Statistikos departamento duomenimis, vidutinis pirmą kartą gimdančių moterų amžius ilgėja. 2001-aisiais šio amžiaus vidurkis - 24-eri, 2015-aisiais jau 27-eri, o 2019-ųjų metų statistika rodo, kad dabar moterys įprastai planuoja motinystę vėliau, sulaukusios 28-erių. Tokį moterų sprendimą lemia įvairios priežastys: socialinės, ekonominės, partnerystė ir saugumas joje, sveikata bei vaisingumui įtaką darančios ligos, tačiau visų moterų tikslas, nusprendus tapti mama yra vienintelis - sėkmingai pastoti, išnešioti kūdikį ir pagimdyti. Moters kūnas atlieka nuostabų ir itin atsakingą darbą, visgi organizmas laukiantis 20-ties ir 40-ties į nėštumą gali reaguoti labai skirtingai, be to, gali padidėti komplikacijų rizika. Tad į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

Nėštumas ir gimdymas yra fiziologiniai procesai, tačiau jų baigčiai reikšmės turi medicininiai, psichologiniai, socialiniai ir ekonominiai veiksniai. Jie didina nėščiosios, gimdyvės, vaisiaus ar naujagimio pažeidimo galimybę, profesionalų (specialistų) intervencijų tikimybę šio nėštumo, gimdymo metu arba pogimdyminiu laikotarpiu. Tokie nėštumai ir gimdymai rizikingi. Nėštumas gali būti mažos rizikos, kai nepalankūs veiksniai nestipriai veikia nėščiąją, vaisių, ar didelės rizikos, kai dėl nepalankių veiksnių poveikio atsiranda vaisiaus raidos ydų, sutrinka augimas, pažeidžiami vaisiaus organai ar sistemos, jis gali žūti nėštumo laikotarpiu ar gali gimti nesveikas. Rizikos laipsnis nėštumo laikotarpiu kinta. Svarbu tiksliai įvertinti riziką, mažinti nepalankių veiksnių poveikį vaisiui ir motinai, užtikrinti racionalią nėštumo ir gimdymo priežiūrą.

Didelės perinatalinės rizikos veiksniai skirstomi į 5 grupes. Kai yra bent vienas iš šių veiksnių, nėštumas yra didelės perinatalinės rizikos. Perinatalinę riziką reikia vertinti dinamiškai, individualiai. Įvairūs rizikos veiksniai skirtingai veikia vaisių, nėščiąją, gimdyvę bei naujagimį.

Nėštumo priežiūra ir tyrimai

Pasak klinikos „Motina ir vaikas” gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos. „Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas. Svarbiausi ir būtiniausi tyrimai: gliukozės kiekio kraujyje nustatymas, šlapimo pasėlis, tyrimai dėl lytiškai plintančių ligų - sifilio, AIDS, ŽIV, hepatito B. Taip pat svarbu įvertinti, ar nėščiajai nėra anemijos, ar ji neturi naminių gyvūnų, nedirba tam tikrose pramonės srityse, kuriose naudojamos cheminės medžiagos, kurios galėtų sukelti pavojų nėštumui ir vaisiaus sveikatai”, - komentavo H. Kažemėkaitytė.

Nėščiosios sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba PASP komandos gydytojas akušeris ginekologas arba akušeris. Jei nėštumo metu yra didelės rizikos veiksnių, nėščiąją prižiūri gydytojas akušeris ginekologas. Šeimos gydytojai prižiūri nėščiąją, kurioms rizikos veiksnių nėra ar nėštumas mažai rizikingas. Didelės rizikos nėščiąją prižiūri akušeris ginekologas. Kai rizika didelė, nėščioji gydoma ir turi gimdyti aukščiausio lygio paslaugas teikiančioje įstaigoje. Tačiau mokėti įvertinti rizikos laipsnį ir laiku nukreipti nėščiąją akušerio ginekologo konsultacijai - šeimos gydytojo pareiga.

