateityje norėtume pakartoti pagalbinį apvaisinimą.

Kiekvienai porai, norinčiai pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, draudimo lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Jei lytinio akto tarp vyro ir moters metu įvyksta natūralus apvaisinimas, spermatozoidas(-ai) apvaisina moters organizme esantį(-ius) kiaušinėlį(-ius) ir užsimezga nauja gyvybė.

Neretai pasitaiko atvejų, kai porai nepavyksta pastoti natūraliai. Prieš rekomenduojant dirbtinį apvaisinimą, pirmiausiai porai yra pasiūlomi kiti nevaisingumo gydymo būdai, atsižvelgiant į nevaisingumo priežastis.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pažymi, kad dėl grožio atliekamos kosmetinės chirurgijos operacijos yra įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą ir už jas moka pats pacientas.

Svarbu pasirūpinti ir psichine sveikata

Visoms moterims, kurios negali natūraliai susilaukti vaikų, Lina pataria būtinai pasirūpinti psichine savo sveikata. „Svarbu nepamiršti, kad esi žmogus, o ne robotas. Kartais reikia sustoti, įsiklausyti į save ir pailsėti. Desperatiškas siekis pastoti - metai spaudžia, visi kiti jau turi vaikų - gali susargdinti. Reikia atrasti ir daugiau gyvenime prasmių ir siekių. Ne tik susilaukti vaiko.“

„Po trečio persileidimo ir diagnozės, kad natūraliai pastoti nepavyks, susirgau sunkia depresija. Kai įvyksta eilinis persileidimas ar negimdinis nėštumas, tave tiesiog išleidžia į niekur. Įsisukau į nevilties ir skausmo ratą. Turėjau pripažinti, kad esu nevaisinga. Pas mus tai dar labai stigmatizuojama, laikoma gėda. Apie tai nekalbama. Aš pati susiradau psichoterapeutą, kuris padėjo įveikti depresiją.

„Be fizinio skausmo buvo ir didžiulės hormonų dozės, kurios lemdaudavo emocinį nestabilumą. Galiausiai, po ilgų kančių, Linai buvo pritaikyta pagalbinio apvaisinimo procedūra - į gimdą buvo įsodinti du embrionai. „Nėštumas buvo labai sunkus ir neramus. Iš pradžių buvo blogi kraujo tyrimai, kilo rimtų įtarimų, ar vaikas gims sveikas.“

Žmonės labai nustemba, jiems būna didelis šokas, kai išaiškiname, kad nei procedūrų, nei medikamentų valstybė nekompensuos. Kiek žinau, Sveikatos apsaugos ministerija šitą problemą sprendžia. Tikiu, kad artimiausioje ateityje šios paslaugos bus kompensuojamos“, - sakė R. Gricius.

Galutinis rezultatas vertinamas tik po metų. Po abiejų operacijų du mėnesius rekomenduojama vilkėti kompresinius rūbus. Labai svarbūs limfodrenažiniai masažai - kuo dažniau, tuo geriau. Jie padeda sumažinti pooperacinį tinimą. Taip pat svarbu bent metus vengti tiesioginių saulės spindulių, kad randai neišvešėtų.

Medicinos centruose „Northway“ teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos Teritorinės ligonių kasos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, arba paties paciento lėšų arba draudimo bendrovės, su kuria pacientas ar kitas asmuo sudarė atitinkamą draudimo sutartį, lėšų.

Už sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas medicinos centruose „Northway“, pacientas apmoka kai:

• Kreipėsi dėl paslaugų, nekompensuojamų iš valstybinių biudžetų ar fondų;
• Pacientas yra neapdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
• Pacientas, neturėdamas pirminės sveikatos priežiūros gydytojo ar specialisto siuntimo (arba jei siuntimas neatitinka nustatytų reikalavimų), kreipėsi dėl planinių sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo;
• Jei pacientas nori gauti planinę paslaugą greičiau nei Jam skirtu laiku;
• Pacientas pasirenka gydytojo rekomenduotas naujesnes, brangesnes gydymo technologijas bei tyrimo ir gydymo priemones, kurių kainą ar atitinkamą jos dalį neapmoka Teritorinė ligonių kasa.

tags: #vaisingumas #ligoniu #kasu #kompensuojamos #operacijos