Giedrius Savickas - aktorius, pelnęs daugybę apdovanojimų, kurio talentas ir charizma žavi žiūrovus teatre, kine ir televizijoje. Jo gyvenimo kelias kupinas įdomių posūkių, asmeninių atradimų ir nuoširdžių santykių.

Giedrius Savickas gimė 1980 m. balandžio 16 d. Klaipėdoje. Aktorinio meistriškumo mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur jo vadovas buvo A. Cholina. Dar studijų metais Giedrius pradėjo kurti įsimintinus vaidmenis teatre, tarp jų - Romeo spektaklyje „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“ (2003 m.) ir Gildensternas spektaklyje „Hamletas“ (2008 m.).

Aktoriaus karjera sparčiai kilo, o jo talentas buvo pastebėtas ir kine. Giedrius Savickas sukūrė vaidmenis tokiuose filmuose kaip „Lietuviškos grožybės“ (2005 m.), „Valentinas vienas“ (2013 m.), „Kaip pavogti žmoną“ (2013 m.), „O, ne! O, taip!“ (2016 m.), „Zero III“ (2017 m.) ir daugybėje kitų. Už vaidmenį filme „Trys milijonai eurų“ (2017 m.) jis pelnė „Sidabrinę gervę“ už geriausią aktoriaus vaidmenį.

Televizijoje Giedrius Savickas tapo plačiai žinomas kurdamas vaidmenis parodijų laidoje „Dar pažiūrėsim“ (2009-2011 m.) bei vedėjas įvairiuose projektuose, tokiuose kaip „Mano laida“ (2011-2012 m.), „Dviračio šou“ (2012 m. - dabar), „Auksinės rankos“ (2014 m.) ir „Kaukės“ (2020-2025 m.).

Asmeninis gyvenimas ir šeima

Giedrius Savickas niekada neaukojo asmeninio gyvenimo tam, kad taptų garsus, o skandalai jį, regis, tiesiog aplenkdavo. Maža to, dėl žiūrovų meilės jų Giedriui dirbtinai kurti niekada ir nereikėjo.

Su žmona Agata Šilobrit, kuri yra architektė, Giedrius susipažino prieš daugelį metų. Jiedu su Agata draugavo šešerius metus, kol atėjo diena, kai Giedrius ryžosi priklaupti ant vieno kelio ir paprašyti Agatos rankos. „Piršlybų jai reikėjo ilgai laukti, kad priprastų, jog paskui reikės visą laiką manęs laukti. Čia buvo labai strateginis ėjimas. Bet ačiū Dievui, kad pasipiršau. Ačiū Dievui, kad kažkaip man į galvą atėjo ir kad nupirkau žiedą. Čia geriausias dalykas, ką esu padaręs gyvenime. Geresnių nėra!“ - atviravo jis.

Pora santuokai pasirinko Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią. Po penkerių metų draugystės Giedrius vedė Agatą Šilobrit. Abu su Agata jie yra giliai tikintys.

Pažintis su Agata Savickui buvo tarsi grąžinta sena skola. Prieš daugelį metų draugas, taip pat aktorius Dainius Kazlauskas nuviliojo tuometinę Giedriaus simpatiją Indrutę, kuri vėliau tapo Dainiaus žmona. „Čia labai graži istorija, mes visi bendraujam labai artimai iki šiol. Tiesiog Dainiaus žmona studijavo architektūrą ir į namus pakvietė savo kurso draugę Agatą. Gerai, kad tada aš nuvažiavau pas juos į svečius. Taip ir susipažinom. Visiems sakau, reikia draugus lankyti, nes gali būti, kad ten yra tavo žmona. Važiuokit visi pas draugus!"

Agata nenori tapatintis su viešuma, o juos sieja bendros svajonės. Kai Giedrius savo širdies draugei prasitarė norįs eiti tam tikrą kelią, išgirdo ne tik palaikymą, bet ir apie seną savo draugės svajonę - piligrimystę. Trečioji judviejų svajonė buvo sukurti šeimą.