1-asis nėštumo laikotarpis (iki 13 savaitės). Pirmą kartą šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą kiek galima anksčiau. 2-asis nėštumo laikotarpis (14-28 savaitės). Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Jums bus: išmatuotas AKS; paimta šlapimo tyrimams; nustatytas gimdos dugno aukštis (nuo 24 savaitės) ir įvertintas vaisiaus širdies ritmas nuo 24 savaitės); atliktas ultragarsinis tyrimas 18+0-20+0 savaitę vaisiaus vystymuisi įvertinti; 24-28 savaitę atliktas gliukozės tolerancijos mėginys; jeigu Jūsų RhD faktorius neigiamas, 27-28 savaitę Jums bus paimta kraujo RhD antikūnams nustatyti. 3-iasis nėštumo laikotarpis (27-40 savaitės). Šiuo nėštumo laikotarpiu Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą 2-3 kartus (jei yra indikacijų - dažniau). Suėjus 41 nėštumo savaitei Jūs turite atvykti pas Jus prižiūrintį specialistą.

Ultragarsiniai tyrimai atliekami nustatytu laiku (11+0-13+6 sav. ir 18+0-20+6 savaitę). Jie yra labai svarbūs, vertinant nėštumo laiką, vaisiaus raidą, daugiavaisį nėštumą. Ultragarsas nėra žalingas nei vaisiui, nei nėščiajai. Papildomi tyrimai ultragarsu atliekami tik esant indikacijų.

Amžius ir nėštumo rizika

Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.

Nėštumas iki 20 metų: vaisingas, bet rizikingas

Baimė, nerimas ir nežinomybė. Jauno amžiaus moterų nėštumai, H.Kažemėkaitytės teigimu, dažniausiai yra atsitiktiniai, neplanuoti. Nors tai itin vaisingas moters amžius, organizmas nėra visiškai susiformavęs, todėl iškyla komplikacijų rizika. Jaunų ir lieknų moterų amžiaus grupėje dažniau diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Nėštumo priežiūra šiuo amžiaus laikotarpiu yra įprasta, tačiau jaunoms merginoms dažnai reikalingas ir emocinis palaikymas, išsami informacija apie laukiančius pokyčius - tiek fizinius, tiek emocinius, nuotaikų svyravimus, kūno ir sveikatos priežiūrą.

20-35 metai: didžiausia tikimybė pastoti ir išvengti komplikacijų

Tai vaisingas ir pats idealiausias metas pastoti bei gimdyti. Tokiu amžiaus periodu moterys dažnai jau būna susilaukusios vieno ar dviejų vaikų. Nėštumo priežiūra įprasta, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į keletą rizikos faktorių, kada nėščiosioms reikia skirti daugiau dėmesio ir atidumo. „Jei anksčiau moteris susilaukė mažo svorio naujagimio, yra buvę persileidimų, atliktas cezario pjūvis, yra randas gimdoje, buvo nėštumo patologijų, gestacinis diabetas ar susilaukiant pirmojo vaiko kilo iššūkių, vaisingumo problemų, tuomet nėščioji turėtų pasakyti savo gydytojui tam, kad būtų skirti visi reikalingi tyrimai ir papildoma priežiūra”, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Po 35-erių: nėštumo priežiūros prioritetas - komplikacijų prevencija

Sulaukus 35-erių, vyksta su amžiumi susiję organizmo pakitimai, tikimybė pastoti kasmet mažėja, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė, tad nėštumo priežiūrai turi būti skiriamas dar didesnis dėmesys. Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.

Pagrindinės nėštumo rizikos

Kokios pagrindinės rizikos?

• Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
• Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
• Aukštas kraujo spaudimas - arba nėštumo metu esanti hipertenzija padidina preeklampsijos riziką, gali sukelti priešlaikinį gimdymą, placentos atsiskyrimą.
• Daugiavaisis nėštumas - dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių, vaisingumą skatinančių procedūrų, vyresnio amžiaus moterys dažniau nei jaunesnės moterys (iki 35-erių), laukiasi dvynių, trynukų. Tai padidina priešlaikinio gimdymo, preeklampsijos, nėštumo diabeto tikimybę.
• Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika”, - atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.

Atidžiau stebėti sveikatą reikėtų ir toms nėščiosioms, kurios turi antsvorio, policistinių kiaušidžių sindromą, mėnesinių sutrikimų, dėl šių priežasčių išauga nėščiųjų hipertenzijos tikimybė.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinį gimdymą lemia daugybė priežasčių - stresas, sunkus fizinis darbas, įvairios infekcinės ligos, o kartais ir vaisiaus imuninės ar endokrininės sistemos ligos. Aiškinantis priešlaikinio gimdymo priežastis, svarbu žinoti, kad jį gali lemti genetinės priežasties, todėl reikėtų pasidomėti ar priešlaikinio gimdymo nepatyrė mama, sesuo. Taip pat priešlaikinį gimdymą gali lemti ginekologiniai susirgimai ir operacijos. Taip, po įvykusio priešlaikinio gimdymo kitas nėštumas yra rizikingas. Taip pat svarbu žinoti, kad kuo priešlaikinis gimdymas buvo ankstyvesnis, tuo grėsmė kito nėštumo metu yra didesnė. Pavyzdžiui, jeigu priešlaikinis gimdymas įvyko 24-26 nėštumo savaitę, kito nėštumo metu gydytojų akušerių ginekologų priežiūra bus ypatingai intensyvi, o jei gimdymas prasidėjo 36 savaitę, tai besilaukianti moteris kito nėštumo metu gali jaustis ramiau, o jai skirtas gydymas ir priežiūra bus mažiau agresyvūs.

