Ar Jūsų vaikas nenoriai kramsnoja daržoves, o gal apskritai neina prie stalo? Tai - tikra kankynė mamytėms, turintiems namie nevalgiuką. Vaikų nevalgumas - daug diskusijų sukelianti tema vien dėl skirtingo tėvų bei senelių suvokimo, kiek vaikas išties turi valgyti. Kai kurie tėvai numoja ranka į nevalgantį vaiką, nes mano, kad praleistas valgis - menka bėda. Gal tiesiog vaikas nealkanas?
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lijana Veismanienė, susirūpinti dėl vaiko nevalgumo reikėtų tada, kai pastebimi šie požymiai: akivaizdus blyškumas, staigus svorio kritimas, vangumas, silpnumas, dažnos infekcinės ligos.
„Kaip žinome, didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus. Sunerimti reikėtų tada, kai vaikas nepasiekia šių rodiklių“, - sako ji.
Vaistininkė taip pat priduria, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, ar vaikas po kiekvieno valgymo bėga į tualetą, ar po valgio atsiranda tokių nusiskundimų, kaip pilvo pūtimas, skausmas, baimė valgyti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nepasikeitė vaiko elgesys, ar jo miegas tapo neramus, galbūt padidėjo nervingumas ir dirglumas.
„Pastebėjus šiuos signalus, reikėtų kuo skubiau kreiptis į gydytoją dėl detalesnių tyrimų. Be jų išvadų ar gydytojo rekomendacijų vaikams negalima savavališkai duoti virškinimo fermentų, vaistų nuo pilvo skausmo ir pan.“, - pažymi L. Veismanienė.
Mažakraujystė ir jos ryšys su apetitu
Mažakraujystė, arba kitaip, anemija, yra organizmo būklė, kai žmogaus kraujyje sumažėja eritrocitų skaičius ir hemoglobino koncentracija. Mažakraujystė dažniausiai išsivysto tada, kai organizmui trūksta vitamino B12, folio rūgšties, geležies. Pastaroji - geležies stokos mažakraujystė - dažniausiai pasitaikanti anemijos rūšis, ji taip pat dažnai diagnozuojama ir vaikams. Daugiausiai geležies trūkumas diagnozuojamas kūdikiams bei pirmųjų metukų mažyliams.
Svarbu žinoti, kad geležies norma 1-3 mėn. kūdikiui yra 5 mg, 4-6 mėn. kūdikiui 7 mg, 7-12 mėn. Tam, kad užkirstumėte kelią vaiko mažakraujystei, labai svarbu rinktis visaverčius augalinės ir gyvulinės kilmės maisto produktus. Kadangi geležis iš gyvulinės kilmės produktų yra pasisavinama geriau, rekomenduojama į vaiko mitybą įtraukti jautieną, paukštieną, kepenėles, jūros žuvį.
Pats paprasčiausias būdas nustatyti, ar Jūsų atžalai neatsirado mažakraujystė, yra kraujo tyrimas. Be šio tyrimo, geležies trūkumą signalizuoja ir išoriniai simptomai: išblykšta vaikučio oda, gleivinės, jis gali pasidaryti neramus, greitai pavargti, sumažėti apetitas, atsirasti bendras silpnumas. Be viso to, esant anemijai, gali sulėtėti vaiko vystymasis, taip pat prasidėti virškinimo sutrikimai (pavyzdžiui, užkietėti viduriai), galvos skausmai bei kiti negalavimai. Trūkstant geležies, vaikučio imunitetas gali susilpnėti, jis gali būti mažiau atsparus infekcijoms.
Subalansuota mityba - apetito gerinimo pagrindas
Kaip vieną svarbiausių dalykų vaistininkė įvardija sveiką vaiko mitybą - tai reiškia, kad turi būti užtikrinta sveiko maisto įvairovė, laisvas pasirinkimas ir prie pietų stalo nebūtų prievartos, mat dažnai vaikai patys geba pasirinkti kada, ką ir kiek jie nori suvalgyti. „Žinoma, reikia stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Taip pat reikėtų stebėti ir vaiko valgymo įpročius - kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas“, - kalba L. Veismanienė.
Ji tęsia sakydama, kad valgymo režimas ir subalansuota mityba yra svarbu, bet praktikoje tai tinka ar patinka ne visiems. Pavyzdžiui, net vienoje šeimoje augantys du vaikai gali maitintis visiškai skirtingai - vienas mėgs morkas, o kitas net bijos prie jų prisiliesti, vienam patiks išbandyti naujus maisto produktus, o kitas jų net neparagaus. „Tėvai turėtų žinoti, kad visai tai yra absoliučiai normalu. Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė - vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu.
Tam, kad organizmas kuo geriau pasisavintų su maistu gaunamą geležį, svarbu nevartoti pieno produktų (pavyzdžiui, pieno) kartu su mėsa. Nenumokite rankos į nevalgantį vaiką - su maistu gaunamos naudingosios medžiagos augančiam vaikučiui itin reikalingos.