Gyvenimas, pomėgiai ir tikėjimas

Giedrius ne tik kuria įsimintinus vaidmenis - jo veiklų ir pomėgių sąraše yra badmintonas, buriavimas, golfas, fotografija, džiazas, animacija. Kaip jis viską suspėja? „Aš neturiu vaikų. Man nereikia vežioti vaikų į būrelius, man reikia save vežioti į būrelius“, - juokiasi jis. Ir netrukus priduria, kad didžiausia jo gyvenimo svajonė - susilaukti vaiko. Kažkada svajojęs apie septynis, dabar mielai paimtų ir vieną. Tačiau kol Dievas šitos svajonės neišpildė, energiją nukreipia į vaidmenis ir veiklas.

Pastaruosius ketverius metus aktorius aktyviai buriuojasi. Laisvalaikiu jį galima sutikti prie Trakų ežerų, mat vienoje iš jachtų jis ne šiaip svečias, bet įgulos narys. „Matyt, potraukis vandeniui natūralus, plaukiojo ir mano tėvas, ir brolis“, - LRT laidoje visai neseniai pasakojo Giedrius, po devynių klasių planavęs stoti į jūreivystės mokyklą, bet pasukęs teatro link ir atrandantis panašumo tarp jūrų, banguojančių gyvenime ir teatre.

Po vestuvių Giedrius žada grįžta gyventi į Vilnių, nes pastaruosius metus buvo iš jo pasitraukęs į ramų gamtos prieglobstį šalia Neries. „Gyvenimas žiauriai įdomus“, - šypteli daugelio mylimas aktorius.

Vis didesnę reikšmę aktoriaus gyvenimui teikia ir tikėjimas. „Kuo toliau, tuo man tikėjimas eina stipriau. Ne dėl to, kad numirsi ir nori į Rojų patekti. O dėl to, kad man tai padeda išlikti žmogumi. Nepasiduoti pasaulio išprotėjimui. Man atrodo, kaip tik dabar mums reikėtų grįžti prie tikėjimo. Dabar visi gražūs, visi kieti, visi daug matė ir viską žino. Labai sunku yra parklupti. Ir aš, kaip vyras, puikybės kartais esu pilnas, garbėtroškos, laikymo save geresniu už kitus. Bet tikėjimas man leidžia taip pukšt - ir atsiklaupti. Pabūti niekuo. Tas yra labai didelė prabanga“, - dalinasi G. Savickas.

Požiūris į save ir kritiką

G. Savickas atvirauja, kad nemėgsta į save žiūrėti: „Aš tik vieną kartą gyvenime selfį esu pasidaręs“. Aktorius nestebi ir savo pasirodymų televizijoje ar teatre. Tačiau grįžtamojo ryšio sulaukia iš ištikimos kritikės - mamos.

„Mama viską pasako. Viską žiūri ir sako: prastai šiandien, blogai atrodei, šnirpštei nosį, susikūprinęs. Na ir bandom taisyt. Televizija toks dalykas - jei mamos nebūtų, man būtų labai sunku dirbti televizijoje. Jei žinočiau, kad mamos nėra ir ji nežiūri, sakyčiau: o kam?“ Tačiau pagyrų iš ištikimiausios žiūrovės aktorius sulaukia retai.

Aktorius yra pasakojęs, kad ir plokštelių kartais klausosi atsigulęs ant žemės. „Tik tiek to meniško žmogaus namuose tėra namuose. Tikrai nesu tas menininkas, kuriam nukris rankos, jei padės knygą į šalį. Aš galiu ir skalbinius padžiauti, ir maisto į orkaitę įdėti, ir indus ištraukti iš indaplovės, o siurbti - vien tik mano pareiga“, - patikino G. Ta mano arogancija nebent kartais pasirodo namuose, bet ir tai labai trumpam. Būna, kad spektaklis pasiseka, žmonės ploja, tau malonu, grįžti namo su gėlėmis, iškelta galva, o žmona iškart skuba priminti, jog karūną reikia palikti prieškambaryje.