Siekiant išsiaiškinti priešlaikinio gimdymo priežastis, gydytojai akušeriai ginekologai atlieka daugybę tyrimų tiek planuojant kitą nėštumą, tiek nėštumo metu. Kiekvienai moteriai pritaikomi individualūs tyrimai. Remiantis buvusia klinikine situacija (kraujavimas, karščiavimas, daugiavaisis nėštumas, prieš laiką nutekėję vaisiaus vandenys), bandoma įtarti ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis ir atlikti specifinius tyrimus. Pavyzdžiui, ankstesnio nėštumo metu įvykus placentos atšokai ar prasidėjus kraujavimui, gali būti atliekami genetiniai tyrimai, kai bandoma išsiaiškinti, ar moteris neturi įgimtos kraujo krešėjimo patologijos.

Pastaraisiais metais daug kalbama apie gimdos kaklelio nepakankamumą - kolagenopatiją, dėl kurios moteris paveldi jungiamojo audinio silpnumą. Dažnai tokios moterys skundžiasi trumparegyste, sąnarių laisvumu, todėl šių priežasčių išsiaiškinimui Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje pradedamas mokslinis tyrimas, kurio metu nustatoma paveldima kolagenopatija, lemianti gimdos kaklelio nepakankamumą ir beskausmį jo vėrimąsi nėštumo metu. Kito nėštumo metu svarbu laiku pradėti priežiūrą ir 12-16 nėštumo savaitę atlikti gimdos kaklelio matavimą ultragarso davikliu. Pastebėjus, kad gimdos kaklelis trumpėja ar atsiveria, rekomenduojama taikyti medikamentinį gydymą progesterono preparatais ar gimdos kaklelio apsiuvimo procedūrą, kurios efektyvumas kai kuriose situacijose siekia 80-90 proc.

Gydytojai akušeriai ginekologai gali atlikti priešlaikinio gimdymo prognozavimo testus. Šio tyrimo metu, paėmus iš makšties ir ištyrus specifinio baltymo kiekį, galima tiksliai nustatyti, ar per artimiausias 7 dienas prasidės priešlaikinis gimdymas. Gydytojas akušeris ginekologas, nustatęs ankstesnio nėštumo priešlaikinio gimdymo priežastis, gali paskirti progesterono preparatus, gimdos kaklelio apsiuvimą ar vaistus, koreguojančius kraujo krešėjimą. Kartais gydytojas gali rekomenduoti ramesnę veiklą, vengti streso ar fizinio darbo.

Kalbant apie situacijas, kai planuojama dirbtinio apvaisinimo procedūra, svarbu į gimdą įsodinti tik vieną embrioną. Pajutus stiprėjančius, dažniau nei kad 10-15 min. pasireiškiančius sąrėmius ar nutekėjusius vaisiaus vandenis, reikėtų nedelsti ir vykti į gydymo įstaigą. Taip pat apie priešlaikinį gimdymą gali išduoti tiek negausus, tiek gausus kraujavimas.

Mityba ir gyvensena

Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės. Jų sudėtyje gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Svarbu pakankamai vartoti produktų, kuriuose yra baltymų: liesos mėsos, žuvies, pieno gaminių. Reikėtų rinktis natūralų, kuo mažiau perdirbtą maistą be sintetinių priedų ar saldiklių. Nėščioji neturi maitintis „už du“, o mitybos racioną reikėtų papildyti 300 kcal daugiau nei iki nėštumo. Tai 350 g jogurto arba 100 g duonos, arba bananas, kriaušė ir obuolys ir t.t.

