Jei jūsų kalytė yra nėščia, galite nuspręsti, kad ji gimdytų namuose, o ne nuvežti ją pas veterinarą. Nors galbūt pasirinksite, kad kalytė gimdytų namuose, svarbu turėti veterinarą, kuriam galėtumėte paskambinti, jei situacija taps sudėtinga. Tinkamas gimdymas namuose gali padėti jūsų šuniui jaustis atsipalaidavus atsivedant jauniklius.
Pasiruošimas gimdymui namuose
Turėsite paskirti tam tikrą namų vietą, kurioje jūsų kalytė galės gimdyti. Svarbu, kad ši vieta būtų įrengta teisingai, kad motina nejaustų įtampos ir jaustųsi patogiai, o šuniukai turėtų geriausią įmanomą gyvenimo pradžią. Ji turėtų būti pagaminta iš neporėtos medžiagos, kurią būtų galima lengvai valyti ir ji būtų tinkamo dydžio jūsų kalytei ir jos šuniukams. Dėžės pagrindą uždenkite medžiagomis, kurios sulaiko šilumą ir kurias galima išimti, kad būtų lengva valyti: rankšluosčiai, popieriaus lapai ar laikraščiai yra idealu.
Naujagimiai šuniukai gali lengvai prarasti kūno šilumą ir dehidratuoti, todėl būtina palaikyti gimdymo vietoje tinkamą temperatūrą ir drėgmę. Per pirmas keturias šuniuko gyvenimo dienas jo aplinkos temperatūra turėtų būti 29,5-32 °C. Po to, nuo septintos iki dešimtos dienos temperatūra gali būti palaipsniui sumažinta iki maždaug 26,7 °C, o ketvirtosios šuniukų gyvenimo savaitės pabaigoje ji turėtų būti 22,2 °C.
Gimdymo vietoje reikia kruopščiai laikytis higienos, o tai reiškia, kad reikia apriboti į tą vietą patenkančių žmonių skaičių ir dažnai dezinfekuoti bei valyti. Norėdami užtikrinti, kad jūsų kalytė gimdymo metu jaustųsi laiminga ir atsipalaidavusi, supažindinkite ją su gimdymo vieta ir dėže, kai iki numatomos gimdymo datos bus likę nuo vienos iki dviejų savaičių. Pasirūpinkite, kad kalytė neturėtų sąlyčio su kitais suaugusiais gyvūnais ir jie nepatektų į gimdymo vietą, kad būtų išvengta infekcijos.
Nėštumo ir gimdymo priežiūra
Kalės nėštumas vidutiniškai trunka 59-72 dienas, tačiau dažniausiai kalės šuniukus atsiveda 62-65 nėštumo dieną. Iš karto po kergimo atidžiai stebėkite savo kalytę. Nors išorinius šuningumo požymius pamatysite gerokai vėliau, tačiau pagal subtilius elgesio pasikeitimus visgi kartais galima pasakyti, ar kergimas pavyko. Kalytė gali tapti ramesnė nei prieš tai, daugiau miegoti, judesiai taps ne tokie spontaniški.
Nuo antrojo nėštumo mėnesio pradėkite kalę šerti mažiems šuniukams skirtu ėdalu. Jame yra daugiau baltymų, jis yra riebesnis už suaugusiems šunims skirtą pašarą. Dienos normą padidinkite ir ją išdalinkite į daugiau kartų. Bestorėjančiai būsimai mamytei gali tapti sunku laikytis įprasto pasivaikščiojimų režimo, todėl eikite į lauką dažniau, bet po trumpiau, labai nenuvargindami jos. Tačiau nepamirškite, kad besilaukiančiai kalei labai svarbu pakankamai judėti. Kuo stipresnė ji bus, tuo lengviau pagimdys šuniukus. Tik neleiskite jai šokinėti, šėlti su kitais šunimis, stenkitės nekeliauti su ja automobiliu.
Gimdymas artėja. Kalės pilvo apimtis pastebimai didėti pradeda tik likus porai savaičių iki šuniavimosi. Tuo pačiu pradeda didėti pieno liaukos. O jautri ir žinanti ko ieško ranka per pilvo sieną gali apčiuopti krutančius šuniukus. Likus porai parų iki šuniavimosi kalės pilvas tarsi nukrinta į apačią - „nusileidžia”. Kad tiksliai susektumėt šuniavimosi laiką, tuo metu reikėtų pradėti matuoti ryte ir vakare kalės rektalinę temperatūrą - likus parai paparastai ji krenta 1-2 laipsniais, o prieš pat gimdymą vėl pakyla.
Dažnai prieš šuniavimąsi kalė atsisako ėsti - šiuo atveju neverskite jos tai daryti. Kalė darosi nerami, tarsi nerastų vietos, ir greičiausiai atsisakys gultis į jai paruoštą guolį, tankiau nei įprasta lekuoja, gali pradėti drebėti. Išprašykite iš namų visus pašalinius, kad tik kalė be reikalo nesijaudintų, patys elkitės natūraliai, ir nuraminkite kalę. Atidžiai stebėdami kalytę galite pastebėti „nueinančius” gleivių kamščius - rausvai balkšvą skystį. Vandenys gali nubėgti likus porai valandų iki šuniuko pasirodymo, tačiau jei vandenys nubėgo, o sąrėmių vis nėra - nedelsdami skubėkite pas veterinarą. Kartais pirmiau atsiranda išoriškai matomi sąrėmiai, o vandenys nubėga likus 15 min. Iki gimdymo pradžios arba gimstant pirmajam šuniukui.