Gimtadieniai ir jubiliejai

Nors aktorius ir televizijos laidų vedėjas Giedrius Savickas sako, kad gimtadienių nešvenčia, balandžio 16-ąją minėdamas 40-metį iš pat ryto sulaukė žmonos staigmenų. „Paprastai gimtadienių nešvenčiu, tačiau šiandien švenčiu nuo pat ryto - atsibudau, o per visą namų sieną - sveikinimo plakatai, daug balionų. Gavau ir tortą su žvakutėmis, ir daug dovanų. Žmona pasistengė, pasirodo, ir dviese namuose galima šventę susikurti. Svarbu per karantiną žmoną turėti“, - portalui LRT.lt sako gimtadienio dieną geros nuotaikos nestokojantis G.

Aktorius yra pasakojęs, kad jo tėtis mirė balandžio 15 dieną, prieš pat jo gimtadienį, todėl šis metas itin malonių emocijų nekelia. „Galbūt dabar nebėra laiko švęsti gimtadienius. Nors jau reikėtų pradėti tai daryti“, - portalui LRT.lt sakė G. Kitais metais televizijos projekto „Dvi kartos“ vedėjas minės jubiliejų - savo 40-metį. „Kai bus 41 metai, tai tikrai švęsiu. Pavyzdžiui, 35-metį paminėjau labai linksmai, su didele draugų kompanija“, - kalbėjo G. Aktorius sveikinimų ir linkėjimų gimimo dienos proga tikina sulaukęs nedaug, juos galima lengvai suskaičiuoti.

Vieną kartą, per gimtadienį, Giedrius Savickas sulaukė tikros staigmenos - dovanos, kuri jį paliko be žado. „Kalnapilio“ arenos užkulisiuose susirinkusi visa spektaklio komanda ir prodiuseriai įteikė jam dovaną: daiktą, kurio aktorius senokai norėjo ir net buvo suplanavęs įsigyti. Tai buvo specialaus modelio, Giedriaus senokai nužiūrėtas, „Technics“ patefonas. Aktorius prisipažino, kad nors savęs audiofilu nelaiko, vis dėlto garsui kelia tikrai aukštus reikalavimus ir turi sukaupęs didžiulę muzikos, daugiausia džiazo, plokštelių kolekciją.

Vaidmuo spektaklyje "Tartiufas"

Liepos 17-21 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis „Tartiufas“, kurį režisavo Oskaras Koršunovas, sėkmingai buvo parodytas viename seniausių ir labiausiai vertinamų Europoje Avinjono teatro festivalyje. Ši Molière‘o komedija dalyvavo pagrindinėje festivalio programoje, kurioje buvo pristatyti garsiausių pasaulio režisierių darbai.

Salvijus Trepulis (Orgonas) ir Giedrius Savickas (Tartiufas) kuria puikų apsukrių politikų duetą - pirmasis visai nusivaręs nuo kojų, sekdamas paskui antrąjį ekstremistinėje populistinėje kovoje. Toma Vaškevičiūtė neatsispiriamai įkūnija Elmirą - svaiginančią miesčionę, kuri suvilioja Tartiufą pagal visus naujosios burleskos kodus.

Koršunovas nusprendžia Tartiufą paversti juokdariu. Jis nėra tas niekšas apsimetėlis, prie kokio esame pratę, bet veikiau simpatiškas ir beveik nevėkšla, kuris kaip kvaišas ir juokingas klounas verčia juoktis.

Giedriaus Savicko kūrybinio kelio apžvalga

Giedrius Savickas (g. 1980 m. balandžio 16 d. Klaipėdoje) - Lietuvos teatro, kino ir televizijos aktorius. Jo biografija yra išties įdomi ir įvairiapusė.