Termiškai neapdorotų (t. y. žalių ar blogai išvirtų, iškeptų) mėsos, žuvies ir kiaušinių patiekalų, blogai nuplautų vaisių, daržovių, nes jose ar ant jų esantys mikrobai (pvz., salmonelės, toksoplazmos, listerijos) gali sukelti apsinuodijimą maistu, kartais net vaisiaus žūtį. Prie nerekomenduojamų produktų priskiriama saliamis, vytinti mėsos gaminiai, jūros gėrybės, nepasterizuotas pienas ir jo gaminiai, minkšti ledai, pelėsinis sūris, majonezas. Jūrų žuvų patiekalai rekomenduojami vartoti kartą per savaitę, nes juose gali būti randama sunkiųjų metalų (gyvsidabrio) ir kitų teršalų, neigiamai veikiančių vaisiaus smegenų vystymąsi. Reikėtų vengti kepenų, pašteto ir kitokių kepenėlių patiekalų, nes juose esantys dideli vitamino A kiekiai taip pat kenkia vaisiui.

Nepatariama dieta, kai nėščioji griežtai riboja mitybą. Jeigu besivystantis vaisius gauna per mažai maisto medžiagų, sutrinka jo raida. Per parą patariama vartoti 400 µg folio rūgšties. Jos būtina pradėti vartoti jau planuojant nėštumą, geriausia 3 mėnesius iki nėštumo ir pirmas 12 nėštumo savaičių. Dideli vitamino A kiekiai nepalankiai veikia vaisiaus raidą, todėl reikėtų vengti papildų, kurių sudėtyje yra daugiau nei 700 µg šio vitamino, kepenų produktų, pašteto.

Jei yra persileidimo ar gresiančio priešlaikinio gimdymo požymių, vartoti magnio preparatų nepatariama. Pirmenybę teikti negazuotam vandeniui. Vengti kavos. Kavoje esantis kofeinas mažina geležies pasisavinimą, todėl produktų, kuriuose yra kofeino, rekomenduojama vartoti ne valgio metu. Nėščiajai kofeino norma yra mažesnė nei 150 mg per dieną.

Jūs galite ir toliau mankštintis, jei tai darėte iki nėštumo, tik mažesniu krūviu. Tinka vaikščiojimas, plaukiojimas, joga, tempimo pratimai, šokiai, neintensyvi aerobika. Fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui.

Nėštumo ir gimdymo metu dubens dugno raumenys yra labai stipriai įtempiami. Kuo ilgiau trunka gimdymas ir kuo stambesnis kūdikis, tuo didesnė tikimybė, kad moteris nelaikys šlapimo. Dubens dugno raumenys praranda elastingumą, nusilpsta, todėl pasikeičia kampas tarp šlapimtakio kanalų ir šlapimo pūslės, sutrinka įprastinis funkcinis šlapinimosi mechanizmas. Neretai šlapimo nelaiko ir nėščiosios, kai kosėja, čiaudi, juokiasi arba lipa laiptais dėl padidėjusio spaudimo pilvo ertmėje. Stiprindama tarpvietės raumenis, gerinsite savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą. Sutraukti raumenis aplink makštį taip, tarsi norint sustabdyti šlapimo srovę. Sutrauktus raumenis įtraukti aukštyn į vidų. Nestumti žemyn kaip šlapinantis. Sutraukti tik dubens dugno raumenis. Nesutraukti sėdmenų, šlaunis pritraukiančių ir pilvo raumenų. Nesitreniruoti pilna šlapimo pūsle. Atliekant pratimus galvoti apie juos, įsivaizduoti, kaip susitraukia dubens dugno raumenys. Patikrinti susitraukimą pertraukiant šlapimo srovę šlapinimosi metu kas savaitę.

Reikėtų vengti sporto šakų, galinčių sukelti kritimo ar pilvo traumų pavojų, pvz., jojimo, slidinėjimo, čiuožimo. Mankštinantis reikėtų vengti skysčių trūkumo, gulėjimo ant nugaros. Nepatariama perkaisti nei aktyviai judant, nei saunose, nei sūkurinėse voniose. Perkaitimas gali sukelti vaisiaus apsigimimų, o pirmais nėštumo mėnesiais - net persileidimą.

Lytiniai santykiai neturi didelės įtakos nėštumui. Po kontakto su naminiais ar laukiniais gyvūnais nepamirškite nusiplauti rankų.

Nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų. Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu alkoholio gerti negalima, nes nėra nustatyta saugi alkoholio dozė vaisiui. Moteris turėtų mesti rūkyti jau besiruošdama nėštumui. Jei to nepavyksta padaryti iki nėštumo, niekada nevėlu atsisakyti cigarečių bet kuriuo nėštumo metu. Nusprendus mesti rūkyti, padės nėštumą prižiūrintis specialistas specialiais patarimais ar paskirdamas pakaitinę nikotino terapiją.

Emocinė sveikata

Gydytojos teigimu, kiekvieno nėštumo priežiūros metu svarbu nepamiršti ir to, kaip moteris jaučiasi emociškai. Nepriklausomai nuo amžiaus, gali kilti daug iššūkių, streso ir nerimo, kuriems įtaką daro ir hormonai. Visoms moterims, kurios laukiasi pirmą kartą, svarbus ir emocinis palaikymas - kad viskas bus gerai, atlikti visi reikalingi tyrimai, o mamai tereikia pasitikėti ją prižiūrinčiu specialistu, ilsėtis ir mėgautis motinystės stebuklu. „Nebijokite klausti savo gydytojo visko, dėl ko neramu. Rami moteris - ramus kūdikis. Tad geros emocijos, poilsis, savęs palepinimas yra tai, kuo kiekviena, nėštumą planuojanti ir jau pastojusi moteris turėtų rūpintis nuolat”, - pažymėjo H. Kažemėkaitytė.

Pastaruoju metu vis garsiau pradėta kalbėti apie „ketvirtąjį nėštumo periodą“. Noriu pabrėžti, jog sveikatos problemos, kurios atsirado laukiantis, kartu su gimdymu nesibaigia. Organizmo pakitimai tęsis ir toliau, o jei nėra prižiūrimi ir gydomi, progresuos ir turės įtakos ne tik mamos gyvenimo kokybei, bet ir jo trukmei. Vienos iš pavojingiausių komplikacijų po gimdymo yra kraujo krešėjimo sutrikimas, infekcijos ar staigus kai kurių organų nepakankamumas. Nedaugelis žino, jog moterys, kurios nėštumo metu turėjo problemų dėl aukšto kraujo spaudimo, preeklampsijos, patyrė priešlaikinį gimdymą, ankstyvą persileidimą, vaisiaus augimo sutrikimą ar gestacinį diabetą, turi potencialią riziką, jog per tam tikrą laiko tarpą joms išsivystys vienokio ar kitokio sunkumo kardiovaskulinės sistemos patologija, pavyzdžiui, aterosklerozė, infarktas, širdies nepakankamumas ir panašiai. Mamai, kuri laukdamasi turėjo problemų dėl padidėjusio kraujo spaudimo, rizika, kad iki 50 metų išsivystys ateroskleroziniai pakitimai ir kardiovaskulinės sistemos problemos, galinčios būti net mirties priežastimi, didėja iki 70 proc. Kitas pavyzdys - jeigu moteris nėštumo metu turėjo gestacinį diabetą, nesiimant jokių priemonių rizika, kad išsivystys cukrinis diabetas, padidėja iki 10 kartų. Be to, daugelis žino, kad kas 5-a moteris susiduria su nėštumo ar pogimdyvine depresija. Dažnai tai yra nurašoma nuovargiui po gimdymo, liūdesiui, baimei dėl ateities ar užgriuvusių rūpesčių. Visgi, tai rimtos psichologinės problemos pradžia, kuri kartais gali privesti net iki savižudybės. Be to, tokia motinos būsena gali neigiamai atsiliepti vaiko formavimosi procesams, kurie ypač aktyviai vyksta pirmaisiais gyvenimo metais, pavyzdžiui, naujagimio psichomotoriniam vystymuisi. Noriu pasakyti, jog visos mamos, kurios turėjo minėtus sutrikimus nėštumo metu ir nori pasirūpinti savo gyvenimo kokybe, turi imtis priemonių iš karto po gimdymo, nelaukdamos klinikinių ligos požymių pasireiškimo. Paprastai „galimybių langas“, kai dar galima sustabdyti prasidėjusius blogus procesus, užtrunka apie 2 metus. Tad ilgai nelaukus po gimdymo reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parinktų profilaktines programas, sveikos gyvensenos metodus ir, jei reikia, laiku nukreiptų pas kitą specialistą.

tags: #kada #buna #rizikingas #nestumas

• Mityba 12 mėnesių kūdikiui
• Normalios išskyros nėštumo metu
• Vaikų pasakojimai apie krokodilus
• Kaip pagerinti vaikų vizualinę motorinę koordinaciją
• Rimo Bružo biografijos detalės