Priežiūra po gimdymo
Šuniukai yra labai jautrūs per pirmąsias tris gyvenimo savaites. Visų pirma, pirmosios 48 valandos gali būti lemiamas veiksnys, nuo kurio priklauso, ar jie ir toliau vystysis sveikai. Pabandykite kuo greičiau po gimimo duoti šuniukams žįsti motinos spenius. Vietoje pieno jaunikliai vartoja priešpienį, motinos gaminamą medžiagą, kuri palaiko ir stiprina šuniuko imuninę sistemą.
Rekomenduojama reguliariai sverti šuniukus, kad būtų galima apibūdinti jų būklę ir pažangą. Šuniukus, kurie nesugeba priaugti svorio arba pradeda prarasti svorį, turi kuo greičiau ištirti veterinaras. Taip pat turite identifikuoti šuniukus, gimusius mažo svorio, kad juos būtų galima stebėti ir palaikyti. Mažas svoris gimus reiškia, kad dėl didesnio metabolizmo ir kitų veiksnių šuniukas greičiau praranda šilumą ir energiją.
Rūpestinga kalė, tik gimus šuniukui, stengiasi praplėšti vaisiaus dangalus. Padėkite jai. Kalė gali nukąsti virkštelę, ir tai gerai, kai ji pati tai daro - tai žadina jos motiniškus instinktus, tačiau po to vistiek tvarkingai nukirpkite virkštelę maždaug 1 cm ilgio, kad kalė nepradėtų jos graužti, taip bandydama tvarkingai užbaigti darbą. Aptrinkite šuniuką sausu švelniu skudurėliu ir tuoj pat grąžinkite jį kalytei, lai ji jį nulaižys, taip stimuliuodama mažylio gyvybines funkcijas. Pridėkite šuniuką prie spenio, kad jis gautų taip reikalingų jam krekenų.
Vėl prasidėjus sąrėmiams ir gimdant kitą šuniuką, pirmąjį trumpam saugiai patraukite į šiltą vietą. Užsirašykitekite šuniukų gimimo laiką, atskirkite juos skirtingais raišteliais, kad lengviau galėtumėte pasižymėti stebėjimus jiems augant. Kartais šuniukai gimsta vienas po kito. Saugaus laukimo tarpai tarp šuniukų gali būti iki poros valandų, tačiau jei visiškai dingo sąrėmiai, reiktų suleisti gimdymą skatinančių vaistų oksitocino, žinoma, tai patartina daryti su veterinaro priežiūra.
Pasibaigus gimdymui kalės pilvas įdumba, čiupinėjant yra minkštas, be jokių sukietėjimų. Jei gimdymo metu nebuvo leistas oksitocinas, pasitarus su veterinarijos gydytoju, tai galima padaryti dabar, tam, kad geriau ir greičiau išsivalytų gimda. Praėjus porai valandų po gimdymo ir kalei pailsėjus, apiplaukite ją švariu šiltu vandeniu, o po to nusausinkite. Labai atidžiai stebėkite išskyras. Jos turi būti skaidrios ir ne dvokiančios, palaipsniui jos šviesės ir visai dings. Jei tik atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų - nedelsdami kreipkitės į veterinarą! Nuolatos tikrinkite, ar neatsirado sukietėjimų speniuose, jei jų yra - gerai juos išmasažuokite, ne pirštais, o visu delnu stipriai suėmę gerai išmaigykite, kad tik neprasidėtų uždegimas - mastitas. Kalė maitindama suvargsta, sulysta, vaikščioja perkarusi. Todėl kalytę maitinkite labai kaloringu maistu ir duokite daug skysčių, kad būtų kuo daugiau pieno.
Naujagimio kasdienė priežiūra | Paskaita su akušere
Kada kreiptis į veterinarą?
Nors dauguma gimdymų praeina sklandžiai, tačiau svarbu žinoti, kada reikalinga veterinarinė pagalba. Jei pastebite, kad kalės temperatūra nukrito, bet gimdymas neprasideda per 24 valandas, arba jei po pirmųjų sąrėmių šuniukas negelbsti per pirmą valandą, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Taip pat, jei matote, kad vaisius užstrigo gimdymo takuose, kalė tampa vangia ar apatiška, būtina skubi veterinarinė pagalba.
Distokija - tai negalėjimas natūraliu būdu atsivesti jauniklių. Šią būklę lemia daugelis faktorių: gyvūno veislė, amžius, vaisių skaičius, vaisių dydis, jų padėtis gimdymo takuose, apsigimimai bei patelės sveikatos būklė. Jei veterinaras nustato „vaisiaus stresą“ ultragarsinio tyrimo metu, gali prireikti skubios chirurginės intervencijos - cezario pjūvio.
Jei gimdymo metu atsirado pūlingų, negero kvapo išskyrų iš kalės, nedelsdami kreipkitės į veterinarą. Taip pat, jei pastebėjote sukietėjimų speniuose, tai gali reikšti mastito pradžią, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus.