Jis yra pasakojęs, kad vaikystėje ir paauglystėje jo šviesa buvo vasaros stovykla „Žilvitis“. Tai buvo vienintelis išsigelbėjimas nuo niūrios aplinkos ir bendravimo su kiemo draugais, kurie vėliau pasukdavo neteisingais keliais. „Žilvityje“ jį ugdė tokie asmenys kaip Leonidas Donskis, Jolanta Donskienė, Dainius Kazlauskas, Asta Baukutė. Būtent stovykloje Giedrius suprato, kad galima gyventi kitaip, bendrauti kitaip. Su Dainiumi Kazlausku jie vaidindavo net spektaklius, pavyzdžiui, „Romeo ir Džuljetą“ su 200 vaikų.

Aktoriaus pasirinkimą vaidinti lėmė ir tai, kad jo šeima buvo gan meniška: mama daug skaitanti, o teta artimai bendravo su Pauliumi Širviu. Tačiau tais laikais aplinka buvo niūri, daug rūko ir pilkumos, draugai gėrė. Vis dėlto Giedrius pats liko skaidrus ir šviesus. Nors vaikystėje neturėjo didelio pasirinkimo, visada bijojo narkotikų.

Giedrius Savickas niekada nesiekė būti populiarus ar įžymus, tačiau jo charizma ir nuoširdumas natūraliai atvedė jį į žiūrovų širdis. Jis sako esantis „pasislėpęs žmogus“ ir niekada nelipo per galvas siekdamas vaidmenų. Tačiau taip nutinka, kad jam vis tiek tenka vaidinti pagrindinius vaidmenis. Aktorius teigia, kad jam svarbiausia - gerai praleisti laiką su žmonėmis, su jais kartu „padaryti stebuklus“.

Aktorius pripažįsta, kad yra didelis tinginys, tačiau ši tinginystė jam padeda neperdegti ir nesiveržti į priekį bet kokia kaina. Jis dažnai renkasi mažesnius vaidmenis, nes jam svarbiau procesas ir bendravimas su kolegomis.

Giedrius Savickas taip pat daug dėmesio skiria bendravimui su senjorais, nes mano, kad jie dažnai lieka nuošalyje, nors ir yra dirbę visą gyvenimą. Jis palaiko ryšį su savo mama, kuriai dabar 80 metų, ir vertina jos stiprybę ir pasišventimą.

Be vaidybos, Giedrius Savickas turi daugybę pomėgių: buriavimas, golfas, fotografija, džiazas. Jis yra perplaukęs Atlanto vandenyną, turi Lietuvos buriavimo čempionato medalius, tačiau nesiekia profesionalaus sportininko lygio. Jam svarbiau patirti įvairius dalykus ir mėgautis gyvenimu.

Aktorius teigia, kad didžiausia šių dienų problema yra nuovargio visuomenė, kylanti iš nuostatos „aš galiu“. Jis ragina žmones nepervargti ir suprasti, kad svarbiausia yra gyventi čia ir dabar.

Giedrius Savickas taip pat aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, skaito paskaitas mokyklose, kultūros namuose, bibliotekose, stovyklose. Tai jam padeda atgauti vidinę pusiausvyrą ir dalintis savo patirtimi.

Tikėjimas jam yra svarbus „ramybės“ šaltinis. Jis vertina bažnyčios bendruomenę ir ritualus, tačiau nesikreipia į Dievą su prašymais, nes tiki, kad jau gavo daugybę dovanų ir turi dalintis jomis su kitais.

Aktorius pabrėžia meilės svarbą - meilė yra meilė, skausmas yra skausmas, mamytės sriuba yra mamytės sriuba. Jis kviečia žmones tiesiog būti savimi, mylėti save ir kitus, nes tai yra aukščiausias gyvenimo lygis.

tags: #giedrius #savickas #gime

• Darželio „Pelėda“ ugdymo kokybė
• Pogimdyminis laikotarpis ir vaisingumas
• Atraskite mokslą su Vaikų universitetu
• Anglijos teisė: parama vaikams ir tėvams
• Kaip ugdyti mažuosius eismo dalyvius