Jei su nevalgiuku kovoti labai sunku, stenkitės laikytis mitybos režimo, ribokite užkandžiavimų kiekį, o atėjus valgymo metui, ant stalo patiekite ryškiaspalvius, gardžiai kvepiančius patiekalus.
Vitaminai apetitui gerinti
Kalbėdama apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių ir pagrindinių šiuo atveju yra vitaminas C. „Vaikams jį derėtų duoti labai atsargiai, pasikonsultavus su gydytoju ir parinkus tinkamą dozę bei formą pagal atžalos amžių. Vitaminas C yra rūgštis, todėl labai greitai skatina virškinimo rūgščių bei fermentų išsiskyrimą, taip pagerindamas apetitą. Tačiau parinkus netinkamą formą ar dozę, galima nudeginti stemplę, burnos ertmę ar pažeisti vaiko dantukus. Todėl dar prieš išbandant vitaminą C, vertėtų pabandyti vaikui duoti raugintų kopūstų ar rūgštų obuolį“, - rekomenduoja ji.
Pasak L. Veismanienės, yra situacijų, kuomet vitaminų kompleksai yra reikalingi kaip pagalbinė priemonė, pavyzdžiui, kai dėl ligos ar patirtų stresinių situacijų sutrinka vaiko mityba, maisto medžiagų pasisavinimas ar įtariama, kad jis yra nepakankamas. „Tais atvejais maisto papildai su vitaminais, mineralais, būtinomis amino rūgštimis padeda vaiko organizmui greičiau atsistatyti, o ligai atsitraukus, atsiranda ir apetitas.“
Kada nevalgumas tampa problema?
Sumažėjusį arba visai pradingusį apetitą gali lemti kelios priežasties. Pirmiausia tai skrandžio, inkstų ligos. Kitas svarbus veiksnys yra tėvelių elgesys su vaiku. Mažyliui pabloginti apetitą gali sumažėjęs tėvų dėmesys, sąlygotas užimtumo darbe, šeimos pagausėjimas ar naujo gyvūno atsiradimas. Taip pat mažieji nemažiau jautriai reaguoja ir į aplinkos pasikeitimą, pavyzdžiui, persikraustymą ar šiltojo sezono pabaigą ir atėjusius šalčius. Galiausiai vaikai praranda norą valgyti dėl neteisingai suformuotų valgymo įpročių. Tėvai bei vyresnieji broliai ir seserys yra autoritetai mažiesiems, kurie savo ruožtu juos kopijuoja. Taigi jei vyresnieji šeimos nariai valgo nereguliariai, nesveiką ir monotonišką maistą, tai šie įpročiai persiduoda ir mažiausiems.
Nereikia pamiršti, kad valgumas negali visada būti vienodas. Vienu augimo periodu jis gali būti didesnis, kitu - mažesnis, tačiau tai yra normalu, jei vaiko kūno masės indeksas yra tinkamas.
Kaip kovoti su nevalgumu?
Jei mažyliui pradėjo staiga kristi svoris, padažnėjo sergamumas ir pablogėjo bendra savijauta, tai reikėtų nerizikuoti ir kuo greičiau kreiptis į medikus. Vienas efektyviausių būdų yra apetitą skatinantys papildai. Šis metodas leis tėveliams greitai ir nesudėtingai pagerinti mažylio apetitą. Tačiau renkantis šiuos produktus svarbu atkreipti dėmesį į jų kokybę. Produktai turėtų būti augalinės kilmės, malonaus skonio ir kvapo, kad mažieji juos vartotų savo noru, o ne per prievartą. Tarp tokių produktų galima išskirti apetitą skatinantį sirupą „Oiledixin Niam - Niam”, kurio pagrindą sudaro selenas, aronijų sultys, tikrojo alavijo ekstraktas, cinkas ir ypatingą reikšmę augančiam organizmui turintys vitaminai.
Taip pat nemažiau svarbu prieš valgį neleisti vaikams užkandžiauti saldumynais, kurie tik suteikia apgaulingą sotumo jausmą, o ne maistingąsias maisto medžiagas. Ruošiant maistą, skirtą vaikams, reikėtų naudoti kuo mažiau druskos ir aštrių prieskonių. Nereikėtų vaikui patiekti per karšto ar šalto maisto. Jei vaikas nusidegins karštu maistu, jis gali pradėti bijoti ragauti patiekalus ir galiausiai jų visiškai atsisakyti. Svarbiausia nepamiršti, kad mažylio skrandis mažesnis nei suaugusiojo ir jei vaikas valgydamas pradėjo užsiimti pašaline veikla, pavyzdžiui, žaisti su žaislais, tai gali būti ženklas, kad mažylis jau sotus.
Kaip užauginti savarankiškus vaikus? | VERTA ŽINOTI
Vaikų nevalgumas ir noras pagerinti jų apetitą yra aktuali tema daugeliui tėvų. Svarbu suprasti, kad apetitas yra individualus ir gali keistis priklausomai nuo amžiaus, aplinkos veiksnių, ligų ar net psichologinės būklės. Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir dėmesys vaiko emocinei būklei yra svarbiausi veiksniai, padedantys užtikrinti gerą apetitą ir tinkamą vaiko vystymąsi.
